„Sveiki, gero jums skrydžio“, – trečiadienio popietę man palinkėjo lėktuvo palydovas, vos įlipus į „Raynair“ lėktuvą tarptautiniame Londono (Lutono) oro uoste. Reisas namo, atgal į Vilnių. Išsiilgęs gimtinės aš toks visas euforijoje, laimingas jam palinkėjau to paties. Nuotaika buvo kuo puikiausia, bet neilgai.
Nuslinkęs iki savo ne taip jau toli palydovų esančių sėdynių šeštoje eilėje – išsižiojau. Ten manęs laukė naujoji šių oro linijų realybė – prieš skrydžius jie nustojo tvarkytis. Tai yra, keleivių kiekvieną kartą laukia staigmena – ką ten rasite, priklauso nuo žmonių, kurie skrido prieš tai buvusiame reise.
Šiuo atveju manęs laukė ne tokie jau malonūs ir gražūs dalykai. Dideli bei smulkūs trupiniai, kelios popierinės šiukšlės, plastiko plėvelė, taip pat skrepliais ar kažkokiais įtartinos kilmės glitniais skysčiais ištepta sėdynė. Tiesą sakant, nustebau, nes tokio vaizdelio neteko matyti nei Indijoje, nei Kenijoje, nei Kolumbijoje, nei Brazilijoje, nei Tanzanijoje, nei Tailande, nei Malaizijoje. Niekur nemačiau taip baisiai skrydžiui paruošto lėktuvo salono.
Vaizdas toks, kad niekas nesitvarkė. Stebėjausi, kol negavau paaiškinimo, jog taip ir yra – niekas čia nieko nerinko ir nevalė, nes lėktuvo palydovai sako – jiems šis darbas nepriklauso.
Sėstis į tokią sėdynę nesinorėjo, todėl drįsau paprašyti vyriausiojo reiso palydovo, ar šis negalėtų šiek tiek aptvarkyti krėslų. Jis paprašė palaukti, tada atsinešė nedidelį gabalėlį popierinio rankšluosčio ar servetėlę, sunku ten buvo suprasti, ir ta popieriaus skiaute tiesiog nustūmė visus trupinius ir šiukšles ant lėktuvo grindų.
„Prašom, dabar bus geriau“, – tarė ir vėl palinkėjo gero skrydžio.
Gaila, kad glitnūs skysčiai nuo sėdynės taip ir nenusivalė, bet palydovas tik skėsčiojo rankomis. „Ne mano darbas, turiu priimti keleivius“, – paaiškino jis.
Laimė, turėjau drėgnų servetėlių, jomis ir apvaliau krėslus, o taip pat tais pačiais skysčiais, seilėmis ar išskyromis iš nosies išteptą langą. Sėdau skristi, lėktuvas užvedė variklius, mes laiku pakilome iš Londono priemiesčiu vadinamo Lutono.
Pasidalinau šiuo ne itin maloniu nutikimu savo socialiniuose tinkluose. Prie trumpo 20 sekundžių vaizdo įrašo prirašiau tokį prierašą: „Ryanair reisui Lutonas–Vilnius paruoštas lėktuvas. Čia mūsų šeimos vietos. Sveikinu šią kompaniją pasiekus ypatingą lygmenį. Puikus stiuardų darbas.“
Neilgai trukus, gavau ne vieno šioje kompanijoje dirbančio žmogaus asmenines žinutes. Viena panelė, savo „Instagram“ pasižymėjusi, kad dirba „Ryanair“ skrydžių palydove, nusprendė viską paaiškinti išsamiai:
„Orijau, pati dirbu ten. Tai čia tokia įmonės politika, o ne stiuardų (darbas – aut. past.). Nėra laiko tvarkytis, nes po 25 min. jau vėl kyla lėktuvas su naujais keleiviais, o net jei ir norėtum kažką patvarkyti, nėra priemonių tam. Apart paprastos servetėlės (nieko neturim – aut. past.). Stiuardai čia nė prie ko, nors mes visą heitą ir gaunam. Lėktuvas yra tvarkomas valytojų komandos po visų skrydžių vakare, naktį.“
Panašiai paaiškino ir kitas šių oro linijų darbuotojas, skraidantis lėktuvais iš Airijos sostinės Dublino.
„Tokia nauja realybė, prašom susitaikyti arba tiesiog neskraidyti su šita kompanija. Vyksta toks taupymas, mes nebetvarkom lėktuvo salono, patys keleiviai apsitvarko tiek, kiek jiems reikia. Mes tik surenkam šiukšles prieš lėktuvui nusileidžiant, jeigu kas nors ko nors neišmetė – teks išsimesti jums patiems, jeigu tos šiukšlės trukdo“, – šiek tiek sarkastiškai rašė „Ryanair“ darbuotojas.
Mano rekomendacija ateityje į šios kompanijos skrydžius, jeigu mėgstate švarą ir higieną, pasiimti šiukšlių maišą, drėgnų servetėlių, taip pat kokį nors valiklį, kempinėlę. Ir lipti į lėktuvą kaip įmanoma anksčiau, kad prieš lėktuvui pakylant spėtumėte apsitvarkyti. Čia tokia savotiška akcija „Darom“ išeina, tik nebe savo namų kiemuose, kaip mes lietuviai esame įpratę, o lėktuvuose. Skraidykime tvarkingai, be trupinių, šiukšlių ir skreplių.