Kad kelionė netaptų varginamu košmaru
Net ir neilga ar nesiekianti kitos valstybės sienų kelionė reikalauja tam tikro planavimo ir pasiruošimo. Mes, suaugusieji, pripratę prie įtempto darbo, streso ir dažnų komandiruočių darbe, dažnai apie tai nesusimąstome ir padarome keletą klaidų, kurios apkartina keliavimo džiaugsmą arba visiškai sugadina nuotaiką, o tai užkerta kelią tolimesnėms išvykoms. Tam, kad kelionę lydėtų vien malonūs prisiminimai ir visi šeimos nariai nekantriai lauktų kitos išvykos, turizmo ekspertas, keliautojas ir daugybės kelionių vadovų sudarytojas Vytautas Kandrotas dalijasi 10 itin vertingų patarimų.
1. Kelionę suplanuokite iš anksto. Net jei tai vienos dienos kelionė į kitą miestą, pasistenkite ją apgalvoti bent prieš 1–2 savaites. Vaikams – tai galimybė „susigyventi“ su būsima mintimi apie išvyką, pats kelionės laukimas tampa būsimos kelionės dalimi. Net jei ketinate padaryti staigmeną ir vaikams pasakyti tik prieš pat kelionę, būtinai patikrinkite, ar kelionės dieną nebus suplanuotų užklasinės veiklos darbų, nevyks svarbios varžybos, nebus švenčiami draugų gimtadieniai. Tokiu atveju vaikui gali likti nuoskauda vien dėl to, kad staiga teks atsisakyti kitos pramogos. Taigi, išskyrus retas išimtis, rekomenduoju kelionės planus aptarti iš anksto su visais šeimos nariais.
2. Patikrinkite lankytinų vietų darbo laiką. Jei neplanuojate užeiti į objekto vidų, o tik norėsite apžiūrėti pastatą iš lauko, tada derinimas nereikalingas. Tačiau sėkmingą kelionės pramogą užtikrins tik iš anksto suderintas (rezervuotas) objekto lankymo laikas.
Daugelio įdomių vietų – pramogų parkų, privačių muziejų, draustinių, ekskursijų ir edukacinių programų – lankymas įmanomas tik iš anksto suderinus atvykimo laiką, o kai kur – tik su lydinčiuoju asmeniu. Taigi iš anksto susisiekite su objektų šeimininkais ir sužinosite kur kas daugiau reikalingos informacijos. Atvykus į vietą nereikės „bučiuoti spynos“ ar laukti ilgoje eilėje.
3. Keliaukite vaikų gyvenimo ritmu. Mokyklinio amžiaus vaikai pripratę prie pamokų režimo, kai pamokos trunka po 45 minutes, o tarp jų visada būna pertrauka. Laikykitės šio režimo ir kelionės metu.
Taigi važiuodami iš Vilniaus į Kauną ties Elektrėnais jau turėtumėte daryti neilgą 10 minučių pertrauką, nors važiuodami darbo reikalais apie tai turbūt net nepagalvotumėte. Jei reikia važiuoti ilgesnį atstumą, maksimalus laikas automobilyje be sustojimo galėtų būti dvi pamokos, t. y. 1 valanda 30 minučių, su sąlyga, jei vaikai kelyje turi kuo užsiimti.
Darželinukai aktyvia veikla užsiima ryte ir pavakariais, o pavalgę guldomi popiečio miego. Šis laikas gali būt skirtas ilgesniam atstumui įveikti. O keliaujant su kūdikiu kelionės tempą padiktuos vaikučio maitinimo režimas.
4. Pasirūpinkite žaidimais ir kita veikla. Automobilyje teks atsisakyti savo mėgstamos radijo stoties. Pakeiskite ją kompaktine pasakų plokštele ar įgarsinta knyga vaikams. Dar geriau – visiems pažaisti paprastus žodžių žaidimus. Mūsų šeimoje iki šiol itin mėgstamas šis žaidimas: išsirenkame vieną abėcėlės raidę (pvz., A) ir paeiliui ratu vardiname kuo daugiau žodžių (vardų, gyvūnų, daiktų), prasidedančių iš A raidės.
Galite skaičiuoti pro šalį važiuojančias skirtingų spalvų transporto priemones – kiekvienas šeimos narys išsirenka savo mėgstamą spalvą ir laukia „savojo“ automobilio. Jei vaikai skiria automobilio markę ar kėbulo tipą, galima skaičiuoti ir pagal tai. Taip pat galite skaičiuoti pakelėje matomus objektus – žemę dirbančius traktorius, besiganančius gyvulius, upių tiltus.
Šiandien Lietuvos pakelėse itin daug gandralizdžių – pabandykite suskaičiuoti juos. O štai pievoje pastebėtas arkliukas sukels tikras ovacijas, nes jų šalyje laikoma vis mažiau.
5. Planšetes ir telefonus palikite namuose. Blogiausia tėvų naudojama praktika – tai patiems pasirinkti pasyvų vaidmenį ir leisti vaikams įnikti į telefono ar planšetės ekraną. Tai kenkia ne tik akims. Tuomet vaikai neturi jokio sąryšio su kelionės aplinka, nesiorientuoja vietovėje. Atvažiavę prie objekto išlipa pavargę ir suirzę, o kartais iš viso atsisako lipti iš automobilio. Keliaujant kalvotomis vietovėmis, vingiuotais keliais nestebinčius kelio vaikus (ir suaugusiuosius) dažnai supykina, tuomet tenka neplanuotai stoti ir sunegalavusiam keleiviui teikti pagalbą. Geriausia būtų sutarti, kad planšetės ir telefonai lieka pailsėti namuose, o juos pakeičia tikri kelioniniai daiktai – kompasas, žiūronai, fotoaparatas ar vaizdo kamera. Pamokykite vaikus jais naudotis. Tėveliams reikėtų nepatingėti atlikti „namų darbų“: įsigyti muilo burbulų, aitvarą, ugnies žibintą ar sulankstyti paprastą popierinį laivelį ir jį paleisti pasiekus kelionės tikslą. Tai gali tapti mažyte kiekvienos išvykos tradicija.
6. Vaikai kitaip nei suaugusieji suvokia objektą, jo ribas. Štai žodis „parkas“ vaikams aptverta teritorija su atrakcionais, takeliais, gėlėmis ir suoliukais. Todėl jie natūraliai nesuvokia, kodėl reikia staiga pradėti dairytis ir gėrėtis vaizdais, įvažiavus į nacionalinį parką. Juk niekas nepasikeitė, tvoros ir vartų nebuvo...
Lygiai taip pat suvokiamas pasivaikščiojimas po miestą – vaikams reikia konkretaus objekto, o išėjus pasivaikščioti po senamiestį traukos objektu greitai taps ledų vežimaitis ar saldainių parduotuvė. Jei norėsite ramiai apžiūrėti Jums rūpimą senamiesčio kvartalą, turėsite tiek laiko, kiek vaikams užtruks suvalgyti ledus...
Tad į maršrutą pasistenkite įtraukti tokių objektų, kurie turi aiškias ribas: pilį, dvaro sodybą, muziejų ar paprasčiausią miesto parką su vaikų žaidimų aikštele.
7. Pramogos gamtoje. Sustojus pailsėti pravers kamuolys, virvė ar badmintono raketės. Išlipus iš automobilio smagu padūkti, pabėgioti, pažaisti tinklinį, „Šuniuką“, „Bulvę“. Kada paskutinįkart Jūsų vaikai matė savo mamytę, žaidžiančią futbolą? O tėvelį, nesėkmingai bandantį pasislėpti už liauno medelio? Pasportavus – puiki proga išsimaudyti. Daugelis vandens telkinių Lietuvoje yra švarūs. Visgi prieš kelionę vertėtų pasitikrinti skelbiamą informaciją apie vandens užterštumą arba pasiklausti vietiniame turizmo informacijos ar visuomenės higienos centre.
8. Maisto, skanėstų ir gėrimų atsargos. Jei keliaujate automobiliu, tikriausiai nebus sunku įsidėti termosą, papildomą pakelį sulčių ar butelį vandens. Kelionės metu galite atsidurti tokiose vietose, kur šalia nebus nei parduotuvės, nei gėlo vandens šaltinio. Pietauti nepažįstamose maitinimo įstaigose taip pat nėra geniali mintis – vien dėl to, kad galite per ilgai užtrukti ar nerasti sau tinkamo patiekalo. Tokiu atveju geriau piknikas su šeimoje mėgstamais, įprastais, kelionei tinkančiais ir greitai negendančiais maisto produktais.
Vaikai pripratę valgyti 4–5 kartus per dieną, o kelionės metu apetitas dar labiau padidėja dėl paprastos priežasties. Suaugusieji mėgsta keliauti neskubriu žingsniu, o vaikai dažnai suka ratus aplinkui, karstosi, apibėga lankomus objektus, taip sukardami 2–3 kartus ilgesnį atstumą nei suaugusieji. Be to, stabtelėjus poilsiavietėje, vaikai tuoj pat išlieja energiją žaidimų nameliuose, sūpynėse, ant treniruoklių. Todėl pravers lengvi užkandžiai ar skanėstai – sūrio lazdelės, obuoliai, bananai, šokoladiniai, javainių batonėliai ar saldainių pakelis.
9. Naudojimasis tualetu. Visuose objektuose, kur tik yra tualetas, visada siūlau visiems pakeleiviams jame apsilankyti. Taip prevenciškai išvengiame situacijos, kai tualetas tampa neišvengiama būtinybe, o jo šalia nėra. Prispyrus tokiai bėdai, verta atsiminti, kad veikiantį tvarkingą tualetą visada rasite degalinėje, kavinėje ir pakelės užeigoje, didesniame prekybos centre.
10. Keletas daiktų, kurie pravers kelionėje. Verta pasiimti atsarginę avalynę. Dažnai tokių kelionių metu basutės ar sportbačiai nutrina kojas, tad pravartu įsimesti laisvai įsispiriamą avalynę – paplūdimio šlepetes ar sandalus. Idealu, jei kiekvienam šeimos nariui paimsite guminius batus ir lietpaltį, tada jokios oro sąlygos bus nebaisios. Jei planuojate keliauti tik po miestą, tada pakaks įsimesti skėčius – čia visada galima rasti pastogę ar rinktis objektus, tinkamus lankyti lietingą dieną.
Nepaisant keliautojų amžiaus, pravers nedidelė pagalvė. Po ilgos, įspūdžių ir veiklos kupinos dienos grįždami namo dauguma keleivių saldžiai užmiega... O šilta skraistė pravers ne tik snaudžiant automobilyje, bet ir vėsų vakarą stebint saulėlydį ar laukiant patiekalo lauko kavinėje.
Mano asmeninė patirtis rodo, kad įdėtas triūsas atsiperka. Kelionės sėkmę dažniausiai lemia ne lankomų objektų svoris ir gausa, o nuoširdus bendravimas ir apgalvotos smulkmenos. Įdomią, gerai suorganizuotą išvyką vaikai prisimins ilgai ir su nekantrumu lauks kitos. O Jus pačius lydės vidinis pasitenkinimas ir noras viską pakartoti iš naujo.