Tiesa, tarp tokių kelionių medžiotojų vis dar daugiau jaunimo, nes anglų kalbos barjeras neretam vyresnio amžiaus žmogui užsienyje atrodo rimtas iššūkis.
Kaip yra iš tiesų: ar galima suprasti užsieniečius ir būti suprastiems nemokant anglų kalbos? Kalbų specialistas Andrius Ingelevič tikina, kad norint jaustis komfortabiliai vertėtų mokėti bent kalbos pagrindus. Juos per trumpą laiką nesudėtinga išmokti ir savarankiškai.
Užsienio kalba per mėnesį
Anot A. Ingelevič, nors tokio pobūdžio knygutės kaip „Išmokti kalbą per 30 dienų“ daugeliui kelia abejonių, keliautojams jos išties vertingos. Jose surašytos kelionėje reikalingos pagrindinės frazės ir žodžiai. „Atliktas tyrimas rodo, kad minimaliam pokalbiui palaikyti kelionėje užtenka žinoti apie 200–300 žodžių vietos kalba. Tada neteks ilgai klaidžioti pasiklydus ar gaišti brangaus laiko turguje ieškant prieskonių tradiciniam šalies patiekalui pasigaminti“, – sako „Intellectus“ kalbų centro vadovas. Pasak jo, efektyviai žodyną plėsti galima skaitant knygas, žiūrint filmus, klausant laidų anglų kalba. Tik labai svarbu ne mintinai mokytis pavienių žodžių, o juos vartoti kontekste. Sakinių kūrimas su nežinomais žodžiais leidžia geriau juos įsiminti.
Tačiau jis iškart priduria, kad mokantis savarankiškai dažnai pritrūksta motyvacijos ir tai užtrunka daug ilgiau nei mokantis grupėje. „Visų pirma, grupėje mokomasi kalbėti drąsiai. Daugelis lietuvių dėl ne itin geros anglų kalbos apskritai bijo ko nors kelionėse klausti. Intensyvūs kursai ar vasaros stovyklos daugiausia orientuoja į praktines užduotis – pamokose improvizuojamos gyvenimiškų situacijų simuliacijos. Rezultatus galima pajusti po vieno ar dviejų mėnesių intensyvių kursų“, – teigia A. Ingelevič.
Specialisto teiginius patvirtina ir Skaistė Bužinskaitė, kuri pernai vasarą lankė anglų kalbos pamokas pažengusiesiems. „Dabar laisvai kalbu angliškai. Vieni papuola į kuriozines situacijas, nes nemoka kalbos, o man buvo priešingai. Vieno pokalbio su rusakalbiu metu pradėjau galvoti ir atsakinėti į klausimus angliškai“, – juokiasi užsienyje gyvenanti lietuvė. Anot jos, mokėdamas anglų kalbą užsienyje daug greičiau gali išsisukti iš nepatogių situacijų ir sutaupyti laiko.
Keliauti su gidu ar savarankiškai?
Kelionių agentūros „Via Optima“ atstovė Agnė Klišauskienė pastebi, kad savarankiškas keliones vis dar labiau renkasi jaunimas. „Vyresnieji nori komforto ir gali jį sau leisti, todėl visą kelionės organizavimą patiki profesionalams. Nuo tos akimirkos, kai įsėda į lėktuvą – viskuo rūpinamės mes. Kalbos barjeras irgi nebaugina, nes beveik visose kelionėse lydi gidas“, – sako kelionių organizatorė.
Anot jos, gidas pagal programą supažindina su vietos įžymybėmis, tačiau norintys savarankiškai nueiti į koncertą ar spektaklį jau turi susikalbėti savarankiškai. Dėl to anglakalbių šalių vyresni keliautojai privengia ir prioritetą teikia rusakalbėms šalims. Šiuo metu tarp populiariausių pasirinkimų – Turkija.
A. Ingelevič mano, kad net ir keliaujant su vertėjaujančiu gidu nebūtina prisirišti prie grupės. „Rekomenduojama savarankiškai patyrinėti apylinkes, pabendrauti su vietos gyventojais. Būtent jie dažnai ir parodo turistams nežinomų vietų ir pažeria patarimų, pavyzdžiui, kaip derėtis su taksi vairuotojais ar kur skaniau bei pigiau pavalgyti“, – patirtimi dalijasi kalbų centro vadovas.
Jo tikinimu, žodyno pakartojimas ar išplėtimas bei praktiniai kalbėjimo pratimai prieš pat kelionę gali gerokai praturtinti ir palengvinti atostogas. O keliaujantys savarankiškai dar gali nugriebti ir pigesnius pasiūlymus tarptautinėse interneto svetainėse. Anglų kalba itin gelbsti atidžiai nagrinėjant jau parengtus kompleksinius pasiūlymus, klientams skirtas taisykles ir oro uostų nuostatus.
„Google“ vertyklė kelionėje
Visgi, nemokantiems užsienio kalbų tarsi išsigelbėjimas interneto amžiuje atrodo „Google“ vertyklė. Tokios pačios nuomonės yra ir šiuo metu po Pietryčių Aziją keliaujantis Arnas Raulinaitis. „Internetinė vertyklė ir visame pasaulyje universali gestų kalba gelbėja įvairiose situacijose. Tačiau kartais nemokėjimas laisvai kalbėti tam tikra kalba atveda ir į kuriozines situacijas“, – juokiasi A. Raulinaitis.
Kartą Argentinoje vienas vakarėlio dalyvis Arno paklausė, ar jis rūko. Kadangi to vaikino tartis nebuvo itin aiški, lietuvis klausimą nugirdo kitaip, atsakė teigiamai – po to viskas buvo dar juokingiau. Tokiais atvejais belieka improvizuoti, nes vertyklė daugiau gelbėja nežinant reikiamų žodžių, o ne bandant perprasti tarties subtilybes.
A Ingelevič taip pat pastebi, kad nežinant pavienių žodžių ar pavienių sakinių „Google“ vertyklė gali padėti. Bet ieškant išsamios informacijos ar sprendžiant problemas jos neužteks. „Užsakinėjant keliones savarankiškai svarbu ne tik susipažinti su kelionės pasiūlymu, bet ir suprasti klientui skirtas taisykles, paslaugos siūlytojų atsakomybę. Juk keliaujant į tolimus kraštus galima įstrigti tarp šalių ir nesusikalbėti su oro uosto personalu. Tai atima daug laiko, kelia paniką, o to galima išvengti“, – sako A. Ingelevič.
Vienai lietuvių šeimai ilgas kelionės planavimas baigėsi fiasko, kai keliaudama į Artimuosius Rytus su persėdimais pavėlavo į vieną iš skrydžių. Vien todėl, kad nepasidomėjo kelionės taisyklėmis anglų kalba, nepamatė itin svarbios žinutės: praleidus vieną skrydį anuliuojami visi kiti būsimi skrydžiai ir reikia pirkti naujus bilietus. Tokiais atvejais investicija į anglų kalbos tobulinimą atsiperka labai greit.
Pasak specialisto, internetas keliautojams naudingesnis ne dėl momentinės naudos, tokios kaip „Google“ vertyklė, o dėl galimybės nemokamai patobulinti anglų kalbą. „Internete tikrai galima rasti įvairių pamokų ir tinklaraščių, kuriuose mokoma, kaip efektyviai plėsti žodyną, kaip taisyklingai artikuliuoti, nepainioti laikų. Mes socialinėje erdvėje taip pat dalijame daug įvairių patarimų“, – sako A. Ingelevič. Jis neabejoja, kad vasara – pats tinkamiausias metas tobulinti užsienio kalbą, nes šiuo metu daugeliui žmonių sumažėja darbo tempas, yra daugiau laiko susiplanuoti norimą kelionę ir jai tinkamai pasiruošti.