Lėktuvų salonai dabar užgrūsti labiau nei kada nors anksčiau. Kaip ir reikėjo numanyti, ne visada užtenka vietos visų keleivių rankiniam bagažui viršuje įrengtose lentynose, rašo naujienų portalas independent.co.uk.
Todėl kuris nors keleivius aptarnaujantis darbuotojas, patikrinęs įlaipinimo kortelę, laisvai gali pasakyti, kad rankiniam bagažui salone nebus vietos, tad jį derėtų priduoti. Toks rankinis bagažas yra skraidinamas atskiroje, bagažui ir kroviniams skirtoje lėktuvo saugykloje.
Kai taip nutinka, keleiviai susimąsto tiktai apie tai, kiek laiko teks sugaišti, kol, orlaiviui pasiekus kelionės tikslą, pavyks susigrąžinti priduotą krepšį. Jokie kiti aspektai žmonėms nerimo nekelia. Vis dėlto yra aišku viena: rankiniam bagažui priskiriamuose krepšiuose esantys daiktai paprastai yra gana vertingi. Šią tiesą, deja, žino ir nusikaltėliai.
Užfiksuota nemažai incidentų, kai iš rankinio bagažo, kurį prireikia užregistruoti, pavagiami vertingi daiktai. Suteikti kokią nors kompensaciją tokiais atvejais paprastai atsisako ir oro vežėjai, ir oro uostai. Vagišių aukomis tapusiems žmonėms tepasiūloma kreiptis į kelionės draudėjus, bet ir iš jų išsireikalauti kompensacijos būna labai sudėtinga arba tiesiog neįmanoma.
Bagažo gabenimui taikomos taisyklės yra devynių dešimtmečių senumo: kartu su Varšuvos konvencija jos buvo įvestos 1929-aisiais. Oro vežėjams taikytinose transportavimo sąlygose nurodoma, kad trapių, dužių, greitai gendančių arba vertingų daiktų negalima priduoti kaip registruoto bagažo. Todėl ir kompensacijos, remiantis Varšuvos konvencija, keleivis gali tikėtis tik tuo atveju, jei būtų prarastas ar sugadintas vertingu nelaikomas daiktas. Ši taisyklė tiesiogiai nepateikta, tačiau ją nesunku numanyti remiantis kitomis gabenimo sąlygų nuorodomis.
Kitaip sakant, oro vežėjas neprisiima jokios atsakomybės už vertingus daiktus, esančius krepšyje, kurį turėjote kaip rankinį bagažą, tačiau, bendrovės personalo nurodymu, pridavėte kaip registruojamą.
Turbūt dabar jau aišku, kodėl į krovinių saugyklą nukeliausiančiame krepšyje negalima palikti jokių vertingų daiktų: nešiojamųjų kompiuterių, vaizdo kamerų, papuošalų, pinigų ir kt. Tame krepšyje, aišku, neturi likti ir paso, nes atgauti priduotą rankinį bagažą (tikėtina) pavyks tik po pasų patikros.
Aptarnaujantys darbuotojai turėtų atitinkamai perspėti keleivius, be to, leisti persipakuoti daiktus. Idealiu atveju prie vartų turėtų būti pasiūlomi specialūs krepšiai vertingiems daiktams susidėti. Kai kurie oro vežėjai (pvz., „Emirates“) tokius krepšius jau dalija: registracijos vietose juos gali pasiimti keleiviai, kurių rankinis bagažas pasirodo per sunkus arba per didelių matmenų. Deja, dažniausiai, stengiantis nešvaistyti ypač brangaus laiko prieš skrydį, apie tokį paslaugumą pamirštama.
Atvejai, kai prie vartų besidarbuojantis personalas paskubomis paima keleivių rankinį bagažą ir nesuteikia jokios galimybės persipakuoti, tikrai nėra reti. Patarimų nepalikti priduodamuose krepšiuose ko nors vertingo žmonės taip pat negauna.
Vagystės iš bagažo skyriaus oro uostuose – amžina problema. Kadangi taip yra, atgavus rankinį bagažą tikrai galima pasigesti, tarkim, kompiuterio.
Taigi, jeigu rankinė, kurią ketinate pasiimti į saloną, yra per didelė, kad tilptų po sėdyne arba priešais jus, būtinai dėl visa ko pasiimkite mažesnį krepšį.
Na, o tada, kai prie vartų būsite paprašyti priduoti rankinę, išsireikalaukite bent šiek tiek laiko, kad spėtumėte išimti iš jos vertingus daiktus.
Kelionės lėktuvu daugeliui kelia nerimą, o įlaipinimo procedūros tą nerimą tiktai padidina. Deja, taip bus, kol oro vežėjai nesuskubs pakoreguoti vykdomų procedūrų taip, kad keleiviams netektų papildomai nerimauti arba nervintis praradus vertingus daiktus, buvusius į saugyklą priduotuose krepšiuose.