Kalbinti pašnekovai vieningai sako, kad, planuojant kelionę svetur, reikėtų tinkamai atlikti namų darbus, o dėl patiriamų problemų neretai kalti patys žmonės.
Dokumentai
Lietuvos kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė pastebi, kad keliautojai dažnai turi negaliojančius arba netinkamus dokumentus.
„Tai dažniausiai pasitaikanti problema, su kuria susiduriame kone kasdien. Prieš kelionę, visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį į reikalingus dokumentus. Būtina patikrinti, ar dokumentai dar galioja, kad nekiltų nesklandumų kelionės metu. Svarbu atsižvelgti ir į dokumento galiojimo datą – kai kurios šalys reikalauja, jog jis galiotų bent 6 ar 12 mėnesių nuo atgalinio skrydžio datos.
Reikėtų pasidomėti, ar vykstant į pasirinktą šalį, užtenka turėti asmens tapatybės kortelę, o gal būtina turėti pasą. Be asmens dokumentų, reikėtų pasirūpinti ir reikalingomis kelionės vizomis bei jas užsisakyti laiku, o keliaujant į tolimąsias egzotines šalis – privalomais ir rekomenduojamais skiepais“, – primena I. Aukštuolytė.
Tas pats galioja ir vaikams – anot I. Aukštuolytės, reikėtų prisiminti, kad net kūdikiai privalo turėti asmens dokumentą.
„Priklausomai nuo skrydžio krypties, gali būti reikalingas pasas arba asmens tapatybės kortelė. Jei į kelionę su vaiku vyksta vienas iš tėvų arba kai skiriasi vaiko ir mamos ar tėčio pavardės, reikia turėti gimimo liudijimo kopiją, nes dėl skirtingų pavardžių gali nepraleisti muitinė“, – pabrėžia ji.
Anot jos, keliautojų visada taip pat prašoma pasirūpinti sveikatos ir kelionės draudimu tam, jog užsienyje nereikėtų patirti papildomų išlaidų už medicinines paslaugas.
„Vykstant į Europos Sąjungos (ES) šalis, galioja Europos sveikatos draudimo kortelė, suteikianti teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. Ji yra išduodama Ligonių kasose. Vykstant ne į ES šalis, būtina apsidrausti sveikatos draudimu, kurį siūlo visos draudimo bendrovės. Prieš išvykstant, taip pat siūlome atidžiai perskaityti draudimo taisykles, išsiaiškinti kontaktus, kur reikėtų kreiptis atsitikus nenumatytoms situacijoms.
Itin svarbu apsidrausti sveikatos draudimu vykstant su vaikais, nes jiems ne tik gali sutrikti virškinimas, bet ir dėl temperatūrų kaitos ar naujų oro sąlygų gali pasireikšti peršalimo ligos. Taip pat rekomenduojama užsisakyti kelionės draudimą, kad paskutinę minutę pasikeitus planams ar dėl nenumatytų atvejų atšaukus kelionę, patirtas išlaidas padengtų draudimo kompanija“, – aiškina I. Aukštuolytė.
„Baltic Tours“ projektų vadovė Rasa Levickaitė antrina, kad keliautojų neapsidraudimas yra viena dažniausiai jų daromų klaidų.
„Dauguma mano, kad turėdami Ligonių kasų išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę gali būti ramūs ir nebesirūpinti papildoma apsauga. Su minėtu dokumentu keliautojai tikrai drąsiai gali keliauti ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, Šveicarijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Tik atkreipiame dėmesį, jog su šia kortele kils keblumų, jei norėsite kreiptis į privačią gydymo įstaigą. Tarkime, slidinėjimo ar pajūrio kurortai turi daug privačių gydymo įstaigų ir mažai valstybinių, iki kurių gali tekti pavažiuoti nemažą atstumą.
Kitose šalyse, pavyzdžiui, Azijoje, Šiaurės ar Pietų Amerikoje, minėta sveikatos kortelė negalioja, todėl reikia įsigyti gerą kelionių draudimą su maksimalia apsauga, taip pat galima naudotis banko mokėjimo kortelės sutartyje priklausančiu draudimu, – sako ji. – Verta žinoti, kad vykstant užsiiminėti ekstremaliu sportu (slidinėjimas, nardymas, jėgos aitvarai ir kt.), reikia draustis didesniu tarifu, nes standartinio turizmo tarifas tiesiog negalios.“
Gyvybės draudimo bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė priduria, kad, prieš rūpinantis draudimu, reikėtų peržiūrėti turimą gyvybės draudimą bei įsivertinti, ar jis padengs su kelione susijusias rizikas.
„Jei neturite draudimo, prieš priimdami sprendimą, atidžiai susipažinkite su sąlygomis, įskaitant visas išimtis ir apribojimus, kad, įvykus nelaimei, išvengtumėte nemalonių situacijų. Įvertinkite kelionės trukmę bei kryptį, nes tai gali turėti įtakos sprendimui įsigyti gyvybės draudimą. Taip pat pagalvokite apie tuos, kurie nuo jūsų priklauso, jeigu kas nors nutiktų.
Nusistatykite savo finansinius tikslus ir biudžetą, kurį galėtumėte skirti draudimui. Įsivertinkite, ar draudimo apsaugos atitinka jūsų lūkesčius. Be to, pasirūpinkite, kad jūsų artimieji būtų tinkamai informuoti apie jūsų kelionės planus, gyvybės draudimo bendrovės kontaktus, o jei kas atsitiktų, turėkite visus reikalingus draudimo dokumentus su savimi.
Siūlome įsivertinti ir tai, ar draudimo bendrovė suteikia galimybę konsultuotis su gydytojais nuotoliu – tai ypatingai svarbu esant užsienyje, kai sutrinka sveikata ar patiriama trauma“, – rekomenduoja I. Veličkienė.
Ji primena, kad kelionės metu būtų naudinga apdrausti ir vertingus daiktus.
„Jei jų neteksite ar jie bus apgadinti, draudimo kompanija pagal draudimo sutartį galės kompensuoti žalą. Geriausia, jeigu yra galimybė vertingus daiktus ir svarbius dokumentus palikti seifuose“, – pataria I. Veličkienė.
Vaistai
I. Aukštuolytė atkreipia dėmesį, kad keliautojai dažnai nepasirūpina reikalingais vaistais.
„Būtina į kelionę pasiimti nuolat vartojamus vaistus. Juos su savimi turėkite skrydžio metu salone, nes bagažas gali dingti. Į saloną būtinai pasiimkite ir sau reikalingus vaistus, pavyzdžiui, nuo kraujospūdžio, panikos atakų, diabeto ar pan., nes skrydžių palydovai lėktuvo salone vaistų neturi. Taip pat iš namų verta pasiimti ir specifinius medikamentus, tarkime, lęšius akims. Svečiose šalyse galioja kiti sveikatos apsaugos įstatymai, gydymo metodai ir vaistų sudėtis, tad geriau visa tai turėti po ranka, nei ieškoti, kur įsigyti prireikus.
Į bagažą rekomenduojama įsidėti ir įvairių kitų vaistų, kurių gali prireikti: nuo skausmo, pykinimo, viduriavimo, virškinimo, peršalimo ligų, alergijos. Juos turėkite originaliose pakuotėse, kad oro uoste nesusidurtumėte su nesklandumais.
Vykstant į užsienio kraštus, rekomenduojame taip pat pasidomėti, ar galima gerti vandenį iš čiaupo. Itin dažnai pasitaiko atvejų, kai europiečiai sunkiau susidoroja su svečios šalies maiste ir vandenyje esančiomis mums neįprastomis bakterijomis“, – pasakoja ji.
R. Levickaitė antrina, kad keliaujant dažnai norisi paragauti mums naujų patiekalų, gatvės maisto, tačiau ne kiekvieno lietuvio skrandis gali atlaikyti tokius pokyčius.
„Rinkdamiesi valgius, bent jau pirmas kelias dienas būkite konservatyvesni ir atsargesni. Staigus maisto bei geriamojo vandens pasikeitimas dažnam keliautojui tampa nemalonia skrandžio problema, įvairiose šalyse turinčia atskirus pavadinimus: pavyzdžiui, „Montesumos prakeiksmas“ Meksikoje ar „faraono prakeiksmas“ Egipte. Visos jos pasireiškia vienos ar kelių dienų viduriavimu ir vėmimu.
Norėdami išvengti pilvo negalavimų, laikykitės kelių paprastų taisyklių: dažnai plaukite rankas, gerkite ir dantis valykite tik vandeniu iš buteliukų, egzotiškus vaisius pirkite nesmulkintus, patys nusiplaukite bei susipjaustykite. Susigundę paragauti gatvės maisto, rinkitės jūsų manymu švariausią pardavėją ir geriausiai atrodančią virtuvę, tikėdamiesi, kad ir maisto higiena bus tokia pati.
Jei skrandis sunegalavo, gerkite daug vandens bei turėkite vaistų, tačiau ligai nesiliaujant kelias dienas, būtinai kreipkitės į gydytoją“, – vardija ji.
Staigus maisto bei geriamojo vandens pasikeitimas dažnam keliautojui tampa nemalonia skrandžio problema.
I. Veličkienė priduria, kad tarp nemalonių sveikatos problemų patenka ir vabzdžių ar gyvūnų įkandimai, ir traumos užsiimant aktyvia veikla.
„Įvairių egzotinių vabzdžių įkandimai dažnai sukelia nemalonias odos reakcijas, niežulį, alergiją, – kalba ji. – Didžiausia traumų rizika yra ekstremalaus sporto mėgėjams, nes, užsiimant slidinėjimu, nardymu, banglenčių sportu, gresia prakirtimai, galūnių lūžiai, neurologiniai pažeidimai.
Kelionių metu nutinka ir netikėtos traumos, kurios sujaukia planus, nes neretai žmonės būna nepasiruošę manydami, kad jiems nieko nenutiks.“
Bagažas
I. Aukštuolytė taip pat pastebi, kad žmonės dažnai nesilaiko reikalavimų bagažui, todėl ragina prieš kelionę atkreipti dėmesį į leistinus registruoto ir rankinio bagažo dydžius bei svorius.
„Pavyzdžiui, užsakomuosiuose skrydžiuose suteikiamas 20 kg registruotas bagažas asmeniui, tad vykstantys dviese bendrai bagažo gali gabentis 40 kg. Vis tik vienas lagaminas tiek sverti negali – pagal pasaulinius standartus numatytas svoris iki 32 kg, todėl patartina gabentis du lagaminus.
Verta susipažinti su saugos reikalavimais, nurodančiais, ką ir kokiais kiekiais galima gabenti bei ko ne tiek rankiniame, tiek registruotame bagaže“, – nurodo ji.
R. Levickaitė priduria, kad vertėtų prisiminti, jog registruotas bagažas gali dingti, todėl būtų naudinga būtiniausius daiktus vežtis rankiniame bagaže.
„Pakuodamiesi daiktus, viską gerai apgalvokite ir registruojamame bagaže nesivežkite juvelyrikos dirbinių, svarbių vaistų, greitai gendančių produktų (pvz., vaisių), nes dingus bagažui ir jam atsiradus po kelių dienų, vaisiai gali sugesti bei sugadinti lagamine esančius drabužius.
Kai kuriose šalyse griežtai draudžiama įvežti bet kokius maisto produktus, todėl oro uoste pasiimdami lagaminą galite būti sulaikyti ir susimokėti baudą, jei turėsite mėsos, pieno gaminių ar, pavyzdžiui, medaus.
Jeigu vykstate į svarbų renginį ar susitikimą, proginius drabužius ir avalynę vežkitės rankiniame bagaže. Taip išvengsite nemalonių akimirkų galvodami, ką apsirengti, jei lagaminas neatvyks laiku“, – pataria ji.
Vietiniai pinigai
R. Levickaitė taip pat išskiria vietinių pinigų svarbą – nors atrodo, kad jau visame pasaulyje drąsiai galima atsiskaitinėti banko kortele, vis tiek verta turėti grynųjų.
„Pirmiausia, tikrai susidursite su situacijomis, kur galima bus atsiskaityti tik grynais pinigais – taksi, kuriame nėra kortelių skaitytuvo, arbatpinigiai restoranuose, smulkūs suvenyrai draugams. Rekomenduojame prieš vykstant į tolimesnę šalį, pasidomėti vietine valiuta ir dar esant Lietuvoje išsikeisti bent 100 eurų į šalies, kur ketinate vykti, pinigus.
Jei jau atvykote į svetimą šalį ir jos valiutos neturite, atidžiai išsirinkite valiutos keityklą, nes viena populiariausių apgaulių – valiutos keitimo komisinis mokestis, kuris būna ypač nepalankus oro uostuose. Kai kuriose pasaulio valstybėse pasitaiko ir netikrų bankomatų, kai žmonės įdeda savo banko korteles bei jų neatgauna arba būna nurašomi pinigai – kaip ir bankomatų skaitytuvai kavinėse, restoranuose.
Niekada neduokite savo banko kortelės padavėjui į rankas, atsiskaitydami visada atidžiai žiūrėkite, kokia suma įvesta į skaitytuvą. Bankomatus rinkitės tuos, kurie yra mieste, prekybos centre ar kitoje gausiai žmonių lankomoje vietoje. Paprastai keliautojai patiria nedidelius finansinius nuostolius, iki 100 eurų, tačiau bet kokiu atveju, net ir nedidelių sumų praradimas apkartina kelionę“, – aiškina ji.
