Oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas, „Oro skundo“ įkūrėjas Balys Rimkus pranešime žiniasklaidai sako, kad dabar ypač svarbu visuomenę nuraminti, jog lėktuvai, nepaisant šio kraupaus įvykio, kaip buvo, taip ir tebėra viena saugiausių transporto priemonių.
„Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) duomenimis, tikimybė patekti į mirtinas lėktuvo avarijas yra ypač maža – 2023 metais pasaulyje įvyko tik viena mirtina avarija iš 35,25 mln. skrydžių. Europos Sąjungos (ES) komercinės aviacijos saugumo rodikliai taip pat buvo ypač geri: praėjusiais metais ES operatorių vykdomuose komerciniuose skrydžiuose nebuvo nė vienos mirtimi pasibaigusios lėktuvo avarijos.
Pernai Europoje iš viso saugiai įvykdyta 7,3 mln. skrydžių. Aviacijos sektoriuje ir toliau bus dedamos visos pastangos, kad būtų užtikrintas maksimalus saugumas. Tad labai svarbu aiškiai pasakyti, jog skraidyti lėktuvais yra saugu“, – pažymi B. Rimkus.
Jis pabrėžia, kad ypač svarbu nuraminti nerimą bei baimę skristi lėktuvais patiriančius asmenis. Tokių žmonių, anot tarptautinių tyrimų, kiekvienoje šalyje yra ne taip jau mažai.
„Skirtingų šaltinių duomenimis, nerimą arba baimę skristi Europoje patiria nuo 10 iki 40 proc. žmonių. Skaičiuojama, kad tiek asmenų skrisdami lėktuvu patiria nuo lengvo diskomforto iki stiprios fobijos. Stiprią aviafobiją patiria maždaug 2–5 proc. žmonių. Jų baimė yra tokia stipri, kad jie dėl to apskritai vengia skraidyti lėktuvais“, – priduria oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas B. Rimkus.
Ekspertas sako, kad baimė skristi lėktuvu daliai žmonių ne tik sukelia neigiamas emocijas, stresą bei nemalonius fiziologinius pojūčius, bet ir lemia įvairius neapgalvotus sprendimus.
„Tai aiškiai matome, kai keleiviai kreipiasi į mus pagalbos dėl kompensacijų vėluojant skrydžiui arba jį atšaukus. Tokie žmonės jau ir taip labai nerimauja, kad jiems reikia skristi, o čia dar skrydis vėluoja ar yra atšaukiamas. Ir, kaip dažnai tokiais atvejais nutinka, keleiviai tuomet padaro daug klaidų priimdami jiems nepalankius sprendimus, kai bendrauja su oro linijų bendrovėmis.
Kitaip tariant, gindami savo teises, tokie keleiviai tampa labai pažeidžiami. Dėl to patariame neskubėti priimti sprendimų, juos gerai pasverti, o dar geriau – pasitarti su specialistais“, – atkreipia dėmesį B. Rimkus.
Bijote skristi? Psichoterapeutas pataria, kaip sau padėti
Psichoterapeutas Dainius Jakučionis sako, kad dalis žmonių, kurių baimė skristi lėktuvais yra labai stipri, kreipiasi pagalbos ir į psichoterapeutus. Bandydami padėti, kognityvinės ir elgesio terapijos psichoterapeutai taiko įvairius metodus, terapijas bei technikas. Vis dažniau čia pasitelkiami ir virtualios realybės sprendimai.
„Į psichoterapeutus kreipiasi tie žmonės, kurių baimė jau yra labai didelė. Atsiradus virtualios realybės technologijai, padaugėjo ir galimybių padėti tokiems žmonėms. Pavyzdžiui, galima simuliuoti skrydį ir taip mokyti žmogų jame išbūti. Net su virtualios realybės akiniais taip gerai įsijaučiama į skrydį, kad akimirksniu sukyla ir nerimas, ir pasidaro labai baisu“, – pasakoja D. Jakučionis.
Pasak psichoterapeuto, baimę skristi lėktuvu daugiau jaučia nerimastingesni žmonės, kurie paprastai yra labiau linkę nerimauti ir kitose gyvenimo srityse. Dažniausiai patys žmonės tai sieja su kontrolės praradimu.
„Jei skęstų laivas, tu tarsi dar gali kažką daryti, tarkime, šokti už borto ir taip bandyti išsigelbėti. Tuo metu skrendant lėktuvu jaučiame, kad mūsų galimybės ką nors pakeisti nelaimės atveju yra gerokai mažesnės. Kitaip tariant, dauguma galvoja – jeigu kas nors atsitiks lėktuvui, tai aš jau nieko negalėsiu padaryti, niekaip negalėsiu išsigelbėti, – pastebi D. Jakučionis. – Taip pat yra dalis žmonių, kuriems baimė skristi lėktuvu išsivysto dėl kokio nors įvykio.
Pavyzdžiui, anksčiau jie nebijojo skristi, bet kartą skrydžio metu patyrė didelę turbulenciją. Tokie žmonės kitą kartą jau gali bijoti vėl lipti į lėktuvą, nes jų smegenys gali siųsti signalus, kad gal geriau nereikėtų skristi, nes ir vėl gali nutikti kas nors bloga.“
Kai žmogus pradeda labai nerimauti, jis taip sureikšmina savo nerimą, kad jo baimė dar labiau padidėja. Pasak psichoterapeuto, tai gali sukelti įvairius nemalonius fizinius pojūčius: paspartėja širdies plakimas, padidėja prakaitavimas, pagreitėja kvėpavimas. Kartais net atrodo, jog jaučiamas sunkumas bandant įkvėpti.
„Žmogus į tai labai susitelkia, smegenys iš karto siunčia signalą, kad su juo kažkas negerai, ir tada užsisuka visas mechanizmas. Galiausiai kyla dar didesnės nerimo bangos“, – teigia psichoterapeutas.
Kitaip tariant, dauguma galvoja – jeigu kas nors atsitiks lėktuvui, tai aš jau nieko negalėsiu padaryti, niekaip negalėsiu išsigelbėti.
Specialistas pabrėžia, kad viskas, ko mes vienu ar kitu būdu bandome išvengti, pamažu didėja. Baimė – taip pat. Todėl jis pataria ieškoti būdų, kaip savo baimes įveikti. Būdų ir technikų, kaip sumažinti savo nerimą skrendant lėktuvu, pasak D. Jakučionio, yra įvairių.
Visų pirma, anot D. Jakučionio, savo nerimą skristi reikėtų priimti kaip visiškai normalų dalyką ir dėl to savęs nekaltinti: nelaikyti savęs silpnu, nevykėliu ir pan.
„Reikia tai tiesiog priimti: taip, aš nerimauju, ir tame nėra nieko blogo. Daug žmonių nerimauja, tame pačiame lėktuve turbūt yra dar bent keli keleiviai, kurie taip pat nerimauja skirtingu lygiu. Taip pat galima bandyti savo nerimą racionalizuoti, kad skristi lėktuvu yra saugu, nes nelaimės yra itin retos. Pasakyti sau, jog aš galiu tai išbūti ir kad tai praeis“, – pataria psichoterapeutas.
Tarp kitų žingsnių, kaip padėti sau sumažinti savo nerimą, D. Jakučionis įvardija atsipalaidavimo technikas: jis pataria mokytis atsipalaiduoti, nukreipti savo mintis kitur taikant įvairius pratimus, kūno skenavimo, progresyvios raumenų relaksacijos ir kitas technikas. Taip pat psichoterapeutas pataria išmėginti kvėpavimo praktikas.
„Ramus, lėtas kvėpavimas, susitelkiant į ilgesnį iškvėpimą, gali padėti sumažinti nerimą. Nes nerimaudami žmonės pradeda greičiau kvėpuoti, tai skatina hiperventiliaciją ir galiausiai dar labiau didina stresą. Jei kvėpuosime lėtai, darysime lėtesnį iškvėpimą, mūsų kūnas fiziologiškai rims“, – sako jis.
Nerimą gali sumažinti ir gamtos garsų klausymasis
Dar vienas paprastas būdas nukreipti savo dėmesį ir apraminti smegenis – laukiant skrydžio oro uoste ar jau sėdint lėktuve ritmingai tapšnoti sau per kelius tuo metu galvojant apie ką nors neutralaus ar pozityvaus.
„Tiesiog tapšnokite ritmiškai sau per kelius. Tai turi efektą ir padeda mažinti emocinį krūvį – net visa terapija yra tokiu pagrindu sukurta. Galima šį būdą apjungti su raumenų relaksacijos, kvėpavimo pratimais, tuo pat metu klausytis ir raminančios muzikos. Ir visiškai nereikia jausti kokios nors gėdos, jei kas nors iš keleivių paklaustų, o ką tu čia darai. Tada galima papasakoti, kad yra toks pratimas, kuriuo bandote save nuraminti.
Beje, gali būti, kad netikėtai užsimezgęs pokalbis su nepažįstamu žmogumi sumažins nerimą skristi daug labiau, nei visa kita, nes žmogus nukreips savo dėmesį į pokalbį. Turime normalizuoti tą nerimą, jog viskas su tuo yra gerai“, – sako D. Jakučionis.
Ir visiškai nereikia jausti kokios nors gėdos, jei kas nors iš keleivių paklaustų, o ką tu čia darai.
Beje, Oksfordo universiteto bioįvairovės profesorė, knygos „Good Nature: The New Science of How Nature Improves Our Health“ autorė Kathy Willis „The Economist“ tinklalaidei neseniai išsamiai papasakojo, kaip klausymasis gamtos garsų, tarkime, paukščių čiulbėjimo ar vandenyno ošimo, net jei šie garsai yra įrašyti, teigiamai veikia mūsų psichinę ir fizinę savijautą.
„Net jei žiūrite į gamtos vaizdų nuotraukas kompiuterio ekrane, tai veikia raminamai, skatina atsipalaidavimą ir daro teigiamą poveikį“, – cituodama mokslinius tyrimus sako Oksfordo universiteto mokslininkė.
Pasak B. Rimkaus, verta tai išbandyti kaip vieną streso mažinimo būdų ir skrendant lėktuvu.
