Mobilieji įrenginiai – daugelio oro bendrovių klientų naudojamos ir patikimais laikomos priemonės. Kaip rodo apklausa, kurioje dalyvavo per 3 tūkst. šių metų vasario mėnesį kur nors keliavusių amerikiečių, daugiau nei pusė su kelionėmis susijusių paslaugų (51,4 proc.) buvo įsigytos mobiliaisiais įrenginiais, rašo euronews.com.
Visgi išmaniojo telefono patogumas gali būti apgaulingas, tad būkite apdairūs – žinokite, kad galite susidurti su pasalūniška kainų sluoksniavimo (angl. „drip pricing“) strategija. Jeigu užkibsite ant ją praktikuojančios oro bendrovės užmesto kabliuko, galop, atsiskaitydami telefonu, už bilietus sumokėsite didesnę sumą negu ta, kuri buvo nurodyta iš pat pradžių.
Kas yra kainų sluoksniavimas?
Kainų sluoksniavimas – tai prekiaujant internetu ganėtinai paplitusi strategija. Ją vykdanti firma iš pat pradžių nurodo mažą (taigi, patrauklią) kokios nors paslaugos kainą, tačiau vėliau, jau prasidėjus pirkimo procesui, pirminę sumą ima pildyti papildomos sumelės – mokesčiai, rinkliavos ir kitokios neišvengiamos, nors kaip pasirinktinės pristatytos, išlaidos.
Su šia strategija ypač dažnai tenka susidurti kelionių sektoriuje, kur galimi su bagažu, galimybe pasirinkti vietą susiję ir kitokie mokesčiai. Remiantis JAV transporto statistikos biuro pateikta informacija, 2021-iaisiais vien tokiu būdu apmokestindamos bagažą JAV oro bendrovės sugebėjo susirinkti net 5,3 mlrd. dolerių (5,37 mlrd. eurų) sumą.
Visgi, kaip teigiama žurnale „Marketing Science“ paskelbtose 2021 metais atlikto tyrimo išvadose, klientai linkę priimti toli gražu ne pačius optimaliausius sprendimus, kuriuos išprovokuoja kainų sluoksniavimo aplinkybės, t. y. paslėpti mokesčiai, vis prisidedantys teikiant pirkimo užsakymą.
Reikalas tas, kad, lygindami konkurentų skelbiamas kainas, klientai atsižvelgia į pirmines sumas, o šios, jei kaina „susluoksniuota“, paprastai yra daug žemesnės už galutines, t. y. faktines.
„Jei įmonė vykdo kainų sluoksniavimo strategiją, jos nurodoma pirminė kaina beveik visada yra žemesnė už konkurentų nurodomą kainą, į kurią viskas įskaičiuota“, – aiškina prie minėto tyrimo prisidėjusi rinkodarą Bentley universitete dėstanti Shelle Santana.
„Deja, vos tik pirkėjas pradeda rinktis tokius „patogumus“ kaip bagažo registracija, vietos pasirinkimas ir kt., skirtumas tarp konkuruojančių firmų siūlomų kainų ima mažėti, o kartais net tampa atvirkštiniu“, – nurodo ji.
Klientus erzina ir vargina ilgas bilietų įsigijimo procesas, todėl jie, kad ir nenoromis, sutinka sumokėti visus prisidedančius mokesčius. Net ir pamatę, kad pirminė kaina auga, žmonės paprastai nuleidžia rankas: jie mano, kad viską mesti ir ieškoti kito kainos pasiūlymo, kurį ir vėl reikėtų analizuoti, būtų pernelyg didelis vargas ir gaišatis, todėl atsisako tai daryti, nors taip pasielgdami, jie, aišku, atsisako ir galimybės sutaupyti.
„Viena vertus, klientus atbaido būtinybė vėl užsiimti paieška. Kita vertus, jie paprastai mano, kad, jeigu ir pavyktų sutaupyti, tai tik labai nedaug, nors faktiškai yra kitaip“, – atkreipia dėmesį Sh. Santana.
Kodėl pirkti lėktuvo bilietą telefonu – prastas sumanymas?
Įsigyti lėktuvo bilietą jokiu būdu nėra lengva: norint surasti optimalų pasiūlymą, paprastai tenka perjunginėti internetinių svetainių skirtukus ir programėlių langus, o telefonu šitai atlikti tiesiog labai nepatogu.
Pagalvokite kad ir apie dažnai pasitaikantį su skatinamosiomis lojalumo programomis susijusį rebusą: juk norint nuspręsti, kurį „taškų“ kaupimo modelį pasirinkti, tenka atlikti net kelis žingsnius.
Visų pirma, oro bendrovės programėlėje arba interneto svetainėje tenka susirasti skatinimo pasiūlymų skiltį, tuo pat metu žvalgantis į asmeninių darbų kalendorių ir susitikrinant datas. Tada reikia pasileisti trečiosios šalies skrydžių paieškos priemonę, kaip antai „Google Flights“, ir pasidomėti nustatytais tarifais grynaisiais, kad pavyktų palyginti, pavyzdžiui, kompensavimą pinigais ir vadinamosiomis oro myliomis. Priėmus bet kurį iš sprendimų, užsakymą būtina suformuoti pasirinkus abu iš siūlomų variantų, kadangi tik taip pavyksta sužinoti faktinę galutinę kainą, kurią galop tektų mokėti kiekvienu atveju.
Sutikite, kad visa tai atlikti mobiliuoju telefonu kone neįmanoma.
„Pati pirkdama bilietus beveik visada naudojuosi staliniu kompiuteriu, – sako Sh. Santana. – Mėgstu vienu metu matyti kelis atidarytus puslapius, nes pereinant iš vieno į kitą kur kas lengviau suprasti, kiek skiriasi konkuruojančių bendrovių siūlomos kainos.“