Brianas Kelly‘is – iš tų keliautojų, kurie mėgsta pamiegoti 10 tūkstančių metrų aukštyje. Brianas, kurį vadina priedų vaikinų (The Points Guy) – populiarus Niujorko tinklaraštininkas, metęs darbą Volstrito gatvėje ir pradėjęs rašyti apie aviakompanijų papildomų taškų, premijų ir priedų programas.
Kasmet jis nuskrenda apie 480 tūkst. kilometrų – dažnai būtent tais reisais ir maršrutais, kurių nemėgsta keliautojai. „Kietai miegu lėktuvuose. Mėgstu keliauti pirmąja klase į Aziją ir į Australiją, nes tada puikiai išsimiegu ir nesutrikdau savo bioritmo – tokiuose reisuose miegu po 8–9 val.“, – pasakojo B. Kelly‘is.
Kartais jam tenka skristi ekonomine klase (vidiniais reisais JAV), bet skrisdamas tarptautiniais maršrutais jis skrenda pirmąja arba verslo klase. B. Kelly’o teigimu, žmonės moka už pirmąją klasę, kad užsitikrintų visišką privatumą. „Jūs lyg savo kokone – jaučiatės kitaip, nei tada, kai sėdite bendrame salone, kur ir triukšminga, ir iš visų pusių – žmonės. Naujas liukso klasės miego lygis lėktuvuose – kai nieko nematai.“
Deja, daugumai ekonomine klase skrendančių žmonių lėktuve praleistas laikas asocijuojasi su kova už vietą alkūnėms ir nesėkmingais bandymais bent trumpam užnūsti, nekreipiant dėmesio į variklių gaudimą.
Ir vis tik yra paslapčių ir gudrybių, kuriomis saldaus miego lėktuvuose ekspertai pasirengę su jumis pasidalinti. Pabandykite pasinaudoti jų patarimais ir galbūt kitas ilgas skrydis ekonominės klasės sėdynėje pasirodys kur kas patogesnis.
Asmeninė erdvė
Yra didžiulis skirtumas tarp pirmosios klasės ir ekonominės klasės skrydžio. Taip yra ne tik dėl vietos kojoms, pabrėžia Stanfordo universiteto Psichiatrijos ir elgesio mokslų katedros docentas, žmogaus paros ritmo specialistas Jamie‘is Zeitzeris.
„Svarbu ne tik tai, kad pirmosios klasės krėslą galima atlenkti kaip lovą. Žinoma, tai svarbu, bet svarbiausia – tai, kad jūsų niekas neliečia, niekas nesėdi šalia. Šis aspektas gana svarbus psichologiškai. Kai galite sau leisti psichologiškai atpalaiduoti kūną ir protą, skrydis pasidaro visai kitoks“, – aiškina J. Zeitzeris.
Bet ką daryti, jei apie atsipalaidavimą ir gulėjimą galime tik pasvajoti? Jeigu skrendame ekonomine klase? Ir apskritai – kodėl užmigti lėktuve sunkiau, nei ant žemės?
Daugumai skrendančiųjų užmigti trukdo šie veiksniai: privatumo ir asmeninės erdvės stygius, sausas nuo kondicionierių oras, turbulencija ir nuolatinis triukšmas. Na bet J. Zeitzeris nurodo dvi, jo nuomone, svarbiausias kliūtis, kurias pašalinti tikraI galime, tai – stresas ir nerimas. „Yra vadinamasis socialinis stresas, kai neturite asmeninės erdvės, ir fizinis stresas, reakcija į nepatogią sėdynę“, – aiškina jis.
Žmonių nerimo priežastys gali būti įvairios, bet atmetus baimę prieš skrydį, užmigti lėktuve žmonėms trukdo būtent tai, kad atrodo būtina užmigti, aiškina J. Zeitzeris.
Miegas – unikali būsena kiekvienam žmogui, negali būti visiems universalių metodų, ir vis tik J. Zeitzeris siūlo pora strategijų, kurios padės išsklaidyti įtampą. Visų pirma, sako jis, pasistenkite per daug nesusikoncentruoti, negalvokite, kad jums būtinai reikia užmigti.
„Kai jaudinatės dėl to, kad jums reikėtų užmigti, tikrai neužmigsite. Žinoma, lengviau pasakyti, nei padaryti, bet jeigu jums pavyks atsikratyti nerimo dėl būtinybės užsnūsti, tai bus svarbus žingsnis miego link“, – pabrėžia J. Zeitzeris.
Antra, galima atsiriboti nuo klaustrofobiškos aplinkos ir įsivaizduoti, kad esate kur nors kitur.
J. Zeitzeris rekomenduoja užsidėti ant akių kaukę ir įsijungti muziką – tai padės atsiriboti.
Įvairūs būdai
Žmonės skirtingi, tad ir priemonių imasi skirtingų. Vieni pasiima į lėktuvą specialią pagalvėlę ar ausines. Kiti išgeria prieš skrydį melatonino – miegą reguliuojančio hormono, kuris, manoma, padeda užmigti (tiesa, J. Zeitzeris įspėja – tai maisto papildas, todėl jo veiksmingumą pagrindžiančių patikimų tyrimų maža).
Galiausiai daugelis vartoja alkoholinių gėrimų – tiek, kiek reikia, kad galėtų pamiršti aplinką – arba geria raminamųjų.
Yra tokių, kurie vartoja abu dalykus vienu metu, bet juos stiuardesė Bette Tesco įspėja – taip darydami rizikuojate: „Mačiau suaugusių žmonių, kurie gulėjo lėktuve ant grindų, o galva buvo ant praėjimo. Salone tamsoka, kas nors gali užlipti ant veido. Pamenu daugybė tokių atvejų. Vieni bando nuogai išsirengti, kiti sėdasi į sėdynę su nepažįstamu žmogumi – žodžiu, krečia beprotiškus, pavojingus dalykus, kurie jiems baigiasi kalėjimu.“
B. Tesco mano, kad reikia paieškoti kitų variantų. Ją taip pat stebina, kad žmonės sėdi susigrūdę, o lėktuvo gale yra laisvų vietų.
„Kai esu keleivė, visada pasižiūriu, kur atsisėsti, kad būtų patogiau. Tik reikia veikti greitai, nes geras vietas iš karto užima apsukriausi“, – sakė stiuardesė.
Ar galima lėktuve persėsti į kitą vietą
B. Tesco visada pasiima į kelionę lėktuvu pledą, pagalvėlę po kaklu, eterinių aliejų. „Galiu išgerti vieną–du gėrimus, man tai padeda, bet jokiu būdu ne daugiau. Galiu pažiūrėti filmą, kad negalvočiau, jog neva būtinai turiu miegoti.“
B. Kelly‘is sako, jog naudinga iš anksto pasidomėti, kokiu lėktuvu skrisite. „Mano mėgstamiausias – „A380“ (didelis kompanijos „Airbus“ lėktuvas), – sako jis. – Tai tyliausiai skrendantis lėktuvas. Apskritai kuo naujesnis lėktuvas, tuo jame tyliau ir tuo lengviau užmigti.“
Jis rekomenduoja rinktis vietą prie lango salono viduryje – toliau nuo variklių, nuo virtuvės ir nuo tualeto. Tai, kad išleidžiate daug pinigų geriausioms vietoms, nepakeis fakto, kad kylate į dangų metaliniu sparnuotu daiktu, negana to – su šimtu nepažįstamų žmonių. Bet jeigu sugebėsite susikurti privatumo ir šiokios tokios asmeninės erdvės aplink save pojūtį, jei nuvysite mintis, kad privalote užsnūsti, galiausiai jums pavyks užmigti lėktuve.