Tiesa, tam yra du keliai. Kompensacijos už atšauktą ar vėlavusį skrydį oro vežėjo prašyti asmeniškai ir nemokamai kreipiantis į paskirtąją nacionalinę priežiūros instituciją (LTSA) arba šį klausimą patikėti kompensacijos klausimus sprendžiantiems tarpininkams ir už tai susimokėti, rašoma pranešime spaudai. Lietuvos transporto saugos administracija stebi, kad pastaruoju metu lietuviai ypač dažnai šį klausimą patiki trečiajai šaliai, už tai pasiimančiai apie 25 proc. nuo asmeniui priklausančios kompensacijos sumos (62,50 Eur nuo 250 Eur dydžio kompensacijos, 100 Eur nuo 400 Eur ir 150 Eur nuo 600 Eur + PVM), nors pats žmogus galėtų prašyti kompensacijos iš oro vežėjo, o, šiam nesutikus, kreiptis į nacionalinę priežiūros instituciją (LTSA) be jokių papildomų mokesčių.
„Tarpininkai veikia pašto dėžutės principu – tiesiog surenka visus reikiamus dokumentus ir informaciją, tuomet kreipiasi į oro vežėją, vėliau – priežiūros instituciją. Tuo tarpu pats žmogus tai gali padaryti asmeniškai ir nemokamai“, – keliaujančiųjų dėmesį atkreipia Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus specialistė Edita Macutkevičiūtė.
Pasak jos, priežiūros institucija, gavusi žmogaus ar tarpininko skundą bei reikalingus skundo nagrinėjimui dokumentus, oro vežėjui siunčia užklausą. Oro vežėjas, pateikia sutikimą išmokėti kompensaciją arba nurodo ypatingas aplinkybes dėl kurių mokėti atsisako. Tuomet aplinkybės yra tiriamos. Dažniausiai tai prastos oro sąlygos ar techniniai gedimai, streikai ir pan. (baigtinio sąrašo nėra ir kiekvienu atveju sprendžiama, atsižvelgiant į teismų praktiką, situaciją, Reglamento Nr. 261/2004 nustatytas ypatingas aplinkybes).
Išnagrinėjus skundą, keleiviui ar jį atstovaujančiam tarpininkui yra parengiama išvada. LTSA išvada neprivaloma (net jei nusprendžiama, kad kompensacija priklauso, oro vežėjas jos gali ir nemokėti, tokiu atveju asmuo gali kreiptis į teismą). Tačiau pastebima, kad oro vežėjai dažniausiai reaguoja į nacionalinės priežiūros institucijos kreipimąsi ir pateikia visus įrodymus dėl ypatingų aplinkybių, arba išmoka kompensacijas.
E. Macutkevičiūtė sako, kad keleiviai turi galimybę ginti savo kaip keleivių teises nemokamai pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Ir tam nereikia nei aviacijos verslo žinių, nei terminologijos išmanymo – užtenka susipažinti su Reglamentu Nr. 261/2004, pasidomėti priežiūros institucijos skelbiama informacija ir patarimais, kaip apginti savo teises.
Keleiviams pakanka kreiptis į kompetentingą nacionalinę priežiūros instituciją – Lietuvoje paskirtoji institucija yra LTSA. Pabrėžtina, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas, keleiviai skundus nacionalinei priežiūros institucijai turėtų pateikti tik tada, jei jie pirmiausia pareiškė skundą oro vežėjui ir nėra patenkinti oro vežėjo atsakymu arba iš oro vežėjo nėra gavę atsakymo. Keleiviai taip pat gali kreiptis ir į VVTAT, nagrinėjančią vartojimo ginčus. VVTAT sprendimas yra privalomo pobūdžio.
Reglamentas Nr. 261/2004 numato galimybę gauti kompensaciją atšaukto, vėlavusio ilgiau nei 3 valandas atvykti į paskirties tašką skrydžio atveju (jei nebuvo jokių ypatingų aplinkybių ir jeigu vežėjas ėmėsi visų įmanomų priemonių atšaukimo ar vėlavimo išvengti) ir atsisakymo vežti prieš asmens valią atveju. Kompensacija pastaruoju atveju turi būti išmokėta nedelsiant.
Keleiviai gali reikalauti skrydį vykdžiusio vežėjo atlyginti išlaidas už „nepasirūpinimą“ keleiviu (maisto, gaivinamųjų gėrimų, viešbučio nesuteikimo ir kt. ) skrydžio atšaukimo, ilgo vėlavimo ar atsisakymo vežti atvejais.
LTSA duomenimis, 2019 metais gauti 107 skundai (iš jų, balandžio duomenimis – 45 per atstovus), 2018 metais – 432 skundai (iš jų – 91 per atstovus), 2017 metais – 247 skundai (iš jų – 33 per atstovus).