Kelionė vienumoje gali būti akis atveriantis nuotykis, kuris drauge yra ir įdomus, ir nelengvas. Pasak psichologų, kiekvienas turėtų bent kartą gyvenime ryžtis tokiai kelionei vien todėl, kad atostogų reikia visiems!
Žinomi Lietuvos keliautojai pasidalijo savo patirtimi, kodėl jiems patinka keliauti vieniems, bei negailėjo patarimų visiems, nedrįstantiems keliauti be draugų ar antrosios pusės.
Keliautojas, verslininkas Rimvydas Širvinskas-Makalius: Anksčiau labai skeptiškai žiūrėdavau į žmones, mėgstančius keliauti po vieną. Manydavau: o su kuo pasidalyti įspūdžiais? Su kuo pasitarti atsidūrus keblioje situacijoje, pasiklydus? Juk kelionės vienam yra brangesnės – reikia primokėti už kambarį, jeigu jame apsistoja tik vienas asmuo. Taip pat brangsta automobilio nuomos išlaidos.
Tačiau užteko vieno karto, kad nuomonę visiškai pakeisčiau. Vienas iškeliavau į darbo kelionę. Jos metu susiradau daugybę bendraminčių. Gyvenau svečių namuose, todėl sutaupiau nemažai pinigų viešbučiui. Nesijutau vienišas – atėjęs į bendrą svečiams skirtą virtuvę ir mąstydamas, ką pasigaminti vakarienei, buvau užkalbintas merginos iš Barselonos, kolumbiečio ir prancūzo. Jie kaip tik rengėsi drauge gaminti „tarptautinę vakarienę" bei pakvietė prie jų prisidėti. Kartu žygiavome į prekybos centrą, pirkome produktų, po vakarienės dar ilgai kalbėjome apie savo gyvenimą ir patirtus nuotykius, šalių ir kultūrų skirtumus. Tai buvo viena geriausių patirčių, kai supratau, kad vienas keliauti tikrai galiu ir man tai netgi pradeda patikti.
Dar vienas privalumas – su niekuo nereikia derinti kelionės plano: visą maršrutą galiu prisitaikyti tik pagal savo pomėgius. Neįtikėtinas jausmas – atsikelti ryte ir žinoti, kad galiu daryti ką tik noriu – dėl to nekils jokių ginčų, su niekuo nereikės tartis.
Norintiems vieniems keliauti į tolimus kraštus rekomenduoju rinktis Azijos kryptį, nes Šri Lankoje, Tailande, Filipinuose, Malaizijoje man teko sutikti labai daug pavienių keliautojų. Taip pat Europos didmiesčius – Kopenhagą, Berlyną, Romą. Aplenkčiau Paryžių, nes ten absoliuti dauguma keliautojų – poros arba šeimos.
Europoje toks miestas yra Londonas, Amerikoje Niujorkas, o Azijoje rekomenduočiau Tokijų. Vieni per savaitę spėsite pamatyti tiek, kiek keliaujant su draugais pamatytumėte per dvi savaites.
Pasirinkimas tuose miestuose milžiniškas: dešimtys ar net šimtai muziejų, galerijų, parodų, tūkstančiai valgymo vietų. O ir šiaip, man be galo patinka slampinėti gatvėmis ir parkais. Kai eini be rimto tikslo – atrandi visokių keistenybių, kurių įprastai turistai, keliaujantys grupėmis, nepamato. Mėgstu nuvykti iki kokio nors visiškai nereikšmingo „miegamojo“ rajono. Ten žmonės būna draugiškesni, neišlepinti turizmo, todėl ir duoda nemažai patarimų.
Įdomus sutapimas, kad visuose mano paminėtuose miestuose yra tik vienišiams skirtų vietų: specialių klubų, barų, o Azijos miestuose – net parkelių. Čia tam atvejui, jeigu norite trumpo romano arba jeigu tiesiog kyla noras su kuo nors pabendrauti.
Visus šiuos miestus sieja tai, kad ten gyvenantys žmonės kenčia nuo vienatvės jausmo. Tikriausiai girdėjote, kad kuo didesnis megapolis, tuo sunkiau ten susirasti rimtą antrąją pusę. Vietiniai gyventojai be galo dažnai keičia partnerius, nes vis ieško tobulybės. Daug kas taip ir neranda. Keliaudami vieni įsitikinsite, kaip stipriai tie žmonės ieško antrųjų pusių. Tik atsisėskite prie staliuko kavinukėje ir užteks pusvalandžio, kad kas nors prieitų užkalbinti. „Iš kur tu? Ką čia veiki? Gal nori prisijungti?“ - maždaug taip. Žinoma, merginoms, ypač lietuvėms, lengviau, jas užkalbins per kelias minutes. Prie vyrų užsienietės moterys drąsiau eina Niujorke arba Kinijos miestuose. Ten jos pamišusios dėl europiečių.
Būtinas dalykas solo kelionėje – turėti ilgą ausinuko grojaraštį ir bent porą knygų, nes bus tokių pauzių, kurias norėsis užpildyti. Pavyzdžiui, popietė parke. Atsisėdi, pasileidi tinkamą muzikinį foną ir gali valandų valandas stebėti žmones. Psichologai sako, kad tai savotiška kasdienių problemų terapija.
Tik būkite atsargūs: kai pakeliausite vieni, gali būti, kad nebenorėsite keliauti su didelėmis kompanijomis. Bet ir tokios kelionės turi savų pliusų.
Laidų vedėjas, keliautojas Edvardas Žičkus: Kad ir koks būtum laimingas apsuptas žmonių, ateina metas, kai net ir nuo jų, nors trumpam, norisi (arba reikia) pabėgti. Savaitgalis Europoje – tobula išeitis. Nebūtina dairytis į Londoną ar Dubliną, kur gatvėse gali sutikti tiek pat pažįstamų, kiek ir Vilniuje.
Tokiu atveju renkuosi Briuselį – pigių skrydžių, mažo atstumo ir net kainų derinys – puikus. Paskutinį kartą skrydį į abi puses „sumedžiojau" už 50 eurų, 2 naktys jaukiuose svečių namuose miesto centre kainavo apie 80 eurų. Barų, klubų ir restoranų įvairovė, tikros, o ne lietuviškai suvaidintos, nuolaidos per išpardavimus – garantuoja gerą nuotaiką. Kita vertus, už tokią pačią sumą galima rinktis 4 dienų kelionę Turkijoje (kai kurie didieji kelionių organizatoriai tai jau siūlo).
Keliautoja, kelionių organizatorė, Gabrielė Štaraitė: Lietuvoje stebėtinai daug moterų į tolimas egzotines šalis išsiruošia vienos. Tiesa, jos dažniausiai jungiasi prie kitų keliautojų, ieško draugų, o kelionių organizatoriai joms padeda susirasti kambario draugių. Taip moterys ne tik sutaupo (nereikia mokėti vienviečio kambario priemokos), bet dažnai susiranda draugę kitai kelionei. Pavienių keliaujančių vyrų mažiau arba jie tiesiog ryžtasi išvykti be kompanijos. Ar didelė rizika, kad tokia kambario draugė (ar draugas) nepatiks? Jei kelionė aktyvi, pažintinė, o grupėje yra ir kitų keliautojų – nėra taip baisu, jei „nesutampa laukai“. Bet mūsų patirtis rodo, kad žmonės, dažniau pasirenkantys tam tikro tipo keliones, yra panašių pomėgių, tad kelionėje susidraugauja. Kai kada tokie „suporuoti“ keliauninkai pageidauja susipažinti prieš išvyką, kiti susitinka jau oro uoste.
Kelionių agentūros „Estravel" vadovė Žydrė Gavelienė pasakojo, kad pasaulyje daugiau nei 25 proc. visų keliautojų yra solo turistai. „Keliautojų įpročiai nuolat kinta – vis drąsiau keliaujama pavieniui (nepriklausomai nuo lyties ar šeimyninių aplinkybių). Nebijokite leistis į kelionę vieni – po vieną keliauja ir antrąsias puses turintys žmonės: juk gali skirtis jūsų interesai, pomėgiai, datos, kuriomis galite atostogauti. Globali statistika – pavieniai keliautojai sudaro apie ketvirtadalį visų keliautojų. Be to, keliauti savarankiškai nebūtinai reiškia būti vienam visos kelionės metu.", - sakė Ž. Gavelienė.
Kelionių agentūros „Superkelionės.lt" vadovas Udrius Armalis pagrindinių minusių keliaujant vienam įvardino didesnes kainas: „Tiek poilsinės, tiek pažintinės kelionės vienam yra brangesnes nei poroms ar šeimoms su vaikais. Tai susiję su viešbučių politika – vienviečiai kambariai kainuoja brangiau, todėl įvairiuose forumuose nesunku rasti skelbimų „ieškau pakeleivio/pakeleivės”. – pasakoja jis. – Užsienyje vienišiams yra populiarios kelionės, per kurias galima susipažinti su ieškoma antrąja puse. Tokias keliones populiarina kruizai – jūra ir prabanga nuteikia nuotykiams.
Tarp lietuvių tokios kelionės dar nėra populiarios, gal dėl drovumo, gal dėl kitų priežasčių. Nepaisant didesnių kainų, daug vienišių keliauja savarankiškai, be draugų kompanijos, kai kuriems tai puikus būdas pažinti save. Na, o jei per kelionę norite užmegzti santykius, geriausias būdas tai padaryti – važiuoti į klubinėtojų kraštus – Ispaniją, Kipro kurortą Aija Napa arba Turkijos – Marmarį."