Kelionės maršrutas driekiasi nuo industrinės, besikeičiančios ir augančios Ostravos pro Hradec nad Moravici pilį iki Opavos upės slėnio pažintinio tako. Šis takas gausus akmenų įkalnėmis, mediniais laipteliais ir tilteliais per upę bei įvairiausiais mažyčiais kriokliais. Aplankome kurortinį miestelį Karlova Studanka, kiek panašų į mūsų Birštoną, ir paragaujame natūralaus mineralinio vandens. Keliauti čia nesustojame, nes dar planuojame nuvykti į Jeseniko mieste esantį ir 200 metų istoriją turintį sveikatingumo centrą, kurio įkūrėjas buvo hidroterapijos pradininkas.

Sakoma, kad šiame regione yra švariausias oras Vidurio Europoje – ne veltui čia įsikūrę tiek daug sveikatingumo viešbučių, sanatorijų, SPA. Turime galimybę išbandyti dviračių trasas, pasikelti į viršukalnes ir paržygiuoti žemyn, išbandyti kalnų kartingus, pamatyti hidroelektrinės rezervuarus. Su jais susipažįstame leisdamiesi į ekskursiją užsidėjus virtualios realybės akinius. Kaipgi kelionės be maisto? Bus, be abejo, ir restoranų rekomendacijų. Taigi, apie viską detaliau.

Moravijos-Silezijos ir Olomouco regionai Čekijoje

Pirma kelionės diena

Yra tiek daug, ką pamatyti, tačiau turime tik keturias dienas. Iškart atvykę susipažįstame su Ostravos įžymybe ir vienu lankomiausių objektų Čekijoje, kurį per metus aplanko daugiau nei milijonas žmonių – industriniu kompleksu Dolni Vitkovice. Beveik prieš 200 metų čia buvo pradėta išgauti juodoji anglis bei gaminamas plienas. Metalurgijos gamykla – milžiniškas pramoninis statinys, dabar virtęs moderniu traukos centru, kuriame yra interaktyvus technikos muziejus Futureum, pramogos ir laisvalaikis, socialinis gyvenimas bei renginiai.

Kaip tik mūsų apsilankymo metu vyko paplūdimio tinklinio varžybos. Čia vyksta ir du dideli muzikos festivaliai: „Beats for Love“ bei „Colours of Ostrava“. Jei vyksite čia vasarą, turėkite omenyje. Norėdami sutaupyti laiko ir sužinoti daugiau, į čia esantį bokštą Bolt Tower kylame su gidu. Tai 78 metrų aukščio bokštas, pastatytas ant aukštakrosnės. Dalį kelio į jį yra lipama išoriniais metaliniais laiptais – vaizdai įspūdingi. Komplekso centre yra didžiulė pieva su besiilsinčiais žmonėmis, žaidžiančiais vaikais, maisto furgonėliais ir vasariška, gyva atmosfera.

Spėjame susipažinti ir su trečiu pagal dydį Čekijos miestu Ostrava, kuris buvo pavadintas pagal čia tekančios upės Ostravice pavadinimą. Pasivaikščiojimas senamiesčio gatvėmis, žvilgsnis į pagrindinę aikštę, Ostravos pilį bei katedrą paliko jaukaus miesto įspūdį. Taip pat yra būtina Ostravą pamatyti iš viršaus.

Pakylame į naujosios rotušės (New City Hall) bokšto apžvalgos aikštelę, esančią 73 metrų aukštyje, nuo kurios atsiveria miesto panorama. Gidas papasakoja apie miestą ir kaip per laiką jis keitėsi. Sužinome, kiek ir kokių gamyklų buvo šiame pramoniniame mieste, gauname rekomendaciją užsukti į anglies kasybos muziejų – Landek. Pamatome Beskydy kalnus ir gyvąjį kalną Ema, po kuriuo kadaise vyko anglies kasybos.

Vakarienė jaukiame restoranėlyje „HogoFogo“ su vidiniu kiemeliu. Porcijos didelės ir maistas kokybiškas.

Po vakarienės galima užsukti taurei gėrimo į „Dock“ barą, kuriame daugybė žmonių – ir viduje, ir lauke. Regis, vakarui atėjus, čia viena populiariausių vietų mieste.

Moravijos-Silezijos ir Olomouco regionai Čekijoje

Nakvynė – „Mercure Hotel“. Kambarys švarus ir tvarkingas. Mano kambario langai buvo į vieną iš centrinių gatvelių bei gražius miesto pastatus. Pusryčiai įvairūs, net norėjosi čia pasilikti ilgiau, kad suspėtume visko paragauti.

Jei keliaujate čia daugiau dienų, užsukite į puslapį „Technotrasa“. Tai puikus projektas, sujungiantis visus Čekijos technikos paminklus ir veikiančius objektus. Čia rasite jų žemėlapį, aprašymus bei idėjų jūsų viešnagei.

Antra diena

Susipakuojame daiktus ir leidžiamės į kelią. Nuo Ostravos, pravažiavus Opavos miestelį, vos už 40 kilometrų, miškų bei upių Moravice ir Hradecna apsuptyje, stovi pilies kompleksas – Hradec nad Moravici. Tai vienas geriausiai išlikusių ir restauruotų pilių kompleksų Čekijoje, pastatytas XVI–XVII amžiuje ant aukštos kalvos, nuo kurios atsiveria puikūs vaizdai. Šioje vietoje kadaise buvo pagrindinis prekybos kelias – Gintaro kelias.

Pilies kompleksą sudaro keli pilies pastatai. Galima užlipti į raudonosios pilies bokštus, o baltajame pilies pastate yra vertingų meninių ir istorinių kolekcijų muziejus. Pilyje anksčiau svečiavosi bei gyveno daugybė pasaulyje žinomų kultūros žmonių. Už baltojo pastato yra dar vienas lankytojams atviras bokštas. Nors kadaise turėjo atsirasti du tokie bokštai, tačiau, pritrūkus lėšų, dabar galima užlipti tik į tą vienintelį.

Moravijos-Silezijos ir Olomouco regionai Čekijoje

Pasivaikščioję po pilies komplekso teritoriją, važiuojame arčiau Hruby Jesenik kalnų. Pakeliui stabtelime papietauti „Hotel Peras“ viešbučio restorane. Iš lauko terasos matosi augalais apsodintas dailus kiemas ir tvenkinys. Pastebėjau, kad Čekijos virtuvėje vyrauja riebesni, sotesni patiekalai, porcijos didelės. Taip buvo ir čia – pavalgėme tikrai sočius pietus.

Pasisotinus ir atgavus jėgas, keliaujame susipažinti bei pasivaikščioti po itin žalią ir prižiūrėtą kurortą Karlova Studanka, garsėjantį grynu oru, sveikatingumo centrais, mineraliniais vandenimis (ieškokite namelio, kur galėsite jo paragauti) ir pažintiniais takais, vedančiais per slėnius į Hruby Jesenik kalnų viršūnes.

Pačiame miestelyje pakanka kelių valandų ne tik pasivaikščiojimui, bet ir čia pat, pagrindinėje gatvelėje kepamų tradicinių vaflių paragavimui. Vafliai kepami su įvairiais įdarais: riešutų, vanilės, cinamono. Daugiau laiko (ar net papildomą dieną) geriau skirti žygiams Hruby Jesenik kalnais ir slėniais. Vienas gražiausių takų – Bila Opava Valley, kuris nėra labai ilgas, juo eisime rytoj.

Šiandien nakvojame „Koprivna pod Pradedem Mountain Resort“. Kadangi viešbutis turi nemažai laisvalaikio paslaugų, mūsų kompanijoje buvo norinčių užkilus keltuvais į kalną, nusileisti žemyn specialiais kalnų triračiais kartingais. Juos išbandę bendražygiai sakė, kad buvo labai smagu. Žiemą čia slidinėjimo trasos, vasarą – dviračių ir kartingų trasos. Yra atskiras takas ir tiems, kurie nori tiesiog žygiuoti. Aš būtent taip ir padariau. Beje, įdomus faktas, kad tai šeimos verslas – vyro bei žmonos. Jų namas stovi netoliese ir jie nuolat investuoja į erdvių atnaujinimą.

Moravijos-Silezijos ir Olomouco regionai Čekijoje

Viešbučio SPA zona patogiai išdėstyta ir jaukumą sukuria poilsio zonos vitrininiai langai, pro kuriuos atsiveria vaizdas į lauke esantį baseiną, sūkurinę vonią bei kalnus. SPA dirba iki 22 valandos, tad net ir vakare, orui atvėsus, lauko baseine bei sūkurinėje vonioje gera gulėti, nes juose vanduo šildomas. Viešbučio restorane yra dideli vitrininiai langai su nuostabiu vaizdu. Per kambario langus taip pat galėjau stebėti į kalną kylančius keltuvus ir nuo kalno besileidžiančius dviratininkus. Taigi, čia yra daugybė vietų ilsėtis ir grožėtis vaizdais su mėgstamo gėrimo puodeliu rankose.

Trečia diena

Šiandien žygio diena. Keliausime jau minėtu vienu gražiausių ir gausiu kriokliais slėniu – Bila Opava Valley. Einame apie 7 kilometrus itin žaliu taku, kartais lipame akmenimis, mediniais laiptais ar tilteliais kertame upę, o šalia nuolat girdime vandens čiurlenimą, nes beveik visą laiką einame šalia Opavos upelio. Pakelėje mėlynių ir aviečių krūmai, informacinės lentos apie florą bei fauną. Galima žygiuoti maršrutu pirmyn–atgal arba tik į vieną pusę ir tuomet grįžti autobusu. O jei norisi dar ilgesnio maršruto, tai iki aukščiausios Praded viršukalnės (1492 m) ir atgal iš viso išeitų apie 25 km.

Pailsėti ir papietauti vykstame iki viešbučio „Singer“. Restoranas įrengtas jaukiai ir gražiai, o pietų patiekalas, sakyčiau, skaniausias, ką ragavau visos kelionės metu. Nuostabu, kai į maisto paruošimą įdedamos pastangos: kokybiški produktai, suderinti skoniai, estetiškas patiekimas. Viešbučio SPA zona duris turėjo atverti tik birželio viduryje, tačiau turėjau galimybę ją pamatyti ir pasižvalgyti. Moderni, jauki, taip pat estetiška aplinka.

Visur, kur važiuojame, gausu veiklų mėgstantiems aktyvų laisvalaikį, ypatingai važinėjimą dviračiais. Viena labiausiai sužavėjusių erdvių – Rychleby Trails. Čia renkasi bekelę ir kalnus dievinantys dviratininkai. Kainos itin žemos: vieta kempinge (su viskas įskaičiuota) tik 8 eurai, o mokestis už galimybę naudotis trasomis apie 3 eurus per dieną.

Moravijos-Silezijos ir Olomouco regionai Čekijoje

Trasas kalnuotame miške, kurių yra daug ir įvairių lygių, prižiūrėti padeda savanoriai. Čia yra ir dviratininkų mokykla, kavinė, dviračių prekių parduotuvė. Dviračių parko, suteikiančio dviratį nėra, kiekvienas atvyksta su savuoju bei mėgaujasi įspūdingomis trasomis. Taip pat skatinama nenaudoti elektrinių dviračių, nebent tik išimtinais atvejais, turint sveikatos problemų.

Atvykstame nakvoti į viešbutį „Hotel Helios“. Nors viešbučio pastatas atrodo gan paprastas, kambariai nustebino tvarkingumu, šiuolaikiškumu, o kalnų vaizdai pro langus puikiai atpalaiduoja prieš miegą. Prieš tai, žinoma, vakarienė ir poilsis SPA zonoje, kurioje yra kelios sūkurinės vonios, baseinas bei saunų erdvė su turkiška, suomiška ir infraraudonųjų spindulių saunomis. Esu didelė pirčių mėgėja, tad apsilankiau visose ir net ne po vieną kartą.

Ketvirta diena

Vienas iš šiandienos tikslų – aplankyti Rychlebske ir Hruby Jesenik kalnų papėdėje esantį sveikatingumo centrą, pastatytą 1940 metais – Priessnitz Spa. Šį pirmąjį pasaulyje hidroterapijos institutą įkūrė Vincenz Priessnitz, kurio vardu pavadintas SPA ir kuris padėjo pamatus visiškai naujam gydymo metodui. Čia skaidrus šaltinio vanduo, švarus kalnų oras, „Balneopark“ vandens sodas, po kurį vaikštant galima išbandyti tradicines Priessnitz vandens procedūras, šalto vandens baseinus, škotišką dušą ir sužinoti daugiau apie jų naudą kūnui.

Šio centro darbuotojai siūlo daug įvairių gydomųjų procedūrų. Nors jame 97 proc. svečių yra čekai, žinoma, gali apsistoti ir turistai, arba tiesiog atvykti čia pasižvalgyti bei pasivaikščioti (viešbutis pristato daugiau nei 10 pažintinių takų). Galima užlipti į pagrindiniame pastate esantį bokštą, nuo kurio ir vėl atsiveria nuostabūs vaizdai. Ar nekartoju to per dažnai? Nes, regis, visur, kur šioje kelionėje atvykstu ar apsistoju, matau kalnus ir nuostabius kraštovaizdžius.

Moravijos-Silezijos ir Olomouco regionai Čekijoje

Pietaujame žaviame senoviniame pastate, kuriame anksčiau buvo kalvė, o dabar įrengtas viešbutis ir restoranas – „Penzion Kovarna“. Apsistosime kitur, tad čia tik pietaujame. Restorane, kaip ir įprasta Čekijoje, sotūs vietiniai patiekalai, todėl visos porcijos įveikti net nepavyksta.

Aktyvių pramogų, slidinėjimo trasų ir dviračių populiarumas šiame regione neįtikėtinas. „Kouty“ – tai sporto pramogų centras, kuriame yra vienas iš lankomiausių dviračių parkų šalyje ir kuriame suteikiamos dviračių nuomos bei užkėlimo keltuvu į 1100 metrų aukštį paslaugos. Užkilus į viršų, prasideda trasos, sužymėtos pagal sudėtingumą, kuriomis gali leistis ir mėgėjai, ir profesionalai. Ši vieta pasižymi ir tuo, kad čia galima sužinoti daugiau apie Dlouhe Strane vandens elektrinę, pamatyti viršutinį bei apatinį jos rezervuarą, prieiti prie jų arčiau, apeiti arba leistis į ekskursiją užsidėjus virtualios realybės akinius.

Būtent tai ir padarome. Ši naujovė įdiegta tik prieš mėnesį, o tai puiki patirtis, sakyčiau, galima pamatyti net daugiau nei mums būtų pavykę patiems. Žiemą šis centras pavirsta slidinėjimo centru, turinčiu daugiausia įvairių trasų Moravijos kalnuose.

Paskutinę naktį apsistojame „Resort Sobotin“. Vienas gražiausių ir prabangiausiai atrodančių viešbučių kompleksų, pastatytas 15 hektarų plote. Teritorijoje esančių sodų gražumas neišpasakytas. Jame yra net tvenkinys, kuriame galima paplaukioti valtelėmis. Visi pastatai sujungti požeminiais koridoriais. Prabangus interjeras, erdvūs ir stilingi kambariai, alaus darykla, restoranai, sveikatingumo centras, alaus vonios (angl. beer spa).

Moravijos-Silezijos ir Olomouco regionai Čekijoje

Taip pat didelis pasirinkimas masažų ir gydomųjų procedūrų. Sunku net išsirinkti iš tokio didelio paslaugų spektro. Išbandžiau saunų erdvę, didžiulį baseiną bei sūkurinę vonią. Labiausiai sužavėjo sūkurinė vonia, esanti ant vieno iš pastatų stogo.

Taip ir užbaigiu šią kelionę, mėgaudamasi tuo, ką šis kraštas suteikia. 7 valandą ryto, saulei tekant, guliu sūkurinėje vonioje, esančioje ant stogo terasos ir grožiuosi nuostabiu kraštovaizdžiu, o lagaminas jau sukrautas bei paruoštas kelionei namo. Iki kito karto, Čekija!

Norinčius paskaityti daugiau kelionių pasakojimų, kviečiu apsilankyti tinklaraštyje „Aplink pasaulį“ arba instagramo paskyroje, kurioje rasite dar daugiau kelionių įspūdžių ir vaizdų.