Prisimindamas meilės Italijai pradžią, Donatas šypsodamasis sako, kad net neturi tam paaiškinimo – tiesiog nuo mažens šiai šaliai jautė milžinišką potraukį.
„Kai kurie žmonės emigruoja dėl geresnio gyvenimo, mokslų, pasiekimų, ekonominių priežasčių. O man net sunku pasakyti, nuo ko viskas prasidėjo – Italija buvo kažkas tokio. Nebuvo jokios aplinkinės įtakos, man niekas nesakė, kad turėčiau domėtis Italija, tėvai taip pat nepiršo.
Nuo pirmos klasės pradėjau domėtis Italijos kultūra, kalba, muzika, istorija, futbolu, krepšiniu. Galvojau, kai ateis laikas, pamatysiu tą šalį. Prisisvajojau. Galimybė išvykti atsirado 1991-ųjų rudenį, atvažiavau su noru studijuoti. Tuomet ir prasidėjo mano kelionė“, – pasakoja D. Atkočiūnas.