„Polin“ – Lenkijos žydų istorijos muziejus
Buvusioje Varšuvos geto teritorijoje prieš kelerius metus duris atvėrė įspūdingos architektūros ir ekspozicijos muziejus „Polin“, pasakojantis Lenkijos žydų istoriją. Postmodernistinio stiliaus pastato architektai – suomiai Raineris Mahlamakis ir Ilmaris Lahdelmas. Muziejaus statybos prasidėjo 2009 m., o pagrindinės ekspozicijos atidarymas įvyko 2014 m., nors edukacinė ir kultūrinė programa pradėtos vykdyti metais anksčiau, t. y. minint 70-ąsiais Varšuvos geto sukilimo metines.
Muziejaus ekspoziciją sudaro aštuonios galerijos, kurių bendras plotas siekia daugiau nei 4000 kv. m. Teigiama, kad bendros statybų ir ekspozicijų kaina siekia apie 300 mln. zlotų (dabartiniu kursu – apie 70 mln. eurų). 2016 metais „Polin“ gavo geriausio Europos muziejaus apdovanojimą.
Tačiau visa tai – tik statistika, kuri neatskleidžia 1000 metų žydų istorijos ekspozicijų įdomumo ir inovatyvumo. Lankytojai iš šviesios aptakių formų erdvės pirmiausia nusileidžia į pirmąją galeriją, kuri vadinasi „Miškas“. Joje pasakojamos legendos ir žydų atvykimas į Lenkiją. Iš čia – ir muziejaus pavadinimas: žodis „po“ reiškia „čia“, o žodis „lin“ reiškia „pailsėsi“. Kitos dvi galerijos – „Pirmieji susitikimai“ ir „Paradisus ludaeorum“ pristato Viduramžių pasaulį ir žydų bendruomenės klestėjimo laikotarpį nuo 1569 iki 1648 m.
Viena iš įspūdingiausių muziejaus dalių – „Miestelis“, kuriame atkartojama XVII–XVIII a. žydų gyvenimas nuo pogromų iki ATR padalijimų. Čia stovi ir daugumoje su muziejumi susijusių nuotraukų matoma rekonstruota medinė sinagoga, stovėjusi Gvuzdzo gyvenvietėje. Įdomiausia tai, kad sinagoga atkurta taikant prieš 300 metų egzistavusius statybos metodus.
„Šių laikų iššūkiai“ galerija rodo permainas, vykusias žydų gyvenime. O pribloškianti „Žydų gatvė“ pristato Lenkijos žydų aukso amžių tarpukariu. Šioje galerijoje galima pamatyti tikrą gatvę, atkurtus kino teatrą ir kitas visuomeninio gyvenimo vietas. Tačiau linksmą atmosferą netrukus pakeičia „Holokausto“ galerija, kurioje įvykių dalyviai atskleidžia tragišką Lenkijos žydų likimą – 90 proc. jų žuvo. Paskutinė galerija, pavadinta „Pokario metai“, skirta išlikusiems gyviems Lenkijos žydams ir atgimimą.
Ką nors draudžiančių liesti ženklų „Polin“ muziejuje rasti sunku: ekspozicijos sudarytos iš šimtų originalų ir replikų, modelių ir faksimilių, 200 multimedijos punktų galima pasiklausyti garsų, pažiūrėti nuotraukų, filmų ar animacijos. Apsilankymui reikėtų skirti bent 3 valandas, įprasta bilieto kaina – apie 6 eurai.
M. Koperniko mokslo centras
Idėja pastatyti lenkų astronomo ir matematiko vardo mokslo centrą-muziejų gimė 2007 m., kai buvo nuspręsta atgaivinti Vyslos upės kairiąją krantinę. 15 tūkstančių kv. m ploto muziejus buvo atidarytas vos po trejų metų ir iki šiol sulaukia daugybės lankytojų tiek iš Lenkijos, tiek užsienio. Sezono metu jų būna tiek daug, kad bilietus būtina rezervuoti iš anksto (pavyzdžiui, 2015 metais muziejuje apsilankė net 5 milijonai žmonių!).
Muziejaus ekspozicijos suskirstytos temomis: „Judėjimas“, „Žmonės ir aplinka“, „Civilizacijos šaknys“, „Šviesos zona“, „Atradimų parkas“, „75 milijonai“, jaunimui skirta ekspozicija „RE:karta“, taip pat yra planetariumas „Koperniko dangūs“, fizikos, robotikos, chemijos, biologijos laboratorijos. Didžioji dalis eksponatų skirti liesti, atlinkti bandymus, klausytis, žiūrėti ir t. t. Nuo 2008 m. M. Koperniko mokslo centras kartu su Lenkijos radiju organizuoja „Mokslo pikniką“ – didžiausią Europoje mokslo populiarinimo renginį po atviru dangumi.
Jei atrodo, kad šis muziejus gali patikti tik moksliukams, klystate. Net ir tie, kuriems tikslieji mokslai ne prie širdies, šiame muziejuje ras ką veikti – konstruoti, groti, pagaminti elektros energijos mindami dviratį, pasitikrinti budrumą ir intelektą. Norintys pasigrožėti dangumi, gali sudalyvauti specialiuose seansuose planetariume, o su kosmosu susijusioje ekspozicijoje pamatyti meteoritų ar žemės vaizdą iš kosminės stoties. Ekspozicijos suteigia galimybę netgi pažvelgti į pasaulį gyvatės akimis, užuosti lapės kvapą ar patekti į kaleidoskopo vidų. Mokslo centre visko tiek daug, kad jam reikėtų skirti apie pusdienį, įprasta bilieto kaina – apie 7,5 euro.
Varšuvos sukilimo muziejus
1944 m. liepą sovietų armija priartėjo prie Varšuvos, o Lenkijos pasipriešinimo judėjimas nutarė pradėti sukilimą prieš vokiečius. Mūšiai truko 63 dienas, žuvo apie 20 tūkstančių lenkų kareivių, nukentėjo keli šimtai tūkstančių civilių ir didelė dalis miesto pastatų. 60-ųjų Varšuvos sukilimo metinių proga 2004 m. liepos 31 d. buvo atidarytas jam skirtas muziejus (kaip rašoma muziejaus tinklapyje – kovojusių ir mirusių už laisvą Lenkiją ir jos sostinę garbei).
Muziejaus ekspozicijos plotas siekia tris tūkstančius kv. m. Joje – 800 objektų, 1500 fotografijų, vaizdo ir garso įrašų. Lankytojai supažindinami su Varšuvos sukilimu palaipsniui, nuo užuomazgų iki jo pabaigos ir tolimesnio sukilėlių likimo. Nemažai eksponatų galima liesti, pažiūrėti ar pasiklausyti, yra ir informacinių lapelių, kuriuos galima pasiimti su savimi.
Viena iš įspūdingiausių muziejaus erdvių – angaras, kuriame kabo natūralaus dydžio „B-24 Liberator“ bombonešio kopija. Toje pačioje erdvėje yra ir kino teatras, kurio ekrane be paliovos sukasi sukilimo istorijos su unikaliais filmuotais kadrais. Angare yra ir nedidelė 3D kino salė, kurioje rodomas kelių minučių filmas „Griuvėsių miestas“ – pagal autentiškus duomenis kompiuterinės grafikos sukurti visiškai sugriautos Varšuvos vaizdai iš paukščio skrydžio 1945 metais.
Trečiame aukšte yra atkurtas kanalizacijos tunelis, kuriuo naudojosi sukilėliai, taip pat ginklų ir kitų daiktų ekspozicija. Naciams skirtoje dalyje pasakojami jų siaubingi nusikaltimai, o komunistams – pokarinės Lenkijos likimas.
Iš muziejaus bokšto atsiveria Laivės parko ir miesto panorama. Varšuvos sukilimo muziejui reikėtų skirti 2 valandas, įprasta bilieto kaina – apie 6 eurai.
