Prieš leisdamasi į nuotykį, pora turėjo įprastus gyvenimus – studijavo, dirbo, bet abu jautė didelę aistrą kelionėms ir jau keletą metų puoselėjo svajonę išvykti ilgesniam laikui, kai nereikėtų prisirišti prie lėktuvų, viešbučių ar skubėjimo, pavyzdžiui, autobusiuku.
Kelionės autobusiuku idėja porai kilo atostogaujant Tenerifėje, kai pamatė, kad taip įvairias vietas tyrinėja kiti žmonės. O po jos ir pradėjo planuoti savo būsimą nuotykį.
Prieš aštuonis mėnesius iškeliavusi Aušrinė teigia, kad pasiruošimas atėmė daug jėgų ir sukėlė nemažai jaudulio, nes artimoje aplinkoje panašių kelionės patirčių nėra girdėję. Labiausiai baugino nežinomybė, bet, pasak keliautojų, išvykti į tokią kelionę nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti.
„Iš tiesų, mus labiausiai vedė į priekį tai, kad mes labai norėjome. Būdavo tų jaudulio akimirkų, abejonių, tačiau taip stipriai norėjosi, jog tiesiog siekėme to tikslo ir pasiekėme“, – šypteli Aušrinė.
Nusipirkus autobusiuką, porai jį paruošti išvykai užtruko tris mėnesius, nes jis nebuvo pritaikytas ilgesnei kelionei. Keliautojai pasakoja, kad labai daug domėjosi, kaip šią transporto priemonę pritaikyti saugiai kelionei, kokių dalykų ar priemonių reikėtų, o kas bereikalingai užimtų vietą.
Namelyje ant ratų dabar yra elektra, vandens tiekimas, šaldytuvas, lentynos, spintelės, lova, biotualetas, saulės dušas.
Savo kelione Instagrame besidalinanti pora kalba, kad smagiausia yra tai, jog tokioje kelionėje monotonijos yra mažai.
„Iš esmės, kiekviena diena yra skirtinga. Labai priklauso nuo to, kur mes būname – ar parke, ar dykumoje, kur išvis nieko nėra, ar mieste, kur esame susiplanavę kelias dienas jį apžiūrėti. Bet kas kasdien būna, tai buitiniai dalykai“, – pasakoja Rapolas.
Aušrinė antrina Rapolui pridurdama, kad kasdienybė ant ratų yra šiek tiek kitokia nei įprastame gyvenime namuose. Aušrinė teigia, jog reikia nuolatos stebėti tokius dalykus, kaip elektros ar vandens kiekio likutis, taip pat pasirūpinti biotualetu, tačiau po tiek laiko kelyje visa tai jau yra įprasta ir nesudėtinga.
Pora, kad palaikytų tokį gyvenimo būdą, darbuojasi nuotoliniu būdu.
„Labai priklauso nuo to, kaip mes gyvename. Kiek važiuojame, kaip valgome, ar gaminame maistą namie, ar einame valgyti į miestą, ką perkame. Pastebėjome, kad mums taip gyventi ir keliauti yra pigiau nei Vilniuje. Visgi norėdamas taip gyventi, žmogus turi susitaikyti su minimalistinėmis gyvenimo sąlygomis, jog neturės tiek daug daiktų“, – patirtimi dalinasi Rapolas.
Neatskiriama poros dalis kelionėje yra praeitą žiemą iš prieglaudos paimta kompanionė – šuo Kopa. Šeimininkai teigia, kad jų augintinis dabar gyvena geriausią gyvenimą, kokį tik galėtų.
„Kopai labai smagu, ji itin džiaugiasi gamta. Mes sakome, kad ji yra kaimo šuo – jai daug labiau patinka būti gamtoje nei mieste. Tačiau yra ir kita pusė – kadangi ji nėra miesto šuo, nelabai galime jos vestis kartu į miestą. Tenka pagalvoti apie tai, kokiam laikui galime išeiti. Pavyzdžiui, dabar yra karštos dienos, todėl irgi reikia gerai apsvarstyti, ar mes galime išvis išeiti. Bet su Kopa yra tikrai smagiau, ji papildo šią kelionę“, – pasakoja pora.
Per aštuonis mėnesius pora spėjo nuodugniau ištyrinėti Italiją, Monaką, Ispaniją, Portugaliją bei Maroką. Iš šių šalių abiem didžiausią įspūdį paliko būtent Marokas.
„Marokas turėjo didžiausią spektrą spalvų, nuotaikų. Tiesiog yra kitokia šalis, visiškai kitoks pasaulio suvokimas. Mes buvome per Ramadaną, todėl viskas buvo dar kitaip“ , – prisimena Rapolas ir Aušrinė.
Pora neslepia, kad iš šios kelionės pasisėmė tikrai daug – išmoko džiaugtis mažais dalykais, sąmoningai vartoti išteklius, pajautė laisvę, ėmė žiūrėti į pasaulį plačiau. Visgi labiausiai išmoko puoselėti santykius tarpusavyje.
„Čia labiau negu bet kada reikia būti komanda. Kiekvienoje situacijoje reikia ieškoti sprendimo kartu. Čia kaip mechanizmas – sukamės kaip kokie krumpliaračiai ir, jei vienas iškrenta, nebevažiuojame toliau“ , – pripažįsta Rapolas.
Keliautojai neslepia, kad didžiausias iššūkis kartais yra paprasčiausi buitiniai dalykai: pavyzdžiui, surasti nakvynės vietą ar pasirūpinti ištekliais. Jie taip pat pamini, jog tokį gyvenimo būdą apsunkina ir trintis tarp namiškių.
„Labai svarbu turėti laiko atskirai. Galbūt turėti kokių nors savų veiklų, balansuoti viską. Turėti ir to kokybiško laiko kartu, bet ir atskirai – tas padeda dorotis su trintimi“, – tikina Aušrinė.
Artimiausiu metu keliautojai ketina pakeliauti Prancūzijoje bei dar kartą sugrįžti į Italiją. Rugpjūtį Rapolas ir Aušrinė jau nori praleisti Lietuvoje, po ilgos pertraukos aplankyti artimuosius, paatostogauti Nidoje ar kitose artimesnėse vietose. Kur vėliau nuves keliai Rapolas ir Aušrinė dar nežino, visgi mintis išvykti į dar vieną panašų nuotykį galvoje tikrai sukasi, o keliauti tikrai nenustos.
