Dažnai Estijoje besilankantis lietuvis išgirdęs, ką estai mano apie mus, rėžė atgal: palaukite, netrukus nustosite šaipytis

Nors dar tik spalis, kai kurie mano pažįstami jau kalba apie Naujųjų metų šventės planavimą. O Kauno miestas jau net būsimą Kalėdų eglutę visuomenei pristatė. Mano manymu, tai yra kiek ankstoka, juk dar net Helovinas neatšvęstas. Tik per daug dėl to netriukšmauju, nes kas aš toks, kad aiškinčiau žmonėms, kaip gyventi.

Gal kai kam Naujųjų šventimas yra visų metų projektas, kuriam pradedama ruoštis jau nuo Žolinės. Nors aš pats šį minėjimą susiplanuoju gan vėlai, viešumoje prasidėjusios diskusijos privertė prisiminti įsimintiniausius mano Naujųjų sutikimus. Ir ne tik juos, bet ir vietas, kuriose jie įvyko.

Esu Naujuosius sutikęs net tokiose blogio teritorijose, kaip Maskva ar Teheranas. Kita vertus, būtent jose Naujųjų šventimas man nebuvo nei kažkoks išskirtinis, nes labiau įsiminęs, tad šis tekstas ir nebus apie jas. Šiandien trumpai prisiminsiu kitą vieną keistesnių Naujųjų sutikimų, kuris kažkada įvyko Niujorke. Tiesa, pats miesto vardas čia taip pat nebus akcentas. Akcentas bus tai, kad šventėme su estų, gyvenančių JAV, bendruomene.

Šventėje dalyvavome mes – du lietuviai – ir keliolika estų. Aš pats iš jų pažinojau tik merginą vardu Evelina, kuri buvo pusiau lietuvė (mama estė, tėtis – lietuvis), bet visą gyvenimą praleidusi Taline, todėl atrodė ir elgėsi kaip estė. Kiti šventės dalyviai buvo žmonės iš jos aplinkos ir man absoliučiai nepažįstami.