Per trejus metus greta esantis ugnikalnis išsiveržė jau 10 kartų.

Šalia įžymiosios Mėlynosios lagūnos pradėjusi tekėti lava nusidriekė į jos automobilių aikštelę, apgaubdama ten esantį nedidelį paslaugų pastatą. Automobilių stovėjimo aikštelę, kuri paprastai kasmet aptarnauja apie milijoną lankytojų, dabar perėmė lava.

Remiantis Islandijos valstybinio radijo pranešimais, buvo sunaikintas mažiausiai vienas tarnybinis pastatas.

Meteorologijos biuro išplatintame internetinės kameros vaizdo įraše matyti, kaip lava ketvirtadienį apie pietus vietos laiku teka į kurorto automobilių stovėjimo aikštelę.

Meteorologijos biuras praneša, kad nuo pirminio išsiveržimo seisminis aktyvumas gerokai sumažėjo.

Savo interneto svetainėje Mėlynoji lagūna teigia, kad buvo pastatytos specializuotos užtvaros, skirtos apsaugoti gyvybiškai svarbią infrastruktūrą nuo galimų lavos srautų.

Aplink išsiveržusį ugnikalnį išdėstytos kameros užfiksavo nuostabius išsiveržimo vaizdus, ​​apšviečiančius naktinį dangų trečiadienį prieš pat vidurnaktį vietos laiku. Dėl įsiveržimo prasidėjo žemės drebėjimas.

Reaguodama į įvykį, vietos valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį, kas yra įprasta po išsiveržimo, ir užtikrino, kad gyventojai bei turistai būtų saugiai evakuoti iš galimos pavojaus zonos.

Šalis išsiuntė bent vieną pakrančių apsaugos sraigtasparnį į regioną stebėti lavos srautą ir įvertinti, ar įvykio metu gali būti pažeista kokia nors infrastruktūra.

Remiantis nacionalinio visuomeninio transliuotojo RÚV pranešimu, lava ketvirtadienį pradėjo greitai tekėti link Mėlynosios lagūnos kurorto. Apsauginės užtvaros, kurios buvo pastatytos siekiant apsaugoti teritoriją, atrodė, sulaikė lavą, kad nukreiptų ją nuo paties objekto.

Be Mėlynosios lagūnos, pareigūnai taip pat evakavo pajūrio miestą Grindaviką, kuris buvo labai pavojingas nuo tada, kai 2023 m. pabaigoje prasidėjo pirminiai ugnikalnio išsiveržimai.

Ankstesnis šiųmetis ugnikalnio išsiveržimas apgadino pagrindinį regiono vamzdyną, kuriuo karštas vanduo tiekiamas į namus ir biurus.

Netoli Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektoninių plokščių sankirtos įsikūrusiai Islandijai vulkaninis aktyvumas nėra svetimas.

Saloje yra apie 130 ugnikalnių, nors dauguma jų laikomi neveikiančiais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją