Kažkada girdėjau tokį pasakymą: kuo daugiau „skudurynų“ mieste – tuo miestas prasčiau gyvena. Atseit dėvėtų drabužių parduotuvės atsidaro tik tada, kai aplink daug vargingai gyvenančių žmonių. Man tokią teoriją bandė išaiškinti vienas aršus pilietis, kuris šventai įsitikinęs, kad Lietuvoje gyventi yra blogai. Aš su tuo nesutinku, bet ši istorija ne apie tai.
Noriu jums paaiškinti tai, ką švedai man įkalė į galvą. Dėvėtų drabužių parduotuvės visai nereiškia skurdo, taupumo ar kažkokio prasto socialinio statuso. Visai ne. Net gi atvirkščiai – jeigu perkate jose, tai parodo jūsų brandų mąstymą, tai parodo kokie atsakingi savo planetai esate, ir dar daug teigiamų dalykų. Kitaip sakant – perki tai, kas buvo dėvėta – prisidedi prie ekologijos grandinės, rūpiniesi, kad būtų mažiau išmetamų daiktų. O jeigu žiūrint iš stiliaus pusės, švedai pasakytų, kad stengiatės būti individualūs, rengtis išskirtinai, o ne taip, kaip šimtai ar tūkstančiai praeivių gatvėse.
Švedams be galo rūpi aplinkosauga ir tai yra tapę jų gyvenimo būdu visoje šalyje. Bet daugiausiai dėvėtų drabužių parduotuvių yra pietų Švedijoje, Malmės mieste. Ir net gi sakoma, jog šiame mieste „skudurynų“ ženkliai daugiau nei naujų drabužių parduotuvių. Šios net nekonkuruoja. Mat čia paklausiausios prekės – ne naujausios kolekcijos „Chanel“ rankinės ar „Armani“ džinsai, o penkiasdešimtųjų vintažinė skrybėlė ar kokių 100 metų senumo kaklaraištis.
Į gatvę išėjusi poniutė, nuo galvos iki kojų apsirengusi brangiausiais, garsių ženklų drabužiais, kai kuriose rajonuose gali būti ne juokais pasmerkta. Švedai įsitikinę, kad negalima skatinti vartotojiškumo, kai vietoje naujų drabužių gaminimo, galima panaudoti senus.
Visa Švedija, kitų Skandinavijos šalių gyventojai, o kartais ir turistai iš tolimesnių kraštų į Malmę keliauja apsipirkti. Jie iš ten išsiveža didelius maišus dėvėtų drabužių, kuriuos grįžę namo perskalbia, o tada ilgai ilgai dėvi.
Iš kelių madingų švedžių gavau tikrai gerą, patikrintą rekomenduojamų apsipirkimo vietų sąrašą – kaip jos man sakė tai geriausios pasaulyje „padėvalkės“ ir blusturgiai. Nuėjau, patikrinau, įsitikinau. Todėl, manau, kad ir lietuviams šis sąrašas pravers.
Juolab, kad turime tikrai puikų susisiekimą su šiuo Švedijos miestu. Kiekvieną vakarą iš mūsų uostamiesčio išplaukia „DFDS Seaways“ keltas „Klaipėda-Karlshamnas-Klaipėda“. Programa būtų tokia: išplaukiate su savo automobiliu ir perkate kiek tik telpa. Svorio neskaičiuojate, nes keltuose atvirkščiai nei lėktuvuose į jūsų bagažo dydį niekas dėmesio nekreipia. Tikrai gera išeitis mėgstantiems iš esmės atsinaujinti.
Vietinius „skudurynus“ galima suskirstyti į dvi dalis: blusturgiai ir parduotuvės. Blusturgių daugiausia galima rasti šiltuoju metų laiku, tiek mieste, tiek mažesnėse aplinkinėse kaimo vietovėse. Reikėtų dairytis ženklo, ant kurio parašyta „loppis“. Pastovūs blusturgių lankytojai sako, jog geriausia, jei ženklas užrašytas ranka – tokiuose atseit slepiasi įdomiausi, originaliausi daiktai. Tai tarsi nerašyta šio verslo taisyklė.
Beje „loppis“ visai neatrodo kaip turgus, tai labiau primena mažą hipių šventę, ar kažkokį jaukų stilingų žmonių susiėjimą. Ten visada būna tokių, kurie parduoda šviežią maistą, ruošia specialius gėrimus. Tad būtinai planuoju į Švediją grįžti vasara, per patį „loppis“ sezoną.
Kaip vietinės merginos man aiškino, Malmėje nėra blogų „padėvalkių“ – beveik visos atrodo taip gerai, kaip naujų, brangių, net vardinių ženklų parduotuvės. Juose kvepia, groja stilinga muzika, ir, žinoma, visada labai malonus aptarnavimas. Kai kurios parduotuvės labai įdomios savo išskirtiniu interjeru, tarsi kokie maži muziejai. Ten net nebūtina kažką pirkti, tiesiog įdomu pasižvalgyti.
Įdomu tai, kad „skudurynai“ Švedijoje yra įgavę svarbios miesto institucijos statusą. Taip yra todėl, kad ten renkasi įvairaus amžiaus, pajamų ir pažiūrų žmonės ir taip jie ne tik apsiperka, bet ir išreiškia tam tikras idėjas.
Pavyzdžiui, „Emmaus“, įkurta 1965 metais, yra ne tik parduotuvė. Jie save vadina solidarumo organizacija, kovojančia prieš vartotojiškumą, švaistymą ir neigiamą poveikį aplinkai. Čia tikrai nerasite „kilogramas už 2 eurus“ pasiūlymų, tačiau originalių drabužių už mažesnę kainą – nukrautos pilnos lentynos. Čia galima rasti prabangių odinių batų porą už 35 eurus, garsių firmų indų už 4-10 eurų, net kalėdinių žaisliukų juokingomis kainomis. Geras laikas ten ieškoti dekoracijų ir kalėdinių dovanų.
„Emmaus“ savo pirkėjams siūlo net baldų ir elektronikos prekių. Pavyzdžiui, ar žinote, kaip „Apple“ kompiuteris atrodė devyniasdešimtaisiais? Šioje parduotuvėje ne tik jį pamatysite, bet jeigu norėsite ir nusipirksite.
„Emmaus“ adresas: Lantmannagatan 59, vid Özen Allfrukt, Malmö ir Norra Bulltoftavägen 65D, Malmö.
Viena įspūdingiausių parduotuvių Malmėje – „Mani Vintage“. Įkurta dar 1976 metais, turi didelį asortimentą tiek vyrams, tiek moterims. Tiesa, čia nėra senove smirdančių rūbų ar daiktų: atrinkti tik labai kokybiški ir originalūs daiktai. Parduotuvė specializuojasi Švedijoje dėvėtų ir 1800-1970 metais madingų drabužių paieška, sutvarkymu ir pristatymu plačiajai visuomenei. Taigi, čia nenusipirksite eilinės senoviškai atrodančios suknelės, bet rasite tokią, kurią vilkėjo dama devynioliktame amžiuje.
Kai ką galima rasti ir jų internetinėje parduotuvėje: manivintage.com
Kainos labai įvairios, viskas priklauso nuo to, koks retas, kaip gerai išsaugotas yra daiktas. Pavyzdžiui, trisdešimtųjų suknelė kainuos apie 97 Eur, pirštinės iš penkiasdešimtųjų – apie 19 eurų, o vyriška skrybėlė iš 1900-tųjų atsieis apie 88 Eur.
Šioje parduotuvėje būtina susipažinti su jos įkūrėjomis – tai mama su dukra, viena iš jų visada būna parduotuvėje. Moterys puikiai kalba angliškai, gali pakonsultuoti, papasakoti iš kur gavo jūsų nusižiūrėtą drabužį. Ten tarp visiškai bevardžių drabužių, kaba ir vintažiniai „Gucci“, „Yves Saint Laurent“ darbai.
„Mani Vintage“ adresas: Davidshallsgatan 8, Malmö.
Turbūt labiausiai hipsteriška vieta, kur renkasi miesto menininkai ir kūrybininkai yra „Beyond Vintage“ dėvėtų prekių parduotuvė. Įsikūrusi 60-tųjų stiliaus prekybos centre, hipsteriškiausiame mieste Möllan rajone. Tiesa, „Beyond Vintage“ yra tarptautinio tinklo parduotuvė.
Šis tinklas čia atkeliavo iš Didžiosios Britanijos ir Švedijoje įkūrė keturias parduotuves. Sako, kad niekur kitur nerasite tiek džinsų aukštu liemeniu, geros kokybės odinių striukių ir vintažinių akinių nuo saulės. Vakarėliai – kitas šios parduotuvės išskirtinumas. Jie siūlo galimybę „šopintis“ ir tuo pačiu linksmintis. Prieš Kalėdas čia paduoda krūvas išskirtinių kalėdinių megztukų.
„Beyond Vintage“ adresas: Claesgatan 8, 214 26 Malmö.
Mano asmeninis favoritas yra parduotuvė – „POP boutique Vintage CLOTHING“, kitaip sakant – devyniasdešimtųjų stiliaus drabužių rojus. Jie parduoda tik tai, kas dabar ant bangos. Tai yra tas prekes, kurių atitikmenis esamuoju laiku parduoda naujų drabužių parduotuvės.
„Kam eiti pirkti naują už brangiau, jeigu galima įsigyti dėvėtą už 10-20 eurų?“ – toks jų šūkis. Pirmą kartą buvau dėvėtų drabužių parduotuvėje, kurioje norėjau įsigyti praktiškai viską, ką pamačiau. Tvardžiau save ir šį kartą nusipirkau tik labai stilingą džemperį už 20 eurų.
POP boutique Vintage CLOTHING“ adresas: Davidshallsgatan 9, 211 45, Malmö.
Iš paprastesnių, panašesnių į mūsų padėvėtų drabužių parduotuves, galima išskirti „Sorgenfri Secondhand“, kur viskas suversta kalnais ir tvarkos šiek tiek trūksta, bet tikrai galima rasti įdomių drabužių ir visokių nostalgiją keliančių daiktų: atviručių, nuotraukų albumų ar aksesuarų.
Šios parduotuvės adresas: Ronnebygatan 6, Malmö.
Priskiriamas prie blusturgių, tačiau po stogu esantis „Trollets Loppis“ – vienas didžiausių, 1300 kvardatinių metrų prekybinis plotas. Prekių pasiūla tiesiog įspūdinga. Gal elnio ragų? Čia jų pasirinkimui gal dešimt. Laikrodžio su gegute? Be jokių problemų, rinkitės gegutės dydį ir spalvą. Lapės iškamšos ar unikalių sodo baldų? Yra. Drabužių, žinoma, taip pat nestinga.
„Trollets Loppis“ adresas: Celsiusgatan 40, Malmö.
Taip pat, jei turite daug laiko ir kantrybės bei norite tikrai taupiai apsisukti, keliaukite į „Sopstationen“ (šiukšlių stotelė – liet.). Baldai, knygos, vinilinės plokštelės: viskas, kas yra suaukota vietinių gyventojų. Tikrai pigu. Tai irgi labai taikliai parodo švedų požiūrį. Vietoje to, kad viską išmestų, suneša čia, nes kažkam dar gali prireikti. Ir prireikia.
Adresas: Carlsgatan 16, Malmö.
Visi žino, kaip svarbu Švedijoje turėti dviratį – tai beveik tas pats, kaip turėti kojas. Tad visai nenuostabu, kad ten ir dėvėtų dviračių pasiūla yra neeilinė. Jei į Švediją plaukiate keltu, tiesiog pasirūpinkite tvirtinimais prie mašinos ir gali būti, kad grįšite su nauju dviračiu, kuris išsiskirs iš minios ir nekainuos šimtų eurų. Tam yra specializuotos parduotuvės.
Norite, pajuokinsiu? Apsipirkinėdami „skudurynuose“ švedai kalbasi ne apie naujas tendencijas, ir ne apie kažkokius ypatingus medžiagų sukirpimus. Jie dalijasi istorijomis kas, kiek ir ko rado pirkdamas dėvėtus drabužius. Kai kuriose parduotuvėse tokios istorijos net kabo įrėmintos, tarsi skatindamos čia pirkti.
Štai kelios, ryškesnės, kurias man pavyko surinkti:
Aktorė Drew Barrymore 2010 metais ant raudonojo kilimo pasirodė su padėvėta suknele už 25 dolerius.
Kita aktorė – Julia Roberts yra viešai prisipažinusi, kad padėvėtų drabužių parduotuvėse nuolat apsiperka su savo vaikais. Eiti ten ieškoti kažko įdomaus ir stilingo – tai tarsi jų savaitgalių šeimyninis užsiėmimas.
Zacas Efronas yra prisipažinęs, kad neatsispiria vintažiniams drabužiams, kurie, žinoma, yra padėvėti.
Kurtas Cobainas, tapęs tiesiog stiliaus ikona, savo garderobą dėliodavo nevengdamas originalių, padėvėtų drabužių.
Alice Cooper taip mėgsta tokias parduotuves, kad 2014 metais Arizonoje atidarė savo.
2007 aisiais Berlyno blusturgyje studentė už 215 eurų nusipirko sofą, kurioje rado – paveikslą iš Venecijos, vertą beveik 28 tūkstančių eurų.
Filadelfijoje už 4 dolerius įsigijęs paveikslą ir jį tyrinėjęs vyras rado paslėptą vieną iš 24 originalių JAV nepriklausomybės deklaracijos kopijų. Vertė – 2,42 milijono dolerių.
Niujorke viena šeima už 3 dolerius įsigijo 1000 metų senumo, 2,2 milijonų dolerių vertės kiniško porceliano vazą.
Garažo išpardavimo metu Sin Sinatyje vietiniam vyrui už 5 dolerius pavyko rasti vieno garsiausių tapytojų Andy Warhol vaikystės eskizų, vertų 2 milijonų eurų. Tai buvo pastebėta geriau patyrinėjus ir atradus garsiojo dailininko parašą.
Vienas katalikų kunigas blusturgyje Anglijoje dėl gražaus auksinio rėmo sumokėjo net 660 svarų už paveikslą. Galiausiai paaiškėjo, kad tai – karaliaus Charlzo pirmojo dailininko darbas, vertas apie 660 tūkstančių svarų. Kol kas jis neparduotas.
„Tour de France“ lenktynininko Floid Landis (kuris laimėjo 2006 tour de France, bet po dopingo skandalo titulas buvo atimtas) dviratis gulėjo šalikelėje, po to kai jį transportuojant buvo nupūstas labai stipraus vėjo. Kai jį kažkas surado, pardavė blusturgyje už 5 dolerius. Kai išaiškėjo, kieno tai dviratis, laimingasis jį pardavė už 8000 dolerių.
Šios istorijos tik dar labiau skatina švedus pirkti būtent padėvėtus daiktus ir rūbus. Jiems tai savotiška lobių paieška. Kai kas iš to net ir gyvena, perpardavinėdamas brangius savo atradimus. Mieste yra kelios stiliaus ikonos, kurios nuolat „skudurynuose“ randa ir vėliau internetu parduoda pačių žinomiausių mados ženklų batus, rankines, sukneles ir t.t. Pasiknisę gal ir jūs ką nors panašaus surasite.
Svarbu žinoti, kad daugelis dėvėtų drabužių parduotuvių nedirba sekmadieniais, tad jeigu į Malmę keliausite savaitgaliui – apsipirkinėjimui paskirkite šeštadienį.