Islandai gyvena atšiaurioje šiaurėje – iki 20 a. pradžios jiems tekdavo išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Dabar vikingų ir keltų palikuonys vaikšto po lietų be skėčių, nebijo šalčio ir dirba po du darbus. 98 proc. islandų jaučiasi laimingi, o jei kyla sunkumų, sako, kad viskas gerai arba viskas susitvarkys.
Pavardė sudaryta iš tėvo vardo
Pagal seną vikingų tradiciją, dauguma naujagimių vietoje pavardės gauna patronimą – prie tėvo vardo prideda sufiksą -son (sūnus) arba -dottir (duktė). Pvz., Bjork Gudmundsdottir reikia Gudmundso duktė. Tikras pavardes turi tik 10 proc. vietos gyventojų – dažniausiai užsienietiškos kilmės islandai.
Nerakinamos durys
Mūsų šalis labai maža, žmonės be galo plepūs ir smalsūs“, – kartą pasakė vienas serialo „Simpsonai“ personažas islandas. Islandijoje gyvena vos 300 tūkst. žmonių, sostinėje – 120 tūkst. Daugelis žmonių vieni kitus pažįsta, todėl niekas neatsitveria nuo kaimynų aukštomis tvoromis, neįtaiso į duris kelių užraktų. Dažnai durų nė nerakina, automobilio raktelius taip ir palieka jame, o kūdikius vežimėliuose drąsiai palieka prie kavinių, prie parduotuvių.
Pūdytas ryklys ir juodoji mirtis
Nė švedų pūdyta silkė neprilygsta nacionaliniam islandų valgiui Hakarl – šis valgis, gaminamas iš Grenlandijos ryklio. Pūdytoje (fermentuotoje) ryklienoje – daug amoniako. Kad nuo jo žmonės NEapsinuodytų, ryklieną pusmetį laiko statinėje po žvyru, paskui porą mėnesių džiovina saulėje. Ši keistą delikatesą užgeria islandiška kmynine degtine iš bulvių spirito, vadinama juodąja mirtimi.
Stiprios moterys
Islandija – pirma šalis, kurioje moterį išrinko prezidente. Daugelį ankstesnių amžių islandės rūpinosi namais, vaikais, avių bandomis, kol vyrai būdavo išplaukę į žygius. Šiuolaikinės moterys nelaukia iniciatyvos iš vyrų, pačios renkasi partnerius. Kartą per metus Reikjaviko gatvėse galima išvysti kekšių eiseną – taip feministės įvardina savo teisę vilkėti tokius drabužius, kokius nori.
Kūrybos dvasia ir gyvenimo proza
Islandijoje labai populiarios kūrybinės profesijos, praktiškai kiekvienas vaikinas groja roko grupėje ir mokosi tapyti. Tiesa, dėl didelių kainų ir mokesčių (36–46 proc.) islandams tenka daug dirbti ir derinti kūrybą su proziškomis veiklomis. Pvz., futbolo rinktinės treneris laisvu laiku dirba dar ir odontologu, detektyvų rašytoja Yra Sigurdadotir – inžiniere.
Šventyklos elfams
Net paties atšiauriausio islando širdyje gyvena vaikas – gyventojai iki šiol tiki elfais ir troliais. Savo sklypuose jie stato namelius, šventyklas pasakų būtybėms, prieš statybas konsultuojasi su vietos raganomis, kad neduokdie nepajudintų akmens, po kuriuo gyvena elfas. Jei įsibrovimas neišvengiamas, islandai atlieka magiškus ritualus, kad įsiteiktų nematomoms dvasioms.
