Tai dar ne viskas. Bus stebimas ir jūsų telefonas, todėl jie galės tiksliai pasakyti, keik jūsų tėvynainių konkrečiu metu yra konkrečioje vietoje, rašo CNN.
Kas gi tie „jie“? Ir kodėl tai vyksta? Taip daroma siekiant pagerinti turizmo padėtį.
Taigi, sveiki atvykę į postCOVID‘inę Veneciją! Kanalų išvagotas miestas Venecijos respublikos laikais buvo vadinamas La Serenissima, išvertus – pats ramiausias.
Keletą pastarųjų metų ramybės čia, deja, mažoka. Taip iš dalies yra dėl 30 mln. turistų, kasmet aplankančių vos 50 tūkst. gyventojų turintį miestą.
Iki COVID-19 sukeltos pandemijos turistai į Veneciją plūdo sunkiai suvaldomais srautais. Atvykėlių knibždėdavo pagrindinėse gatvėse, jie grūsdavosi vandens autobusuose. Ko tik nesiėmė miesto valdžia, pradedant vietiniams skirtais vandens autobusų reisais ir baigiant turniketais, užtvaromis, leidžiančiomis vietinius atskirti nuo turistų, kai eismas ypač suintensyvėdavo. Planuotas įvažiavimo mokestis turėjo įsigalioti jau šiemet, bet dėl pandemijos jo įvedimas nukeltas į 2022-ųjų sausį.
Dabar valdžia nusprendė, kad vien registruoti, kiek svečių mieste apsistoja bent parai, neužtenka. Nutarta aiškintis ir begalę kitų dalykų, pavyzdžiui, kas konkrečiai atvyksta į Veneciją tik dienai ir kur konkrečiai vaikštinėja.
Pirmiausia, siūlome apsilankyti Venecijos kontrolės punkte.
Aukščiausio lygio kontrolės bokštas
Tronchetto saloje, netoli daugiau nei trijų kilometrų ilgio tilto, jungiančio Veneciją su žemynine Italijos dalimi, pernai rugsėjį pradėjo veikti Kontrolės punktas. Jis įsikūręs nuo 7-ojo praeito amžiaus dešimtmečio nebenaudojamame sandėlyje. Dabar tai – nauja miesto policijos ir valdžios būstinė – vadinamasis kontrolės bokštas.
Pastate įrengti merui ir keletui kitų svarbias pareigas einančių asmenų skirti kabinetai, tačiau svarbiausia bokšto patalpa – didžiulis vaizdo ekranais nukabinėtas kambarys. Į ekranus perduodami kameromis užfiksuoti vaizdai iš įvairių miesto vietų. Juos akylai stebi policija.
Na, bent kol kas ypač stebėtis dar neverta. Tačiau tereikia pereiti koridorių ir atsidursime kitame – išmaniajame kontrolės kambaryje. Jame taip pat gausu ekranų, transliuojančių vaizdus ir informaciją iš įvairių įlankos vietų. Tačiau stebėsena čia vykdoma ne dėl nusikaltimų grėsmės: miesto valdžia taip gauna informaciją, pagal kurią galės sukurti būriais Veneciją aplankančių turistų profilį. Viliamasi, kad šitaip renkant informaciją pavyks ne tiktai apibrėžti miesto lankomumą, bet ir išsiaiškinti, kada prasminga įjungti užtvaras ir imti taikyti įvažiavimo mokestį intensyviausio eismo dienomis. Žvelgiant į tolesnę perspektyvą, tikimasi, kad gauti duomenys padės sukurti adekvatesnį turizmo planą.
Kaip stebima turizmo padėtis
„Tai yra miesto smegenys“, – sako vienas iš Venecijoje įsikūrusios multimedijos ir technologijų įmonės „Venis“ vadovų Marco Bettini. Būtent „Venis“ sukūrė kontrolės bokšte veikiančią sistemą.
„Dabar jau realiu laiku pavyksta sužinoti, kiek žmonių yra kiekvienoje miesto dalyje ir iš kurių šalių tie žmonės atvykę“, – nurodė jis.
Specialistas paleidžia vaizdo transliaciją iš Didžiojo kanalo, kurį pats pavadino Venecijos greitkeliu, ir siūlo pažvelgti į tenai susidariusias eismo sąlygas.
„Eismas čia ypač intensyvus“, – pamini jis.
Viešieji vandens autobusai, prekes gabenantys laivai, taksi, privačios valtys, savarankiškai keliaujantys miestelėnai ir, žinoma, garsiosios gondolos varžosi dėl vietos Didžiajame kanale. Kadangi jokių juostų šiame „greitkelyje“ nėra, jis yra atviras visiems.
Būtina pasakyti, kad naujoji sistema net tik fiksuoja tai, kas vyksta, bet ir analizuoja eismą, atpažįsta skirtingų rūšių laivus ir juos identifikuoja. Užregistruoti numeriai išsaugomi. Tam tikra informacija lyginama su viešojo transporto grafikais, be to, ne tik nustatoma, kad konkretus vandens autobusas atvyko per vėlai, bet ir apskaičiuojama, kiek minučių jis atsiliko nuo grafiko.
Specialistai gali suaktyvinti ir retrospektyvinę peržiūrą, todėl pavyksta išsiaiškinti, kiek laivų konkrečią dieną praplaukė pro, tarkim, „Piazzale Roma“ aikštę – pagrindinį patekimo į miestą tašką.
Kad ir kaip būtų, turizmo tendencijas besiaiškinančius valdžios atstovus daug labiau domina tie, kurie vaikšto pėsčiomis. Čia vėlgi gelbsti sistema, ne tiktai suskaičiuojanti į kamerų aprėpties diapazoną patenkančius žmones, bet ir nustatanti, iš kur tie žmonės atvyko. Šitai tampa įmanoma prisijungus prie TIM („Telecom Italia“ – stambiausio Italijos telekomunikacinių paslaugų teikėjo).
Komentuojant sistemos pateikiamus duomenis galima pasakyti, kad vieną konkrečią žiemos dieną, prieš pat paskelbiant dalinį karantiną Veneto regione, į Veneciją atvyko 13 628, o išvyko 8 548 žmonės. Kad „Piazzale Roma“ nuo 7.00 val. kirto 1 688 žmonės. Daugelis jų vyko į darbą. 10.00 val. atvykusių į aikštę skaičius pasiekė piką – 2 411 žmonių. Tikėtina, didžiąją dalį sudarė tik dienai atvykę turistai.
Miesto svečių stebėsena pagal šalis ir regionus
Iš kur atvyksta žmonės į Venecija, miesto valdžia sužino pagal telefonų duomenis (kadangi informacija kaupiama automatiškai, jokie asmeniniai duomenys nenuskaitomi).
Tarkim, tą popietę, kai M. Bettini pasakojo apie sistemą, Šv. Morkaus aikštėje buvo 97 asmenys. Tiktai 24 iš jų – ne italai.
Kitą dieną toje pačioje vietoje buvo suskaičiuoti 955 žmonės; 428 iš jų – užsieniečiai, o iš 527 italų – tik 246 Venecijos gyventojai. (Miesto gyventoju mobiliojo telefono savininkas laikomas tada, jeigu įrenginys reguliariai įjungiamas miesto teritorijoje.)
„Tik dienai atvykusių turistų, kaip matyti, yra gana daug“, – sako M. Bettini.
Ši informacija itin svarbi, kadangi būtent trumpam atvykstantys turistai laikomi keliančiais didžiausią grėsmę miestui. Neretai tai yra atvykėliai iš kitų Italijos regionų, pavyzdžiui, pakrantėje įsikūrusių kurortų, jei pasitaiko blogas oras. Venecijoje jie paprastai nieko neperka – net maistą turi savo ir ant tiltų arba pakrantėse surengia tikrus piknikus, nors to daryti ir negalima. Kadangi tokie žmonės niekur neapsistoja nakčiai, jų neįmanoma suskaičiuoti. Tiksliau, būtent taip buvo iki šiol.
Mieste, kuriame ne vietos gyventojams norima neleisti piko valandomis vaikštinėti pagrindinėmis gatvėmis, kad žmonės kuo plačiau pasklistų, užuot stumdęsi miniose, labai svarbu skaičiuoti tik dienai atvykstančius piliečius ir nustatyti, kur jie dažniausiai eina ir kuriomis gatvėmis vaikšto.
Viena iš tvaraus turizmo misiją vykdančios įmonės „Venezia Autentica“ įkūrėjų Valeria Duflot pasakė štai ką: „Problema ne ta, kad Venecijoje lankosi per daug turistų. Problema ta, kad visi jie eina į dvi tas pačias vietas – Šv. Morkaus aikštę ir prie Rialto tilto.“
„2021-aisiais bus minimas 1600 metų Venecijos jubiliejus, – primena M. Bettini. – Jį švęsti ketiname su technologijomis.“