Tai nėra ir Vengrija, kurios lyderis, ilgus metus lindėjęs Putino užpakalyje, staiga ir netikėtai iškišo iš jo galvą, apsidairė ir pagalvojo, kad gal kiek buvo ir persistengta. Dabar jis švelnina savo proputinišką retoriką, nes jaudinasi, kad ji jam gali pakenkti artėjančiuose rinkimuose. Tai taip pat nėra standartiškai meile Rusijai liepsnojantys Graikija ar Kipras. To ką dabar Putinas išdarinėja Ukrainoje net ir jiems yra daugoka.
Tai nėra ir nuskurusi bei amžina Rusijos vasalė Armėnija. Tai net nėra Moldova ar Gruzija, kurios dėl rusiškų dujų pabrangimo baimės yra pasiruošę nutylėti bet ką. Gruzijos premjeras, apskritai, karo pradžioje aiškino, kad jo šalis neprisidės prie sankcijų Rusijai, nes matai, nenori sugadinti santykių su šalimi, kuri vos prieš keturiolika metų vykdė karą prieš tą pačią Gruziją ir atėmė iš jos dvi dideles teritorijas. Ir tik pamatęs, kad gruzinai tokią jo pozicija sutiko ne su pritarimu, o su didžiausiais protestais Tbilisio širdyje, truputį prigesino toną ir pasiprašė skubos tvarka Gruziją priimti į Europos Sąjungą, nes galimai suvokė, kad jo šalis dabartiniame Ukrainos kailyje gali atsidurti jau rytoj.
Užteks spėlioti. Ta šalis yra Serbija. Prasidėjus karui keli tūkstančiai serbų išėjo į Belgrado gatves reikšdami paramą Rusijai, mosuodami jos vėliavomis ir Putino portretais. Putinas yra tikras lyderis, jis gina savo šalį, mes esame išvien su Putinu, jis yra teisus, matuška Rusija nugalės, rėkė serbai gatvėse. Šlykštu buvo žiūrėti į tuos rusifikuotus besmegenius. Valstybės, kurios paraiška įstoti į ES dabar yra nagrinėjama Briuselio kabinetuose, gyventojai atvirai šlovina Putiną ir žemina Ukrainą. Nežinau kaip jums, bet man tokios šalies Europos Sąjungoje nereikia. Tegul ji su savo meile Rusijai lieka amžinai nusususia Balkanų šalimi vos išgyvenančia iš varganų Rusijos pašalpų.
Kodėl serbai taip elgiasi?