Nors ir nesu autorizuotas, tačiau vieną pavadinimą šiai šaliai galėčiau pasiūlyti ir nuo savęs. Tai drąsos šalis. Kodėl? Dėl tos pačios, praeitoje pasakojimo apie Islandiją dalyje nupasakotos priežasties – ši maža valstybė, nepabijojusi griūvančios ir piktos Sovietų Sąjungos, 1991-aisiais pirmoji iš visų pasaulio valstybių pripažino atkurtos Lietuvos nepriklausomybę. Negi tai ne drąsa?
Būtent už ją mes visada būsime dėkingi Islandijai. Tebūnie ji pavyzdys kaip, nepaisant grasinimų, laikytis tvirtos, moraliai teisingos krypties. Aišku, visada galima ginčytis dėl krypties teisingumo, nes kas vieniems rodosi teisinga, kitiems gali rodytis atvirkščiai. Pavyzdžiui, Rusijos diktatoriui bei daugumai rusų atrodo teisinga siaubti svetimas šalis ir žudyti jų gyventojus, tačiau mes čia kalbame apie sveiką bei adekvačią aplinką, o ne išprotėjusius diktatorius ar suzombėjusius jų pasekėjus.
Prie viso to, galima tiesiog pažiūrėti kaip viskas yra Islandijoje. Kadangi šioje šalyje yra labai aukštas pragyvenimo lygis, šalis yra viena turtingiausių, o jos žmonės, nepaisant gan baisaus oro, yra vieni laisviausių bei laimingiausių pasaulyje, peršasi logika, jog dauguma Islandijos sprendimų išties būna geri ir teisingi. Vienas tokių – Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas. Islandija dabar yra aukštumoje, o kur yra neva tai gerus sprendimus priimanti Rusija? Teisingai, izoliacijoje ir užpakalyje. Jei nesutinkate, pasakykite ar yra geriau kai tavo egzistavimą ir svarbą pripažįsta Vakarų civilizacijos dalis ar kokia nors milijoninę infliacija turinti bananų respublika, kuriai tu svarbus tiek kiek gali susimokėti korumpuotam tos šalies vadovėliui? Atsakymas turbūt aiškus.
Ne veltui du didžiausi mūsų šalies miestai Vilnius ir Kaunas turi Islandijos vardu pavadintas gatves. Jos nėra šalutinės, į priemiesčius nugrūstos nereikšmingos gatvelės. Kaune Islandijos plentas yra svarbi ne tik miesto, bet ir Lietuvos transporto arterija, o Vilniuje – jauki, aktyviu naktiniu gyvenimu pasižyminti senamiesčio gatvelė.