Kalnai yra Gruzijos reprezentacinė afiša. Pati šalis yra įsiterpusi Kaukazo kalnų slėniuose. Žemiausios vietos esančios Imereti regione yra apie 300 m virš jūros lygio. Geriausias būdas susipažinti su kalnais yra pasivažinėti gruzinų karo keliu. Vienas seniausių maršrutų Kaukaze, žinomas jau Aleksandro Makedoniečio laikais, yra vienintelis kelias jungiantis Gruziją su Rusija.
Nuo XIX a. šis kelias buvo didžiųjų susirėmimų tarp Rusijos, Persijos, Turkijos ir Gruzijos vieta. Šiuose serpentinuose galima pamatyti bene visą Aukštutinį Kaukazą, juose įsiterpusius spalvingus vandens rezervuarus, Gudauri kurortą su slidinėjimo trasomis, o galiausiai – nuostabųjį Kazbegi kalną. Gruzinų legenda pasakoja, kad Prometėjas buvo prikaltas ant šio kalno viršūnės (graikų mitologijoje Prometėjas buvo prikaltas prie Elbruso viršukalnės).
Šalia esantis Gergeti vienuolynas, stūksantis ant kalvos, gali būti puiki vieta apžvelgti Kazbegi didybę ir kitas Kaukazo viršukalnes. Šiaurės keliai Gruzijoje yra labai vingiuoti, vietomis nesaugūs, todėl nepatyrę vairuotojai turėtų vengti važiuoti patys. Vietiniai žmonės čia važinėja pamišėlišku greičiu, bet stebuklingai, nelaimių skaičius yra minimalus. Kalnų keliai žiemos metu būna užpustomi, todėl gyvenimas net keletui savaičių gali būti visiškai izoliuotas. Gyventojai 2 km aukštyje kultūriškai prie to jau pripratę, todėl iš anksto pasirūpina visomis būtinomis priemonėmis.
Nors į Šiaurę kalnai didžiausi, Pietuose ir Vakaruose jų taip pat netrūksta. Vakarinėje dalyje kalnai yra kiek žemesni, tačiau žalesni, apaugę lapuočiais medžiais. Čia gamtos mylėtojai gali surasti daugiau pažintinių takų bei užburiančio grožio apžvalgos aikštelių kaip Sataplia. Vakaruose smagu pasivaikščioti Adžarijos Juodosios jūros pakrante kuomet leidžiasi saulė.
Nesvarbu, kurioje Gruzijos vietoje lankysitės, bet visur sutiksite didelį kiekį benamių šunų. Gruzijoje yra didžiulė problema susijusi su pertekliniu benamių šunų kiekiu. Nesibaiminkite. Valdžia užtikrino, kad jie būtų paskiepyti nuo pasiutligės. Žymė užklijuota ant ausies yra skiepų patvirtinimas. Dalis iš jų yra veisliniai Kaukazo aviganiai. Tokia realybė.
Keliaujant iš Tbilisi į Kutaisi turistai dažnai užsuka į Uplistsikhe uolose įrengtą antikinį miestelį. Prieš milijonus metų išsiveržusių ugnikalnių lavos suformuotos įspūdingos uolienos tapo senųjų Gruzijos gyventojų namais. Keliaujant dar labiau į Pietvakarius galima užsukti į Borjomi nacionalinį parką, kuriame yra kitokios floros ir faunos įvairovė.
Nepaisant kalnuotų regionų šalies dirvožemis yra pakankamai derlingas. Gruzijoje dėl šimtmečius trukusio kultūrinio maišymosi atėjo ir skirtingos žemdirbystės rūšys. Čia galima aptikti nuo mums gerai pažįstamų bulvių, kopūstų ir pomidorų, iki milžiniškų arbūzų, granatos vaisių, mandarinų ir kukurūzų.
Pietinių Gruzijos teritorijų klimatas yra subtropinis todėl egzotinės vaisių ir daržovių rūšys čia puikiai dera. Norint pamatyti užbujojusius laukus, bei vietinių produktų prigrūstus turgelius geriausias laikas atvykti yra rugsėjis. Šiuo laikotarpiu čia vyksta derliaus nuėmimo šventės, miestuose muzika dar garsesnė, o šokiai nesiliauja iki ryto. Gruzijos turizmo agentūros jau seniai suprato, kad šis reiškinys labai vilioja turistus, todėl dabar atvykus galima užsisakyti vienos arba dviejų dienų keliones, kurios skirtos susipažinti su Gruzijos žemdirbystės kultūra ir gėrybėmis.
Ir, žinoma, vynuogės. Atlikti archeologiniai tyrimai rodo, jog Gruzijos teritorijoje vynas buvo pradėtas gaminti jau prieš 6000 metų. Specialiose smailiose puodynėse, laikomose po žeme, vynas gali būti brandinamas iki keliasdešimt metų. Tokios ilgos ir unikalios vynininkystės tradicijos yra įtrauktos į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.
Gruzijoje yra priskaičiuojama iki 400 skirtingų vynuogių rūšių, gaminama daugybė raudono ir balto vyno rūšių, iš kurių pasaulyje labiausiai žinomos yra Saperavi, Kizmarauli ir Tsinandali. Gruziniški alkoholiniai gėrimai yra pelnę daugybę tarptautinių apdovanojimų tokiuose konkursuose kaip „Wine and Spirit Competition (IWSC)“. Be vyno čia gaminama speciali vynuogių degtinė vadinama chacha. Gastronominėms išvykoms vis populiarėjant, čia pasitarnauja Rytų Gruzija, arba tiksliau – Kakheti regionas. Dėl geriausio dirvožemio vynuogės čia dera nepriekaištingai.
Važiuojant pagrindinių keliu link Azerbaidžano visur plyti vynuogynai. Pakelėse turistus vilioja vyno daryklos, siūlančios degustacines programas gražiai įrengtose parduotuvėse/restoranuose. Už nedidelę kainą čia galima sudalyvauti ekskursijose, išragauti bene visus siūlomus daryklų vynus ir sužinoti apie vynininkystės kultūrą Gruzijoje. Tačiau jeigu susipažinote su vietiniu Kakheti regiono gyventoju (o susirasti draugų Gruzijoje tikrai nėra sunku), siūlyčiau neatsisakyti galimybės paragauti jo paties gaminamo vyno. Kakheti regione visi užsiima vynininkyste.
Vieni tik sau, kiti atidaro daryklas. Norėdamas sužavėti savo svečią jis jums duos geriausią savo turimą vyną, kuris yra laikomas išskirtiniam momentui, kuriuo pataps jūsų viešnagė. Nepraleiskite progos pasivaikščioti ir po vynuogynus, savomis rankomis nuskinti vynuogių kekę. Dėl gausybės edukacinių programų turistų laukia specialūs vynuogių ūkiai, kurie suteikia galimybę pririnkti uogų, paskui jas sutrypti kojomis skambant gruziniškoms dainoms. Galiausiai galėsite paragauti šviežiai spaustų vynuogių sulčių.
Prie vyno visuomet turi būti ir maisto. Gruzinai yra šmaikštūs žmonės, todėl mėgsta pasijuokti iš savo pilvų. Mat jei maistas Gruzijoje būtų ne toks skanus, tuomet ir žmonės lieknesni būtų. Nenuginčijamai mėsa yra vienas pagrindinių produktų. Iš sovietinių laikų yra išlikusi nesąmonė atmintyje, jog Kaukazo regione pagrindinė mėsa yra aviena. Tačiau dėl tautų sugretinimo sovietmečiu čia buvo daroma didžiulė klaida ir armėnų aviena buvo primesta visiems. Gruzijoje kiauliena yra svarbiausia. Tikri gruziniški šašlykai, gruziniški koldūnai chinkali, visuomet yra gaminami iš kiaulienos.
Mėsos gruzinai neįsivaizduoja be savo nacionalinės duonos puri. Kepama tik iš miltų, druskos ir vandens, specialioje krosnyje tone, ši duona yra valgoma prie visko. O ar galėtumėte patikėti, kad visiems taip gerai žinomas patiekalas hachapuri bene kiekviename šalies regione turi savo skirtingą receptą ir pateikimą? Populiariausi yra Adžarijos ir Imereti.
Vegetarai Gruzijoje taip pat liūdėti neturėtų. Dėl šviežių daržovių, prieskonių gausos visur galima gauti nuostabiai gaivių salotų, kurios niekada nebus patiekiamos kaip garnyras prie pagrindinio patiekalo. Salotos yra atskiras valgis todėl restoranuose nereikia nustebti kai užsisakius kepsnį ar šašlyką jis bus atneštas vienas lėkštėje.
Įspūdingai atrodo ryškiaspalvės churchkhela, kurios pakabinamos visose turistams prieinamose vietose. Ant siūlo suverti vietoje auginami riešutai, kurie yra mirkomi vynuogių arba granatų sulčių ir miltų virale, gali tapti puikiu užkandžiu. Maisto kainos čia neatitinka realybės. Už gerus 15 larių pavalgyti drąsiai gali du žmonės. Maistas čia nors ir laikomas turistų traukos objektu, tačiau kultūriškai skirtas suartinti žmones.
Atsisėdus pas gruziną namuose už stalo nepakilsite, kol nebus suvalgytos visos maisto atsargos. Todėl prieš vykstant į Gruziją pasirūpinkite, kad būtumėte smarkiai išalkę.