Ši nuostabi sala padalinta į keturis regionus, todėl kiekviename jų išskyriau po penkias daugiausiai dėmesio sulaukiančias vietas. Lasičio regione: Spinalongos sala, Dzeuso urvas (Lasičio plokščiakalnis), Agios Nikolaos kurortas, Vai paplūdimys ir Chrissi sala.
Trys iš keturių Kretos regionų pavadinti juose esančių miestų vardais, išimtis – tik Lasitis, kuriam suteiktas didžiausio ir derlingiausio salos plokščiakalnio pavadinimas, nes dar visai neseniai gyvenimas virė būtent ten, o ne pakrantėse. Istoriškai ir dėl kalnuoto landšafto susiklostė taip, kad regionas dabar turi ne vieną, o tris centrus – Agios Nikolaos, Sitios ir Ierapetros miestus. Aplink juos susikoncentravęs turizmas, o likusi didžiulė Lasičio regiono teritorija aplink Dikti, Thripti bei Ornos kalnus – laukinė ir pirmapradė: čia yra vietų, kur atrodo, kad laikas sustojo.
Spinalongos sala
Tūkstančiai turistų sezono metu aplanko šią nedidelę salelę prie rytinės Kretos krantų. Dauguma žino, kad joje 1903-1957 metais buvo įkurta raupsuotųjų kolonija (leprozoriumas), kurią savo romane „Sala“ puikiai aprašė britų rašytoja Victoria Hislop. Bet Spinalongos istorija kur kas gilesnė. Vos prieš 500 metų ji nebuvo sala, sausuma ji jungėsi su Kolokithos pusiasaliu. Paversti ją sala nuspręsta ieškant vietos Eloundos uostą nuo piratų puldinėjimo saugosiančio forto statybai. Būtent ant šio venecijietiško forto likučių XX amžiaus pradžioje ir buvo įkurtas leprozoriumas.
Kaip geriausia aplankyti?
Savarankiškai arba su ekskursija. Savarankiškai – tuo atveju, jei žinote salos istoriją ar bent jau skaitėte Victorios Hislop romaną „Sala“, priešingu atveju visa Spinalonga jums bus nieko nesakančių griuvėsių krūva. Nuplaukti iki salytės paprasta: dešimtys laivelių zuja į ją pirmyn-atgal iš Plakos, Eloundos ir Agios Nikolaos kurortų. Vykstančius su ekskursija dažniausiai po Spinalongą vedžioja patyrę gidai, puikiai žinantys salos istorijas.
Dzeuso urvas, Lasičio plokščiakalnis
Čia pagal legendą gimė dievas Dzeusas. Senovės graikų poetas Hesiodas Lasičio plokščiakalnį ir Dikti kalnus mini „Teogonijoje“ kaip vietą, kurioje dievų motina titanidė Rėja pagimdė Dzeusą, o savo vaikus ryjančiam vyrui titanui Kronui vietoj gimusio sūnaus atidavė į vystyklus suvyniotą akmenį.
Archeologiniai radiniai byloja, kad šalia Lasičio plokščiakalnio 1024 m virš jūros lygio esantis Dikteon Andron urvas daugiau negu 2000 metų buvo religinio kulto vieta, kur minojiečiai garbino deivę Diktyną, o vėliau senovės graikų gentys – dievą Dzeusą. Dabar urvas dar vadinamas Psychro urvu (pagal XIX a. netoliese išaugusio kaimelio pavadinimą) arba tiesiog Dzeuso urvu. Lankytojus jis pakeri savo natūraliu dekoru, kurį suformavo tūkstantmečiais augantys stalagmitai ir stalaktitai, todėl atostogų sezonu urvas yra tiesiog apgultas turistų.
Kaip geriausia aplankyti?
Savarankiškai arba su ekskursija. Iki Lasičio plokščiakalnio veda labai gražus kelias, vingiuojantis per Potamidos, Avdou ir Kera kaimus. Pakilus iki senųjų malūnų griuvėsių patenkama į Lasitį – didžiausią Kretos plokščiakalnį, esantį 840 metrų virš jūros lygio. Kelias puikiai sužymėtas iki pat Psychro kaimo, iš kurio prasideda pėsčiųjų takas į Dzeuso urvą. Lipimas stačiu šlaitu užtrunka apie 20-30 minučių, nepajėgiantiems užlipti vietiniai gyventojai siūlo asiliukų „taksi“. Pakilus iki urvo atsiveria nuostabi panorama į Lasičio plokščiakalnį. Keliaujant su ekskursija galima sužinoti urvo ir Lasičio istoriją. Keliaujant savarankiškai – tiesiog grožėtis nuostabiais kalnų peizažais, sustojant ten, kur širdis geidžia.
Agios Nikolaos miestas
Čia įsikūrę prabangiausi Kretos restoranai. Mieste ir šalia jo esančiame Eloundos kurorte – patys prabangiausi salos viešbučiai. Uoste švartuojasi prabangiausi kruiziniai laivai. Į Agios Nikoloas ir jo apylinkes traukia ilsėtis pasaulinio garso kino ir muzikos žvaigždės, valstybių vadovai bei ambasadoriai. Tačiau pačiam mieste kažkokios išskirtinės prabangos nematyti, iš pirmo žvilgsnio – tai paprastas tvarkingas žvejų miestelis su jaukiu paplūdimiu, nedidelėje įlankoje įsikūrusiu žvejų ir jachtų uostu bei dabar jau su jūra sujungtu ežeru Voulismeni, kuriame pagal legendą maudydavosi deivės Atėnė ir Artemidė.
Prie Voulismeni prilipusios kavinės ir tavernos vilioja kretietiškais skanėstais. Visas miestas kupinas laiptų ir laiptelių, kuriais galima laipioti aukštyn žemyn grožintis vis naujais vaizdais. Pats gražiausias vaizdas į miestą ir dalį Mirabelo įlankos atsiveria nuo eglūnais apaugusio parko, esančio virš Voulismeni, iki jo nuo uosto veda akmeninis takas.
Vai paplūdimys
Pats didžiausias natūralus palmių miškas Europoje ir vienintelis tokios rūšies – kretietiškų datulinių palmių – miškas visame pasaulyje. Visi – šalia upės, ištekančios iš Alopatelos kalvos: per vasarą ji išdžiūva, o žiemą ir pavasarį ištvinsta po visą Vai lygumą. Upė į jūrą įteka šalia nuostabaus grožio balto smėlio paplūdimio, todėl palmės auga prie pat jūros, suformuodamos labiau Karibams, o ne Kretai būdingą peizažą.
Vai buvo visiškai nežinomas iki 1970-ųjų – iki tol, kol jame buvo nufilmuota garsioji šokoladukų „Bounty“ reklama, jos kūrėjai pataupė skristi iki Karibų ir kokosus prikabino prie datulinių Vai palmių. Reklama taip išgarsino Vai, kad kurį laiką daugelis žmonių šio paplūdimio kitaip ir nevadino – tik „Bounty“ paplūdimiu.
Dabar šis pavadinimas beveik užmirštas, liko senasis – Vai. Ir jį žino kiekvienas, kuris atvykęs į Kretą nori pagulėti balto smėlio paplūdimyje po palmėmis.
Kaip geriausia aplankyti?
Su ekskursija arba savarankiškai. Su ekskursija – jei norite daugiau sužinoti apie Kretą ilgoje kelionėje iki Vai (nuo didžiųjų turistinių kurortų iki Vai – apie 3-4 valandos kelio) ir aplankyti pakeliui esančias įspūdingas salos vietas. Savarankiškai – jei tiesiog norite pasivaikščioti po palmių mišką.
Chrissi sala
Rojus tiems, kas nori maudytis ir degintis, degintis ir maudytis. Nedidukė 5 km ilgio ir 1 km pločio Chrissi sala, nutolusi 15 km nuo pietrytinio Kretos kranto – tarsi viena didelė balto smėlio kopa, vos 10-30 metrų iškilusi virš jūros lygio. Absoliučiai negyvenama, nes čia nėra geriamo vandens šaltinių. Visa sala – vienas didelis draustinis, saugomas „Natura 2000“ programos, bet atostogų sezono metu čia leidžiama plukdyti poilsiautojus, juolab salos pavadinimas – toks auksinis: graikiškai 'chrisos' (gr. χρυσός) – auksas.
Norintys pasideginti auksiniuose Chrissi paplūdimiuose plūsta laiveliais iš Ierapetros miesto ryte, o grįžta atgalios į Kretą vakare. Prie pagrindinių salos paplūdimių yra tavernų, kavinių, barų, todėl su savimi nebūtina tempti maisto ir vandens, reikia tik turėti apsaugos nuo saulės. Statyti palapines ir likti nakvoti Chrissi saloje griežtai draudžiama.
Kaip geriausia aplankyti?
Savarankiškai arba su ekskursija. Abu būdai skiriasi tik transporto priemone, kuria važiuosite iki Ierapetros uosto: arba su išsinuomotu automobiliu, arba su autobusu. Toliau viskas vienodai: sėdate į laivelį, plaukiate į Chrissi, maudotės, deginatės ir grįžtate atgalios.