Per kitus 10 metų, vadovaujant žemės savininkui iš Skailo Williamui Wattui, toje vietoje buvo atliekami nedideli archeologiniai kasinėjimai. Jų dėka istorikai atrado puikiai išlikusią akmens amžiaus gyvenvietę su akmeniniais statiniais. Tačiau apie 1913 metus darbai nutrūko, o gyvenvietėje kruopščiai „pasidarbavo“ marodieriai, pavogę nežinia kiek vertingų artefaktų.
1926 m. pakrantę nusiaubė dar viena smarki audra, kuri sunaikino vieną iš gyvenvietės pastatų, tačiau kartu padėjo dar labiau „išvalyti“ gyvenvietę ir aptikti naujų artefaktų. Tuo metu Jungtinės Karalystės darbo ministerijos Senovės paminklų skyrius perėmė savo globon gyvenvietę, sutvirtino pakrantę ir taip apsaugojo Skara Brėjų nuo tolesnio gamtos jėgų niokojimo. Archeologiniai tyrimai, šį kartą teisėti ir atsakingi, dėl suprantamų priežasčių buvo tęsiami toliau.