Atvykimas į Berlyną
Berlyną aplankiau pasinaudojusi proga, kad skrydžiai pirmyn bei atgal tekainavo 30 eurų. Žinoma, apsistoti Berlyne kainuoja daug brangiau, o ir vieni pietūs restorane kainuoja tiek pat, kiek skrydžiai į šį miestą. Norintys sutaupyti, galės rinktis iš daugybės Berlyno greitojo maisto užkandinių, mažesnių, paprastesnių kavinukių ir picerijų, kuriose pietūs kainuos apie 10 eurų.
Atvykusi į Brandenburgo oro uostą, perėjau iš terminalo T2 į T1 ir nuo čia iki Berlyno centrinės Alexanderplatz aikštės važiavau S9 traukiniu. Bilietą reikia įsigyti aparate ir pažymėti prieš įlipant. Kelionė iš oro uosto į centrą kainuoja 4,4 Eur. Apskritai, susisiekimas mieste patogus, turintis įvairias opcijas, išbandžiau ir požeminius (U-Bahn), ir antžeminius traukinius (S-Bahn), tramvajus bei autobusus.
Galima įsigyti dienos bilietą arba mokėti už kiekvieną kelionę atskirai. Kadangi daug vaikščiojau pėsčiomis, man užteko vienkartinių bilietų. Autobuse bilietą galima įsigyti pas vairuotoją, tramvajuje – viduje esančiame aparate.
Kur apsistoti Berlyne
Lankytini objektai Berlyne išsidėstę gana toli vienas nuo kito, tad per keletą dienų pasirodė sudėtinga aplankyti visus norimus. Reikėjo daugiau nei kitur važinėti viešuoju transportu ir apgalvotai susiplanuoti maršrutą. Palankiausia vieta apsistoti miesto centre – Alexanderplatz aikštėje. Tai viena gyviausių miesto vietų, patogus susisiekimas su kitais rajonais, oro uostu bei pagrindiniai lankytini objektai.
Aš pati buvau apsistojusi Chausseestraße gatvėje, esančioje 2 km nuo centro. Bekeliaudama po miestą, susidariau nuomonę, kad Alexanderplatz rajonas tikrai būtų buvusi patogesnė vieta apsistoti.
Ką pamatyti Berlyne
Pirma diena. Į Berlyną atvykau anksti ryte ir iki įsiregistravimo į viešbutį turėjau nemažai laiko, kurį skyriau pasivaikščiojimui po centrą bei svarbiausių miesto objektų apžiūrėjimui. Pirma stotelė – Alexanderplatz centrinis rajonas.
Aleksandro aikštė (Alexanderplatz) – viena žymiausių miesto vietų ir pagrindinis transporto mazgas. Matydama dabartinį aikštės vaizdą, sunkiai galiu patikėti, jog XIX amžiuje ji buvo vadinama Jaučių turgumi ir kad čia rinkdavosi galvijų prekeiviai. Po Antrojo pasaulinio karo aikštė visiškai pasikeitusi su naujais pastatais, iš kurių žymiausias – 368 metrų aukščio Berlyno televizijos bokštas. Taip pat netoliese stovi Raudonoji rotušė (Rotes Rathaus), rajonas pilnas prekybos centrų, restoranų, pramogų.
Užsukau pavalgyti į čia esančią užkandinę „Frittenwerk“, kurioje vyrauja sotūs patiekalai iš gruzdintų bulvyčių ir skirtingų priedų: plėšytos kiaulienos, vištienos, falafelių, sūrio, daržovių ir kt. Patiekalas kartu su gėrimu kainavo apie 12 eurų (čia apsilankiau ir dar kartą išvykdama iš Berlyno).
Kavinė pilna šmaikščių užrašų, susijusių su gruzdintomis bulvytėmis, pavyzdžiui: „Thank God It’s Friesday“ ar „Fries Before Guys“. Kas svarbiausia, nors tai greito maisto užkandinė, interjeras gražus, viduje jauku bei tvarkinga. Tinklas gana plačiai paplitęs Vokietijoje ir bent jau ši konkreti kavinė „Google“ įvertinta 4,5 balo.
Alexanderplatz aikštėje esantis Berlyno televizijos bokštas – miesto simbolis, iš kurio apžvalgos aikštelės galima pasimėgauti panoraminiais miesto vaizdais. Bokštas labiausiai matomas miesto objektas, jo aukštis – 368 metrai. Vizitą jame geriausia susiplanuoti iš anksto – nusipirkti bilietus ir rezervuotis laiką, kad neužtruktumėte eilėje.
Toliau pėsčiomis keliauju iki Muziejų salos ir Berlyno katedros, o pakeliui praeinu istorinį rajonėlį – Nikolaiviertel. Jis baigiasi ties Šprė upe, kur radau vieną jaukiausių krantinių mieste. Jei nebūčiau pavalgiusi, prisėsčiau čia esančioje kavinėje, tačiau, besigrožėdama vaizdais, palei upę judu toliau. Šios kelionės metu muziejams laiko neskyriau, tai Muziejų salą tik praėjau besidairydama į pastatus.
Berlyno katedra (Berliner Dom) – neobarokinio stiliaus, gausiai dekoruotu interjeru, stovinti muziejų saloje. Antrojo pasaulinio karo metu katedra buvo smarkiai apgadinta ir vėliau atrestauruota. Galima užlipti 270 laiptelių į katedros kupolą pasigrožėti vaizdais, o apžiūrėjus katedrą prisėsti kavinėje „Domcafe“, esančioje iš upės pusės.
Muziejų sala – unikali vieta, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai pastatų ansamblis, kurį sudaro penki Prūsijos valdovų laikų muziejai: Senasis muziejus, Naujasis muziejus, Senoji nacionalinė galerija, Bodės muziejus ir Pergamo muziejus.
Šiam pusdieniui dar turiu numačiusi pėsčiomis pasiekti Brandenburgo vartus, iki kurių žingsniuoju plačia gatve, kuri laikoma pagrindiniu Berlyno bulvaru, pavadintu Unter den Linden. Liepomis apsodintas bulvaras tęsiasi nuo Muziejų salos iki Brandenburgo vartų. Praeinu Humboldtų universitetą, Valstybinę operą, kitus didingus ir pilkus pastatus, kuriuose netrūksta įvairių įstaigų, restoranų, parduotuvių.
Pusiaukelėje užsimaniau prisėsti išgerti kavos ir pasidairyti į skubančius vokiečius, nes šiandien darbo diena. Paieškojau, kad vieta būtų gerai įvertinta „Google“, nes jau ne kartą esu pasimokiusi neiti į kavinę nepatikrinusi atsiliepimų. Išsirinkau „Einstein Kaffee“ kavinukę, nes ji kaip tik buvo pakeliui. Pristato jie save kaip atrinkę ir pardavimui paruošę kokybišką skrudintą kavą, tiekiamą į savo tinklo kavines, kurių pirmoji atidaryta nuo 1978 metų.
Apie vidurdienį pasiekiau dar vieną iš Berlyno simbolių – Brandenburgo vartus, prie kurių būriuojasi turistų grupės, ir kiekvienas siekia čia nusifotografuoti. Brandenburgo vartai buvo Berlyno sienos dalis, kuri Šaltojo karo metu skyrė Rytų bei Vakarų Vokietiją, o 1989 metais, po istorinio Berlyno sienos griuvimo, tapo suvienytos Vokietijos simboliu.
Prieš keliaudama į viešbutį poilsiui, dar šiek tiek paėjau, nes netoliese Brandenburgo vartų įrengtas ir Holokausto memorialas, kuris skirtas 6 milijonams nužudytų Europos žydų atminti. Didžiulis memorialas sukurtas tarsi labirintas iš skirtingo aukščio stačiakampių betoninių luitų.
Pailsėjusi viešbutyje, turėjau likusį vakarą, kurį paskyriau dar šiek tiek pasivaikščioti, pavalgyti ir paragauti kokio vietinio gėrimo. Idealu būtų apsilankyti ir kuriame nors iš žymiųjų Berlyno klubų (pvz.: „Berghain“, „Tresor“, „Panke“, „Cassiopeia“), nes sakoma, kad nebuvai Berlyne, jei nesilankei čia esančiame klube. Visgi aš palikau šį nuotykį kitam kartui, jei dar lankysiuosi Berlyne. Per dieną nuėjau apie 20 kilometrų – šokti klube pagal techno muziką nebebūtų užtekę jėgų.
Taigi, vakarą praleidau apžiūrėdama dar vieną populiarią miesto vietą – Potsdamo aikštę – ir netoliese esantį istoriškai svarbų objektą – Checkpoint Charlie. Tai buvęs patikros punktas, svarbi Šaltojo karo vieta – Rytų Berlyno ir Vakarų Berlyno perėjimo vieta.
Užsukau pavalgyti į kitą Vokietijoje populiarią užkandinę – „Burgermeister“. Mėsainis, bulvytės ir gėrimas kainavo apie 12 eurų. Greitojo maisto restorano veikimo principas panašus kaip „McDonald’s“, tik maistas pasirodė kiek skanesnis. Tarp turistų populiariausias „Burgermeister Schlesisches Tor“, kuris atidarytas vietoje buvusio viešojo tualeto, tačiau iki jo nėjau, nes buvo visiškai ne pakeliui.
Jei norite kokybiškai ir ramiai pavakarieniauti, buvau nusižiūrėjusi dar porą vietų, į kurias užsukčiau tradicinio vietinio maisto bei gėrimų: „Standige Vertretung“, įsikūręs ant upės kranto, arba „Biermeisterei by Lemke“, kur yra ir alaus darykla, ir restoranas. Na, o aš prieš keliaudama į viešbutį, apsilankiau vietinių pamėgtame, nedideliame, bet jaukiame ir stilingame bariuke – „Biererei Bar“.
Antra diena. Po pirmos dienos mano įspūdis apie miestą – jis gana pilkas ir „šaltas“. Spalvingas jame nebent jaunimas, drąsiau išreiškiantis save, išskirtiniau apsirengęs, ir ryškūs geltoni tramvajai. Tad likusį laiką bandau atrasti mieste daugiau spalvų bei jį labiau pamėgti.
Iš paties ryto Šprė upės krantine nuėjau iki Reichstago, vieno labiausiai lankomų pastatų, į kurį rezervuoti apsilankymo laiką reikia iš anksto. Kadangi to padaryti nespėjau, apžiūrėjau jį iš išorės ir skubėjau iki pagrindinio šios dienos tikslo – Berlyno zoologijos sodo.
Reichstagas – Vokietijos parlamento rūmų pastatas. Įspūdingą Vokietijos parlamento būstinės kupolą, nuo kurio atsiveria puiki Berlyno panorama, galima aplankyti nemokamai, tik, žinoma, užsiregistravus iš anksto arba laukiant eilėje.
Viešuoju transportu važiuoju iki Kurfurstendamm, vieno garsiausių Berlyno bulvarų, kurį apžiūrėsiu kiek vėliau, o dabar lekiu papusryčiauti į „A Never Ever Ending Love Story“ kavinę. Bevalgydama nusiperku bilietus į Berlyno zoologijos sodą, ką reikėjo padaryti daug anksčiau, nes tuomet bilietai būtų buvę pigesni. Už bilietą sumoku 22 eurus (neįskaičiuotas apsilankymas akvariume).
Berlyno zoologijos sodas – vienas labiausiai lankomų ir didžiausių zoologijos sodų Vokietijoje, kuris įkurtas 1844 metais. Tai ir vienas turtingiausių zoologijos sodų pasaulyje, turintis 1,4 tūkst. rūšių, bendrai iš viso 18,6 tūkst. gyvūnų. Be to, čia gyvena vienintelės pandos visoje Vokietijoje. Labai prižiūrėtas ir išpuoselėtas sodas, nuostabios erdvės tiek gyvūnams, tiek lankytojams. Parko apžiūrėjimui reikia mažiausiai 4–5 valandų lankantis tik suaugusiesiems.
Su vaikais, manau, galima užsibūti dar ilgiau. Per metus šiame zoologijos sode apsilanko 3,3 milijono lankytojų. Apsilankymo metu būtinai pasižiūrėkite gyvūnų maitinimo tvarkaraštį. Praleidau nuostabų pusdienį šiame sode ir tikrai galiu rekomenduoti jame apsilankyti. Gal pabūčiau ir ilgiau, tačiau turiu suplanavusi daugiau veiklų šiai dienai.
Pasivaikštau šalia zoologijos sodo ir Tiergarten parko esančiame Kurfiurstendamo bulvare. Tai dar viena populiari apsipirkimų gatvė, kurioje pastebėjau daugiau mados dizainerių namų, prabangesnių parduotuvių, stilingų prekybos centrų, didžiausią Berlyno universalinę KaDeWe. Šoninėse gatvelėse butikai, baldų, dizaino parduotuvės bei kavinės.
Viena iš kavinių, į kurią užsukau papietauti, nes pastebėjau labai daug žmonių, daugiausia vietinių, tai itališka „Piccola Taormina“. Kadangi įvertinimas „Google“ buvo neblogas, net 4,5 balo, o ir tai šeimos verslas, veikiantis jau 40 metų, tikėjausi, kad patiks, tačiau teko nusivilti, nes ragautos lazanijos kokybė tragiška. Nežinau, kaip pačių picų kokybė. Kaip bebūtų, kad ir ne visada pavalgyti kelionėse pavyksta skaniai, bet bandyti ir eksperimentuoti įdomu bei būtina.
Kita mano stotelė – pažintis su Vokietijos kultūra lankantis kraftinio alaus daryklos „BRLO Brwhouse“ ture ir degustacijoje. Gamykla kartu su baru įrengta jūriniuose konteineriuose. Edukacija prasideda nuo jų veiklos pristatymo, istorijos, gamybos proceso, tuomet seka gėrimų, užkandžių ragavimas. Turą įsigijau per „GetYourGuide“ programėlę. Beje, ture bene trečdalis dalyvių pasitaikė lietuviai.
Prieš keliaudama į viešbutį, dar užsuku į centrą paragauti Berlyno dešrelių, paruoštų su kario prieskoniais, pavadinimu Currywurst. Šis patiekalas buvo išrastas po Antrojo pasaulinio karo ir tapo mėgstamiausiu greituoju maistu Berlyne.
Tuomet apsilankiau labai unikalioje vietoje, į kurią patenkama siaura gatvele, vedančia į vidinį kiemą – Haus Schwarzenberg. Čia gausu gatvės meno, įvairių dekoracijų, plakatų, tarptautinių parodų galerijų, muziejų ir, žinoma, barų. Dar daugiau meno galima rasti pastatų laiptinėse bei parduotuvėse. Rekomenduoju nepraleisti šios vietos ir užsukti čia vakare – puiki atmosfera.
Trečia diena. Turiu likusį pusdienį iki kelionės į oro uostą ir dar neaplankytą East Side Gallery – Berlyno sieną. Tad link jos ir keliauju, praeinu dviaukštį tiltą Oberbaumbrucke su arkomis bei atsiveriančiu vaizdu į Šprė upę, čia turėtų gražiai matytis saulėlydis. Pasiekiu žymiąją Berlyno sieną, prie kurios jau nemažai turistų.
East Side Gallery – siena, kadaise dalinusi Berlyną į vakarinę ir rytinę dalis, dabar tapo menininkų galerija. Būtent ši sienos dalis yra ilgiausiai išlikusi, besitęsianti 1,3 kilometro ir papuošta daugiau nei 100 menininkų darbais.
Grįždama dar užsuku į naktinio gyvenimo vietą, kur aptvertoje teritorijoje, buvusio geležinkelio gamyklų pastate, įrengtas klubas „Cassiopeia“ ir kiti barai aplink, gatvės maisto kioskeliai, erdvės riedutininkams. Dienos metu čia gidai atveda turistus, o vakare turėtų būti ta vieta, kurioje rekomenduojama per vakarėlius bei koncertus pažinti Berlyną.
Dar daug ką pamatyti ir patirti galima Berlyne, tačiau, kaip ir bet kuriam didmiesčiui, poros dienų nepakanka, tad, jei miestas artimas širdžiai, visada galima į jį sugrįžti dar ir dar kartą.
Norinčius paskaityti daugiau kelionių pasakojimų, kviečiu apsilankyti tinklaraštyje „Aplink pasaulį“ arba instagramo paskyroje, kurioje rasite dar daugiau kelionių įspūdžių ir vaizdų.
