„Nevertėjo. Antrą kartą tikrai nevažiuočiau ir ypač už tokius pinigus!“ – apie Santorinį sako vieni. „Nuostabūs vaizdai. Geriausia vieta atostogoms Graikijoje. Verta tos kainos, kurią sumoki“ – apie Santorinį sako kiti. Kuriais tikėti? Nė vienais. O kaip tuomet žinoti, ko tikėtis kelionėje į Santorinį? Būtent į šį klausimą ir pasistengsiu atsakyti, surašydamas faktus apie Santorinį.
Kas tas Santorinis?
Santorinis – tai nedidelė Kikladžių salynui priklausanti salų grupė Egėjo jūroje, į ją įeina penkios salos: Thira, Thirasija, Palea Kamini, Nea Kamini ir Aspronisi. Didžiausia iš jų – Thira, kuri dažniausiai ir vadinama Santoriniu. Tam, kad nesipainiotume tarp pavadinimų toliau šiame tekste Santoriniu vadinsiu būtent tik vieną salą – Thirą, kuri ir yra daugelio keliautojų tikslas – Santorinis.
Santorinio (Thiros) plotas - apie 76 kv.km, t.y. lyginant lietuviškais masteliais sala kiek didesnė už Panevėžį, bet mažesnė už Šiaulius. Sala yra vulkaninės kilmės, tiksliau – tai sausumos likučiai po vieno iš didžiausių ugnikalnių išsiveržimų, užfiksuotų ir aprašytų žmonijos istorijoje. Iš salos gerai matoma didžiulė kaldera – plati stačiašlaitė dauba, kuri įprastai susidaro ugnikalnio viršūnėje po išsiveržimo. Santorinio atveju kaldera yra po vandeniu ir tai yra vienintelė paskendusi kaldera pasaulyje. Kalderos šlaitai – tai ir yra Santorinio sala.
Istorikai ginčijasi dėl tikslios ugnikalnio išsiveržimo datos: manoma, kad jis įvyko 1650-1300 metais prieš mūsų erą ir sunaikino Kretoje ir aplinkinėse salose klestėjusią Mino civilizaciją. Spėjama, kad Santorinis – tai antikos istoriko ir filosofo Platono aprašytoji jūroje paskendusi Atlantida. Ugnikalnis užgesęs, bet vis dar apie save primena: pastarąjį kartą iš Nea Kameni salelės lavos dūmai rūko visai neseniai – 1950 metais.
Kiek žmonių Santorinyje?
Santorinyje pastoviai gyvena apie 15 tūkst. žmonių, saloje yra daugiau kaip 20 gyvenviečių. Penkios didžiausios: Fira (salos sostinė, kartais dar vadinama Thira, Tira arba Tera), Oia (graikiškai tariasi Ija, bet užsieniečiai vis tiek ją vadina Oja), Finikija, Mesarija ir Kamari.
Turizmo sezono metu, t.y. nuo balandžio iki lapkričio žmonių skaičius saloje padidėja dvigubai, o sezono įkarštyje liepą-rugpjūtį – trigubai ar net daugiau. 2016-aisiais Santorinio savivaldybė ėmė riboti įvažiuojamąjį turizmą, nustatydama kvotą: nuo šiol į salą per vieną dieną gali atvykti ne daugiau kaip 11 000 žmonių. Pabandykite įsivaizduoti, kaip atrodytų Panevėžys ar Šiauliai, jei į juos kasdien atvyktų-išvyktų apie 180 pilnų keleivinių autobusų.
Negana to, turistai neišsisklaido po visą Santorinį, dauguma veržiasi į populiariausias salos vietas – Firos ir Oios gyvenvietes, kurios garsėja nuostabiais vaizdais ir siauromis gatvelėmis tarp baltų namelių mėlynais stogeliais.
Į Santorinį žmonės plūsta lėktuvais iš Atėnų, Salonikų ir Europos miestų, keltais – iš Atėnų Pirėjo uosto, bet daugiausia – iš Kretos. Turizmo sezono metu kasdien iš Kretos sostinės Herakliono uosto į Kiklades su sustojimu Santorinyje išplaukia du greitaeigiai katamaranai, kiekvienas iš jų gali plukdyti iki 5000 keleivių.
Kodėl turistai plūsta į Santorinį?
Dėl vaizdų. Nes Santorinis – tai Graikijos salų vizitinė kortelė. Praktiškai visos nuotraukos bei atvirutės su mėlyna jūra ir baltais nameliais – iš Santorinio. Be to, sakoma, kad saulėlydis Santorinyje – pats gražiausias visoje Graikijoje. Daugelis taip pat tikisi, kad būtent Santorinyje jie pamatys tikrąjį Graikijos saliečių gyvenimą.
Gaila, bet turizmas keičia autentišką Santorinio veidą ir Oios ar Firos gyvenvietėse kartais sunku atpažinti, kuris namelis buvo pastatytas prieš šimtą metų, o kuris prie jo prilipdytas visiškai neseniai, bet surestas kaip kadaise. Beje, Kikladžių salų gyventojai įprastai savo namus dažydavo balta spalva, nes dėl jos ne taip įkaista namo vidus, o cerkvių stogus – ruda spalva, nes ją paprasčiausia buvo išgauti iš žemės. Jokios mėlynos ar kitų spalvų. Mėlynais stogais Santorinis ėmė puoštis tik nuo 1974-ųjų, kai po diktatūros režimo atėjusi demokratinė Graikijos valdžia jausdama savo šalies turistinį potencialą įstatymu įpareigojo Santorinio gyventojus dažyti namus būtent balta ir mėlyna spalvomis. Nes tai – Graikijos vėliavos spalvos, nes tai – Graikijos ir Kikladžių prekės ženklas. Apie 2000 metus įsiplieskė arši diskusija dėl kitų spalvų. Jos rezultatas dabar akivaizdus: Santorinio namai mirga visomis vaivorykštės spalvomis.
Vienas įdomiausių Santorinio istorinių objektų – archeologinė vietovė šalia Akrotiri gyvenvietės. Ten archeologai atkasė Mino civilizacijos laikų griuvėsius. Tačiau daugelis radinių išgabenti iš Santorinio į Kretą ir Atėnus, dalis jų eksponuojami Herakliono archeologijos muziejuje Kretoje. Reta kuri autobusinė ekskursija užsuka į Akrotirį, nes jis – visiškai kitoje salos pusėje nuo Firos ir Oios gyvenviečių, kuriose visus užburia vaizdai į kalderą ir ugnikalnį. Jie iš tiesų nuostabūs.
Kokios kainos Santorinyje?
Santorinis ir Mykonos – pačios brangiausios Graikijos salos. Jei Kretoje kavos puodelis kainuoja apie 2 Eur, Santorinyje – apie 3-4 Eur. Jei Kretoje turistinė pica – 5-6 Eur, Santorinyje ta pati pica – 8-10 Eur.
Bet ne picą Santorinyje reikia valgyti, o tradicinę favą – iš pelėžirnių gaminamą purų užtepą, tomatokeftedes – iš saulėje prinokusių pomidorų ir fetos alyvuogių aliejuje kepamus kotletukus, brantadą – santorinietiškai kepamą menkės filė su česnakiniu padažu, sfougato – apkepą iš daržovių, fetos, brandinto sūrio ir kiaušinių. Saulėlydis Santorinyje dažniausiai palydimas geriant vietinį vyną ir gliaudant vietines pistacijas. Tik neapsigaukite: pistacijos nėra tradiciniai Santorinio riešutai, jas vyndariai pradėjo auginti tik nuo 2000 metų, kai salos restoranuose ėmė populiarėti saulėlydžio palydų tradicija su vynu ir pistacijomis. Beje, Santorinyje pistacijų kaina gali siekti 40 Eur už kilogramą.
Nakvynės kainos Santorinyje mažiau kandžiojasi, jos – praktiškai tokios pat kaip ir Kretoje: kambarys paprastame viešbutuke toliau nuo Firos ir Oios – nuo 25 Eur dviem asmenims. Kainą labai lemia datos, lokacija, vaizdas pro langą, patogumai.
Automobilio nuomos kainos – irgi panašios į kretietiškas: nuo 30 Eur vienai dienai. Taksi kaina iš Santorinio pagrindinio uosto į Firą (apie 8 km) – 10-14 Eur, iš Firos į Oią (apie 12 km) – 12-15 Eur. Pasijodinėjimas asiliuku nuo kalderos aukštyn į Firą – 5 Eur, nors vasarą gali šoktelti ir iki 15 Eur.
Kelioms dienoms keliauti į Santorinį?
Iš Kretos populiariausios – vienadienės ekskursijos į Santorinį: išplaukiama ryte apie 9:00 val., grįžtama vakare apie 19:00 val. Plaukimas greitaeigiu katamaranu į vieną pusę užtrunka apie 2 valandas, taigi, po Santorinį keliaujama apie 6-7 valandas, todėl dėl laiko stokos užsukama tik į gražiausias salos vietas – Firą ir Oią.
Norint labiau pažinti Santorinį, į jį reikėtų keliauti mažiausiai dviem dienoms. Per jas išsinuomavus automobilį galima apvažiuoti praktiškai visą salą: apžiūrėti Akrotirio griuvėsius, išsimaudyti Raudonajame paplūdimyje, pasiplaukioti po kalderą ir prie Nea Kamini pasinerti į natūralias purvo vonias, anksti ryte pasimėgauti laisvesnėmis Firos ir Oios gatvelėmis, o vakare stebėti tai, kas bene gražiausia Santorinyje – nuostabų saulėlydį. Būtent jo nepamato tie, kas atvyksta į Santorinį vienai dienai.
Dauguma saulės palydėtuvėms vakare pasirenka Firą arba Oią – gatvės būna gausiai nusėstos žmonių, todėl norint romantiškos vienumos išsinuomotu automobiliu geriau važiuoti į atokesnes salos vietas.
Kiek kainuoja ekskursija į Santorinį?
Vienos dienos ekskursijos iš Kretos kaina – nuo 130 Eur vienam asmeniui, į kainą įskaičiuoti pervežimai į/iš Herakliono uosto, greitaeigio katamarano bilietai pirmyn-atgal, nedidelė ekskursija po Firą, Oią ir jų apylinkes. Dviejų dienų ekskursijos kaina – nuo 220 Eur vienam asmeniui, galutinė kaina priklauso nuo pasirinkto viešbučio ir kelionių po Santorinį programos. Greitaeigiai katamaranai į Santorinį iš Herakliono plaukia kasdien, iš Retimno – du kartus per savaitę.
Perkant savarankiškai greitaeigio katamarano bilietus nė kiek nesusitaupo, nes bilietai iš Herakliono į Santorinį ir atgal be ekskursijos kainuoja apie 125 Eur vienam asmeniui. Ekskursijų organizatoriai gauna kur kas geresnes laivybos kompanijų kainas, todėl gali pasiūlyti visą ekskursiją su pervežimais už bilietų kainą.
Sutaupyti galima perkant lėtaeigio kelto bilietus, jie kainuoja apie 60-70 Eur vienam asmeniui plaukiant iš Herakliono į Santorinį ir atgal. Bet plaukimas keltu – ilgas ir nepatogus: iš Herakliono uosto jis išplaukia vėlai vakare ir Santorinyje būna apie 2 val. nakties, atgal iš Santorinio taip pat pajuda 3 val. nakties ir Heraklione būna ryte. Perkant tokius bilietus reikia iš anksto susiplanuoti transportą iš/į Santorinio uostą, kad netektų jame nakvoti.