Vieni iš šių kelių jungia laidojimo vietas ir antkapius, o kiti veda į miestelius, pavyzdžiui, Sovaną, Soraną ir Pitiglianą bei netolimus laukus ir upes. Ant akmeninių sienų matomos kalto paliktos žymės, todėl galima spėti, kad šie keliai – sunkaus žmonių darbo vaisius, tačiau kodėl jie iškapoti, neaišku.
Šie keliai vadinami Via Cava arba Vie Cave, t. y., iškastais keliais, tačiau apie jų kilmę žinoma mažai. Manoma, kad juos iškasė anksčiau už romėnus gyvavusių civilizacijų atstovai, galbūt maždaug penkis šimtus metų prieš romėnus čia gyvenę etruskai. Tačiau gali būti, kad Via Cava tinklas – daug senesnis, negu manyta.
Iki šiol nežinome, kam šie keliai naudoti. Gali būti, kad tai buvo kelių sistema, tačiau neaišku, kodėl etruskai ją iškalė akmenyje, o ne nutiesė kelius aplink akmenis ar virš jų. Taip pat manoma, kad tai galėjo būti karjerai arba vandens tuneliai, ypač dėl to, kad kai kurie keliai veda nuo Pitigliano miesto iki upių krantų.
Jie taip pat galėjo būti naudojami kaip apsauga nuo užpuolikų arba laukinių gyvūnų. Vienas tinklalapio „The Megalithic Portal“ skaitytojas spėja, kad tokia sistema gali būti naudojama „ant nepageidaujamų įsibrovėlių versti akmenis arba pilti verdantį aliejų“.
Romėnų laikais dalis Via Cava kelių buvo sujungti su pagrindine Via Clodia kelio atšaka. Via Clodia – senovinis kelias, per Toskanos miestą jungęs Romą ir Mančano miestą.
Didžioji dalis Via Cava kelių per siauri, kad galėtų pravažiuoti vežimas, tačiau kituose matomos gilios vėžės, susidariusios dėl uolienų erozijos, atsirandančios, kai ja ilgą laiką važinėja geležimi kaustyti ratai. Vėliau akmeninėse sienose iškaltos nedidelės koplytėlės ir kryželiai.
Šiais laikais pavėsyje skendintys Via Cava keliai su paparčiais ir samanomis apaugusiomis sienomis – puiki vieta pasivaikščioti.