Žemutinėje Austrijoje šalia Dunojaus upės esantis Vachau slėnis garsėja savo vynuogynais, abrikosų giraitėmis, viduramžių pilimis ir jų liekanomis.
Pirmoji mūsų stotelė buvo šio slėnio viduryje įsikūrusiame miestelyje – Durnšteine. Žingsniuojant akmeninėmis įkalnėje išsidėsčiusio viduramžių miestelio gatvelėmis, skamba Durnšteino abatijos varpai. Mėlynas bažnyčios bokštas – vienas iš Vachau slėnio simbolių.
Kita Durnšteino įžymybė nuo XII amžiaus buvo tvirtovė, kurioje buvo laikomas karalius Ričardas Liūtaširdis. Šiandien iš tvirtovės ant kalno liko tik griuvėsiai ir nuostabus apylinkių vaizdas.
O pats Durnšteinas, kaip ir daugelis mažų jaukių Vachau slėnio miestelių, vilioja į mažas parduotuvėles, kavinukes, kuriose galima paragauti vietoje keptų išskirtinių bandelių, paragauti ar įsigyti rinktinių vynų, abrikosų džemų, sirupų, likerių bei įvairių gardumynų.
Vienuolynas, įkvėpęs Umberto Eco
Kita mūsų stotelė – Melko benediktinų vienuolynas. Vienuolynas įkurtas buvusiuose rūmuose, kurie XI amžiuje buvo padovanoti vienuoliams ir tapo svarbiu dvasiniu centru bei mokslo židiniu. XVIII amžiuje vienuolynas perstatytas baroko stiliumi.
Vienuolynas ir šiandien veikia, jame gyvena vos 12 vienuolių vyrų, kurie vadovaujasi ordino moto: „Melskis, dirbk ir skaityk“. Gaila, kad nė vieno jų taip ir nepamatėme. Vienuolyne gana šiuolaikiškai įrengtas muziejus, po kurį lydi čia veikiančios prestižinės mokyklos moksleivė. Įdomesni muziejaus eksponatai – pakartotinai naudojamas karstas, skrynia su galybe užraktų.
Dauguma pristatomų religinių atributų akina aukso blizgesiu, tik iš tiesų nėra auksiniai, mat baroko epochoje išorinis spindesys buvo vertinamas labiau nei autentika. Butaforijos esama ir daugiau – tai ir marmuro imitacija ant medžio pagrindinėje vienuolyno salėje, ir netikrų knygų lentynos bibliotekoje, padarytos tik todėl, kad neliktų tuščios erdvės.
Biblioteka, kurioje saugoma dešimtys tūkstančių viduramžių rankraščių, neabejotinai įspūdingiausia šio vienuolyno erdvė. Beje, ji įkvėpė italų rašytoją Umbertą Eco parašyti romaną „Rožės vardas“. Dar vienuolyno bažnyčioje ir kitose patalpose žavi įspūdingos freskos. Gaila, kad niekur negalima fotografuoti.
Mocarto gimtinė
Austrijos vakaruose esančio Zalcburgo pavadinimas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „druskos pilis“. Druskos kasyba davė pradžią ne vienam šio Austrijos regiono miestui ir miesteliui. Šiandien Zalcburgas geriau žinomas kaip Volfgango Amadėjaus Mocarto gimtinė ir lankomas kaip vienas stipriausių Europos kultūros centrų, garsėjantis vasaros operos bei muzikos festivaliu.
V. A. Mocartas gimė ir iki persikėlimo į Vieną gyveno niekuo neišsiskiriančiame name, esančiame adresu Getreidegasse 9. Čia jo šeima praleido net 26 metus. Dabar name veikia kompozitoriaus muziejus, kuriame yra V. A. Mocarto bei jo šeimos daiktų, muzikinių rankraščių, o svarbiausia – originalus Mocarto fortepijonas. Dabar gatvė, kurioje yra Mocarto namas, yra gražiausia Zalcburgo senamiestyje.
UNESCO saugomas Zalcburgo senamiestis žavus baroko architektūra. Pagrindinis jo akcentas – įspūdinga barokinė Zalcburgo katedra, kurią supa kitos bažnyčios, vienuolynai ir aikštės. Daugelyje Zalcburgo aikščių įrengtos stacionarios scenos. Vienoje iš jų kiekvieną vakarą nemokamai transliuojamos Zalcburgo festivalio operos ir koncertai, kitoje – jau dvi dešimtis metų rodomas tas pats spektaklis.
Pagrindiniai Zalcburgo vasaros festivalio renginiai vyksta buvusioje jodinėjimo arenoje Mönchsberg kalno viduje 1956 m. suprojektuotame pastate. Visas miestas remiasi į šį kalną, o jį karūnuoja įspūdinga tvirtovė ant kalno, į kurią galima pakilti seniausiu Europoje funikulieriumi.
Instagramiškiausia vietovė
Zalcburgas vadinamas vartais į Alpes, tad išvykus iš jo link Halštato-Dachšteino kalnų masyvo, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, peizažas kelia žvilgsnį aukštyn. Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytas Halštatas – kalnų apsuptas mažytis miestelis prie Halštato ežero – viena seniausių gyvenviečių Austrijoje.
Mažiausiai 2800 metų šioje srityje buvo kasama druska. Halštato druskos kasyklos yra vienos iš seniausių pasaulyje. Dabar jose įrengtas požeminis priešistorinių technologijų muziejus. Tačiau ne turtinga istorija ir ne druska traukia turistus į Halštatą.
2006 m. Halštatas buvo išreklamuotas populiarioje laidoje Pietų Korėjoje. 2011 m. Kinijos turtuolis savo šalyje pastatė Halštato repliką – nuo tada Halštatą užplūdo turistai iš Azijos šalių. Masinį turizmą dar labiau paskatino gandas, kad būtent Halštatas įkvėpė Arendelo karalystės vaizdą „Disney“ animaciniam filmui „Ledo šalis“ ir instagramiškiausio miestelio titulas.
Šiandien vos 800 gyventojų turintis Halštatas per dieną sulaukia apie 10 tūkstančių svečių. Turizmą bandoma pažaboti ribojant autobusų įvažiavimą.
Už kalnus geriau tik kalnai
Kelionės finalui liko Alpių kalnai – ir jie mums buvo maloningi. Kylant į Kripenšteino kalną (2109 m) keltuvu bei vaikščiojant takeliais tarp debesų, mums švietė saulė. Kripenšteino topas – „Penkių pirštų“ apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nepakartojami, kvapą gniaužiantys vaizdai į aplinkinius kalnus, Dachšteino ledyną, Halštato ežerą.
Tiesą sakant, vaizdingos panoramos čia galima ir nesivaikyti – tiesiog sėdėti ant pievos ar suolelio, įsitaisyti ant patogių gultų bei mėgautis vaizdu. Jis visur absoliučiai nuostabus.