Atostogų planus gali pavykti įgyvendinti daug paprasčiau, o lūkesčiai netgi su kaupu pasiteisins, jei vadovausitės taisykle vengti turistų pamėgtų vietovių. Toks nusistatymas turėtų tapti stimulu pasižvalgyti po tokius Senojo žemyno kampelius, apie kurių egzistavimą ligi šiol nė nenumanėte.

Šiuo atveju turimi omenyje tūkstančiai (būtent – tūkstančiai) užsislaptinusių salelių. Ramybė, vietos kultūra, unikali virtuvė... Nė vienas iš tradicinių pageidavimų neliks be atsako atvykus į nedidelę, kompaktišką vietovę.

Toliau – ypač menkai žinomų Europos salų sąrašas.

Lastovas, Kroatija

Lastovas yra tarp šiaurinio Apulijos pakraščio ir pietinės Dalmatijos pakrantės – salomis garsėjančio istorinio Kroatijos regiono.

Žvelgiant į šią salelę iš paukščio skrydžio visiškai nesunku patikėti, kad joje taip pat nuostabu kaip Bahamuose ir nuo Karibų jūroje esančių salų Lastovas galėtų skirtis nebent ypatingu švarumu.

Nors yra pats didžiausias žemės masyvas iš visų 47 netoli pakrantės esančių salų ir salelių, Lastove veikia tik vienas viešbutis („Triton“), pro kurio langus veriasi įspūdinga jūros panorama. Salos pakrantėje įsikūręs plačiai pripažintas ir gausiai išgirtas restoranas.

Vargu ar kas nors rastų kitą tokią vietą Europoje, kurioje naktinis dangus atrodytų toks žvaigždėtas kaip Lastove, na, o išvykus iš salos dar kurį laiką maloniai šildys prisiminimai apie nuostabiai saulėtas dienas.

Oronsėjus, Škotija

Škotijai priklauso daugiau nei 790 salų ir tai yra antra pagal dydį grupė iš tūkstančių Šiaurės ir Skandinavijos šalims priklausančių salynų.

Kai kurios salos tėra mažyčiai negyvenamos žemės lopinėliai, bet kitų, kaip antai keltų stebuklų kraštu praminto Skajaus, plotas – gana solidus. Nepernelyg toli nuo Skaljaus yra Oronsėjaus sala – pasakiškai užburiantis, vis dar neatrastas rojus žemėje.

Jeigu pavyks ištaikyti tinkamą laiką, kada vanduo nebus pakilęs, iš Skajaus Oronsėjų galėsite pasiekti pylimu. Tokia kelionė tiktai padidins bendrą mistinį įspūdį.

Dinamiškas reljefas leidžia pažvelgti į kraštovaizdį iš įvairių perspektyvų. Uolos ir įdubos įrėmina salos pakrantę, prie kurios vanduo – skaisčiai mėlynas. Jeigu šią salą įtrauksite į būsimų atostogų maršrutą, tai garantuotai nesuklysite, nes čia tikrai yra į ką pasižiūrėti.

Gocas, Malta

Maltiečiams Gocas – salos provinciškasis, kultūriškai vertingas regionas. Į Gocą galima nukakti keltu, kelionėje iš pagrindinio uosto šiaurinėje Maltos dalyje sugaištant tik 25 minutes.

Grįstomis Goco gatvėmis nejučiomis nužingsniuosite į patį barokinės architektūros glėbį, o visur išstatyti prekystaliai kvies pamaloninti skonio receptorius ragaujant vietos aliejaus, vyno ir duonos.

Gocą ypač pamėgo nardymo aistruoliai: į salą juos pritraukė begalė olų. Didžiausias masalas, be abejo, – Mėlynoji skylė – unikalus geologinis fenomenas, kuriuo pro povandeninę arką patenkama į jūrą.

Formentera, Balearai

Ispanijos autonominė sritis Balearai gerai pažįstama keliautojams, trokštantiems atsikvėpti nuo ypač audringo netoliese esančios Ibisos naktinio gyvenimo. Baltas salos paplūdimių smėlis ir gintariniai saulėlydžiai sukuria idealią užuovėją nuo nesibaigiančių vakarėlių beprotybės.

Pagrindines Formenteros paplūdimys (Illetes) – tai ilga, tolyn į jūrą nusidriekusi smėlio juosta, žavinti turstus pakrantės gamtos įvairove.

Čionai atvykę žmonės gali tikėtis paskanauti paties kokybiškiausio Viduržemio jūros regiono maisto, siūlomo vietos užkandinėse. Tenykštės virtuvės delikatesai prieinami net tiems, kurie nelinkę išlaidauti, o tapų prikrautoje lėkštėje būtinai bus šviežių jūros gėrybių, pagautų visai šalia restorano.

Nuvykus į salą visai nebūtina apsiriboti paplūdimiais: Formenterą nesunku apvažiuoti dviračiu ir apžiūrėti gilią senovę menančius švyturius bei į pasaulio paveldo objektų sąrašus įtrauktas Posidonia seagrass prerijas.

Porkerolis, Prancūzija

Grupė kaimo gyventojų tikėjosi, kad šioje jų įkurtoje vietoje – 7 kilometrų ilgio Rivjeros pakrantės ruože – apsigyvens žmonės, bet taip nutiko tik XIX a. pabaigoje.

Kalvoti masyvai įsilieja į smėlio krantą ir ištisą vasarą traukte traukia žydriausiu vandeniu atsiiriančias turistų valtis.

Didžiąją salos teritorijos dalį užima „Port-Cros“ nacionalinis parkas, ypač akylai saugomas įstatymų ir nepaliekantis abejingo nė vieno gamtos mylėtojo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)