Aš, Žygimantas Barysas, kelionių organizatorius ir „DELFI kelionės“ specialusis korespondentas, gruodžio viduryje nusprendžiau aplankyti Ispanijos pasididžiavimą – Kanarų salą, o, tiksliau, Gran Kanariją. Ją titulavau europietiškąja Kalifornija ir papasakosiu, dėl ko čia (ne)verta važiuoti.
Skrydžiai
Tai bene didžiausia problema, dėl kurios labai sunku atostogoms rinktis Kanarų salas. Susisiekti su Ispanijos perlais iš Lietuvos visada buvo sudėtinga. Vienintelis būdas tai padaryti tiesioginiu reisu – užsakomieji skrydžiai, tačiau jie visuomet būna tokie brangūs, kad už tą pačią sumą galima pasiekti Jungtines Amerikos valstijas ar kokį kitą tolimą pasaulio kampelį.
Aš rinkausi tokią kelionę: iš pradžių tiesiogiai nuskridau iki Barselonos (bilietas tekainavo keliasdešimt eurų), ten praleidau savaitę, o tuomet jau tiesiogiai skridau į Las Palmą – Gran Kanarijos sostinę. Na, o atgal su vienu trumpu persėdimu Skandinavijoje (šie reisai būna tik tam tikrą laikotarpį metuose) patogiai skridau į Vilnių. Iš viso bilietams išleidau apie 250 eurų, ir tai buvo gana pigu.
Viešbučiai
Jų visose Kanarų salose apstu. Taip pat ir Gran Kanarijoje. Aš pasirinkau Maspalomas kurortą, nes ten daugiau veiksmo, o ir paplūdimiai gražūs. Kiti vyksta į sostinę Las Palmą arba Taurito (pastarasis labiau tinkamas su vaikais, nes ten yra gana garsus vandens parkas, paprastai dirbantis ištisus metus). Na, o geriausia rinktis tą vietą ir viešbučius, kurie labiausiai patinka, turi gerus atsiliepimus žinomose platformose (tokiose kaip „Tripadvisor“ ar „Booking“). Paskirkite laiko panagrinėti viešbučiui, kurį renkatės. Tai vėliau gali tapti svarbiu atostogų kokybės rodikliu.
Tiesa, turiu paminėti, kad dauguma Gran Kanarijos viešbučių yra statyti labai seniai ir mažai renovuoti, todėl dvelkia seniena. Tam yra kelios priežastys. Anot saloje turizmo srityje dirbančio mano bičiulio, viena iš priežasčių, kodėl viešbučiai nėra renovuojami, ta, kad ir taip į juos gausiai vyksta turistų. Be to, dauguma turistų yra vyresnio amžiaus europiečiai (iš esmės – vokiečiai ir britai), kurie į Kanarus skrenda metai iš metų. Todėl jiems nieko nėra geriau už pastovumą – tą pačią vietą, tą patį, kad ir gerokai nusenusį, viešbutį.
Jei mėgstate prabangą ir modernumą, teks gerokai paieškoti jūsų lūkesčius atitinkančių viešbučių ir gerokai plačiau atverti piniginę.
Maistas ir gėrimai
Jis Gran Kanarijoje džiugins tuos, kurie mėgsta sočiai pavalgyti. Kone visose kavinėse ar restoranuose porcijos yra milžiniškos ir lietuvio piniginei – už labai priimtinas kainas (sriubos ar užkandžiai kainuoja vidutiniškai po 3–5 eurus, karštieji patiekalai – po 5–15 eurų). Tačiau kone visos vietos, kuriose valgiau, maistą ruošė be jokios fantazijos. Jis nebuvo nei labai skanus, nei patiektas gražiai. Labiau priminė prėskoką valgyklos maistą. Be abejo, yra ir puikių restoranų, tačiau jų O vaisiai bei gėrimai čia puikūs – nuo gardžių sulčių iki vynų. Tik primenu, kad, vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove.
Oras
Aš Gran Kanarijoje lankiausi gruodžio viduryje ir negalėjau atsidžiaugti puikia temperatūra. Ji dieną buvo apie 20–22 laipsnius, su lengvu vėjeliu ir labai priminė lietuvišką vasarą. Naktį temperatūra nusileisdavo iki maždaug 16 laipsnių. Kitaip tariant, tinkamas oras – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl reikėtų vykti į Kanarų salas tada, kai pas mus jau būna šalta.
Aš Gran Kanariją praminiau europietiškąja Kalifornija dėl panašaus klimato, pastatų, kai kurios augmenijos. Jaučiausi tarsi kur nors Los Andželo ar San Diego priemiestyje, tačiau iš tiesų buvau Europoje.
Tiesa, mėgstantys degintis prie jūros, turėtų žinoti, kad vėjas Kanarų salose dažnai būna itin didelis ir malonios saulės vonių procedūros gali virsti smėlio valgymo varžybomis. Pats savo akimis mačiau, kaip atostogautojai slepiasi nuo vėjo ir smėlio audrų, o vėliau iš visų kūno vietų krapštosi tai, kas prikritę. Vaizdas buvo prastokas.
Transportas
Geriausias būdas pažinti salą yra išsinuomoti automobilį. Tai padaryti Gran Kanarijoje, kaip ir visoje Ispanijoje, galima labai pigiai. Aš savąjį pasiėmiau oro uoste ir grąžinau ten pat, todėl visą laikotarpį turėjau asmeninį transportą ir per 8 dienas saloje ją visą skersai išilgai išvažinėjau.
Didelis privalumas – salos keliai. Tai daugiausia 3–4 juostų autostrados, kuriose galima važiuoti net ir 120 kilometrų per valandą greičiu. Keliai saugūs ir kokybiški.
Panašiai arba net pigiau nei Lietuvoje kainuoja ir degalai, degalinių daug.
Ne problema ir automobilį pastatyti – jį palikdavau tiek viešose, nemokamose kurorto vietose, tiek mokamose aikštelėse šalia didesnių prekybos centrų.
Tiesa, bet kur pasaulyje nuomodamiesi automobilį turite žinoti kelis svarbius dalykus: pirmiausia turite turėti toje šalyje galiojantį vairuotojo pažymėjimą (lietuviškas Kanaruose tinka), kreditinę kortelę (nes atsiimant automobilį įšaldomas kartais net ir kelių tūkstančių eurų užstatas). Pasiimdami transporto priemonę atidžiai ją apžiūrėkite, radę įbrėžimų ar kitų pažeidimų informuokite darbuotoją ir pasirūpinkite, kad tai būtų įforminta specialiame dokumente, kurį jums išduos.
Kitu atveju gali tekti aiškintis dėl įbrėžimų grąžinant automobilį. Taip pat pasirūpinkite automobilio draudimu (paprastai jis būna už geresnę kainą, kai užsakote iš anksto, rezervuodami automobilį internetu, o ne vietoje, jau pasiimant transporto priemonę).
Pramogos
Jų nėra labai gausu, tačiau galima rasti ką paveikti tiek šeimoms su vaikais, tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek jaunimui.
Kaip jau minėjau, yra vandens atrakcionų parkas, taip pat įspūdingas zoologijos sodas, daug gražių miestelių, kuriuose įdomu tiesiog stabtelėti ir pabūti keliasdešimt minučių.
Bene labiausiai Gran Kanarija garsėja kopomis, kurios primena esančias Kuršių nerijoje, tačiau yra gerokai didesnės ir įspūdingesnės.
Daugeliui žmonių didžiausia pramoga – tiesiog pasivaikščioti po įspūdingąsias kopas. Tiesa, labai svarbu nepamiršti patogios avalynės, tinkamų drabužių, apsauginio kremo ir daug geriamojo vandens.
Be kopų, man labiausiai įspūdį paliko Gran Kanarijos Venecija vadinamas miestelis Puerto Moganas, kuris kartu yra ir populiarus uostas. Miestelis itin jaukus, jame daug restoranų ir gražūs vaizdai.
Beje, iš vietinių sužinojau apie paplūdimį Tiritana, kuris yra maždaug už 20 minučių pėsčiomis nuo Taurito kurorto. Iš įdomesnių objektų – ežeras Presa de las Ninas, esantis Gran Kanarijos viduryje.
Saloje yra ir 7 kriokliai, bene gražiausias – šiaurės vakaruose. Tačiau jį pasiekti reikės bent valandos kelio nuo Maspalomas kurorto ir dar tiek pat teks įveikti pėsčiomis.
N-18
Vieša paslaptis, ko į Gran Kanariją taip gausiai vyksta suaugusieji, o dažnai – net ir senatvės sulaukę keliautojai. Čia sutemus vyksta audringas naktinis gyvenimas, apie kurį toliau skaityti turėtų tik pilnametystės sulaukę asmenys.
Pasirodo, čia labai populiarūs svingerių vakarėliai. „Mūsų viešbutyje pilna pensininkų iš Vokietijos ar Britanijos, pasitaiko ir lietuvių. Jie čia dieną padoriai deginasi pliaže, tyrinėja salą ar tiesiog sėdi paplūdimio baruose, o naktį „pasileidžia plaukus“. Orgijos, keitimaisi partneriais, nežabotos sekso linksmybės čia itin populiarios. Tai – vieša paslaptis. Paprastai visi apie tai žino, tačiau garsiai nekalba“, – sakė man vieno viešbučio administratorius, prašęs neskelbti jo vardo.
Beje, sala itin populiari ir tarp LGBT asmenų, kurie čia turi savo erdvių, renginių ir festivalių.
Ar verta vykti?
Į Gran Kanariją rekomenduoju atvykti bent kartą gyvenime, ypač jei randate patogių ir ne itin daug kainuojančių skrydžių. Galite pasinaudoti mano patarimu ir pirmiau atskristi į kokį Ispanijos didmiestį (Madridą ar Barseloną), o iš ten tiesiogiai pasiekti Kanarus.
Didžiausias salos privalumas – malonus oras, patrauklios kainos. Ar aš dar kartą čia vykčiau? Greičiausiai ne arba labai negreitai, nes, mano nuomone, yra kur kas įdomesnių vietų. Bet geriausia patiems apsilankyti ir susidaryti nuomonę.
Žygio keliones sekite jo paskyrose feisbuke ir instagrame.