Niekur, nei į kaimynės Latvijos sostinę Rygą, nei į visai arti Vilniaus esantį Minską, nei į mūsų draugės Ukrainos sostinę Kijevą pirmyn-atgal nesuskraidysi už mažiau nei 50 eurų. Arti Lietuvos yra tokių brangių krypčių, kad kartais net išsigąsti žmogus. Pavyzdžiui, į Estijos Taliną nuskristi savaitgaliui prieš metus kainavo beveik 200 eurų. Prisimenu, vis tikrindavau kainas ir ašarą spausdavau pamatęs tokius pasiūlymus. Dabar tie bilietai jau atpigo, galima rasti ir už 90 Eur.
Iš pigiųjų vietų dar reikėtų išskirti Kopenhagą Danijoje ir Oslą Norvegijoje. Į tuos miestus visada galima pirmyn-atgal pakeliauti mažiau nei už 100 Eur. Tik turėkite galvoje, kad vos nusileidus lėktuvui, pavyzdžiui, už autobuso bilietą iš oro uosto iki miesto centro sumokėsite beveik tiek, kiek kainavo skrydis. Brangūs, žalčiai, tie Skandinavijos perlai. Todėl keliaukite ten atsakingai.
Bet štai pasiūlymui, kuris man iškrito vieną gražią beprasidedančio pavasario dieną, neturėjau ko prikišti. Vienos iš Vilniaus skraidančios avialinijos ėmė siūlyti naują kryptį – Lenkijoje esantį Gdanską, ir pigesnius nei autobuso bilietus.
Prisimenu, tądien nusprendžiau palyginti: jeigu rytoj 14 valandos autobusu iš Vilniaus važiuočiau į Palangą, už bilietą mokėčiau 20,90 Eur, atgal — dar tiek pat. O jeigu po kelių savaičių skrisčiau į Gdanską, už bilietus į abi puses mokėčiau 19,98 Eur. Taip, tai oficialu: atėjo tie laikai, kai skristi pigiau nei važiuoti!
Sutikite, jeigu kažkas per daug pigu – į tą daiktą žiūrime gana kreivai. Kažkodėl pasąmonėje ima atrodyti, kad mus apgaus ar, kad kažkas po ta kaina slepiama. Mane toks jausmas kankina visada, todėl labai retai susigundau pačiais pigiausiais pasiūlymais. Vis tik lėktuvo bilietas už 9,99 Eur suviliojo. Nėra ko slėpti, turiu priklausomybę skrydžiams, todėl pagalvojau – jeigu ten nuvykęs nieko gero nepamatysiu, tai bent pasiskraidysiu.
Ką aš žinojau apie Gdanską prieš nuvykdamas ten
Kad tai Lenkijos uostamiestis prie Baltijos jūros. Ir, kad netoli yra Lenkijos Palanga – Sopotas. Dar, aišku, nepamiršau fakto, kad Lenkija mūsuose žinoma, kaip itin pigi, kaip kraštas, kur bent trumpam pasijauti turtingu. Daugiau nežinojau nieko.
Ką aš pamačiau ir sužinojau ten nuvykęs
Pirmiausia, didelis BRAVO Gdansko Lecho Valensos oro uostui. Jis atrodo taip, kaip turi atrodyti pakankamai nedidelio miesto, naujas, modernus oro uostas. Tvarkingas, pilnas įvairių parduotuvėlių ir bariukų. Puikus, greitai aptarnaujantis personalas. Niekur netenka užtrukti per ilgai. O ir interjeras gražus, svajočiau, kad Vilniaus autobusų stoties vadovai ten nuvyktų ir viską nusikopijuotų.
Vos atskridus nustebino „Uber“ vairuotojas. Žinau, kad mažai šansų, jog ir jūs jį sutiksite, bet papasakosiu. Prie „atvykimo“ atvažiavo maždaug 35 metų vyrukas vardu Korneliusz, ir kokias 10 pirmų kelionės minučių pristatinėjo savo paslaugas, ką jis gali dėl keleivių padaryti. Malonusis Korneliusz turi keturių tipų mobilių telefonų pakrovimo laidus, todėl keliautojams siūlo juos pakrauti.
Taip pat Korneliusz turi planšetinį kompiuterį su internetu ir leidžia visiems norintiems naudotis tuo kompiuteriu. Dar vairuotojas siūlė nemokamą „Wi-Fi“, taip pat dviejų skonių kramtomosios gumos: mėtinės ir vaisinės. Korneliusz siūlė atsigerti vandens arba sulčių. Korneliusz prisistatė ir kaip puikus miesto gidas, iškart rekomendavo, kur eiti ir kur neiti. Paaiškino, kad prireikus, į kažkurias vietas ir pats galėtų palydėti.
Negaliu pamiršti, kad dėl keleivių vairuotojas sudarė penkis skirtingus „playlistus“: roko, popso, klasikos, džiazo ir „bumčiko“ mėgėjams. Tereikia pasirinkti, ko norisi klausytis. Nepataikiau su savo prašymu. Sakiau vairuotojui: įjunk lenkiško popso. Dar vaikystėje iš kaimynų vaikų girdėjau, kad jie turi savąją Allą Pugačiovą, jeigu neklystu tos dainininkės vardas Marylia Rodovič. Tikėjausi išgirsti, kaip gi tai skamba, tačiau mano puikusis vairuotojas neturėjo šios atlikėjos dainų. Baisiai dėl to krimtosi. Bet viskas gerai, nereikėtų dėl to jo nuvertinti. Galbūt mano prašymas per daug keistas.
O dabar prie rimtesnių Gdansko dalykų. Vos atvykęs savo feisbuko draugams pasigyriau, kad šis Lenkijos miestas yra tikra vakarų Europa. Tiksliau jis yra visiška Olandiško Amsterdamo kopija. Po visą miestą išsiraizgę vandens kanalai, kad jie nėra Amsterdame gali suprasti tik iš to, kad juose nėra namelių ant vandens. Lenkijoje, matyt, per šalta gyventi tokiomis sąlygomis. Tik vasaros sezono metu jų šiek tiek atsiranda, kai kurie net būna išnuomojami turistams, kaip ypatinga nakvynės vieta. Bet šiuo metų laiku jų neieškokite. Dar vienas neįtikėtinas panašumas – senamiesčio namai trikampiais stogais. Tokie pat siauručiai, tokie pat sulipę, net spalvų tokių pačių kaip Amsterdame. Tam tikrose vietose nusifotografavę tikrai galėtumėte pameluoti bičiuliams, kad buvote ne Lenkijoje, o Olandijoje.
Tiesa, vienoje vietoje Gdanskas primena Londoną. Senamiestyje stovi milžiniškas, šviečiantis ir grojantis apžvalgos ratas „Amber Sky“. Žinoma mažesnis nei esantis Londone, priešais Big Beną „The London Eye“, bet didesnio lenkams ir nereikia. Iš jų rato, kuris pakelia į 50 metrų aukštį, puikiai matosi visi miesto kraštai – įspūdinga panorama. Pats didžiausias skirtumas tarp rato Londone, ir rato Gdanske, tai pakilimų skaičius. Londone jis būna lygiai vienas, o Gdanske man net sunku suskaičiuoti. Pakėlė, nuleido ir vėl pakėlė... Tikrai, kokias 20 minučių ten sukausi. Skiriasi ir kainos: Londone pakilimas kainuoja 29 eurus, o Gdanske – 6 eurus 60 centų. Būtinai tuo pasinaudokite.
Tiesą sakant, statistinį lietuvį šiame Lenkijos mieste labiausiai turėtų džiuginti būtent kainos. Beveik viskas pigiau nei Lietuvoje, kai kas kainuoja labai panašiai. Nakvynė vietos viešbučiuose arba privačiuose apartamentuose kainuoja nuo 20 eurų dviem žmonėms už vieną naktį. Ir – dėmesio. Tokiose pasaulio vietose, kur pigu, aš visada siūlau imti tai, kas prabangu, nes niekur kitur tos prabangos taip pigiai negausite. Todėl imkite 5 žvaigždučių viešbutį su įspūdingais panoraminiais langais, su fantastiškais pusryčiais. Imkit tokią nakvynės vietą, kurios niekada nepamirštumėte. Tai šiuo metų laiku kainuos apie 80 eurų. Juokinga kaina, lyginant su Vakarų Europos miestais.
Pigu jums bus ir restoranuose. Už tikrai gerą, sočią vakarienę iš kelių patiekalų mokėsite nuo 5 iki 12 eurų. Gdanske gyvena beveik 500 tūkstančių gyventojų, tad patikėkite, valgymo vietų pasirinkimas ten tikrai labai platus. Ir apie tai būtinai parašysiu atskirą tekstą.
Didžiausią įspūdį šiame mieste man paliko II-ojo pasaulinio karo muziejus. Atidarytas praėjusių metų pavasarį, jis drąsiai gali vadintis Gdansko hitu Nr.1. Internete rašoma, kad jo pastatymui ir įrengimui Lenkijos valdžia išleido 110 milijonų eurų.
Net tiems, kurie nekenčia muziejų, net tiems, kurie nekenčia istorijos. Modernus ir interaktyvus, įtraukiantis visus. Pavyzdžiui, vienoje iš salių pateksite į tuos laikus, kai vyko karas. Istorikai itin realistiškai atkūrė aplinką. Pabuvosite bombų nusiaubtose vietose, pačiupinėsite tankus ir kare naudotus ginklus. Įspėju, kai kurios muziejaus vietos sukrės, kai kurios sugraudins. Turėkite omenyje, kad daugybę eksponuojamų daiktų yra tikri, muziejui paaukoti kare dalyvavusių žmonių ar jų giminaičių.
Viena liūdniausių vietų – sušaudytiems žydams priklausiusių lagaminų siena ir šalia iškabinėtos tūkstančiai jų nuotraukų. Neaplenkite šio muziejaus, net jeigu ir daug kartų buvote panašiose vietose. Jis tikrai ypatingas ir vertas trijų ar keturių ten praleistų valandų.
Save gerbiantis turistas turėtų pasivaikščioti po senamiesčio gatvę pavadinimu „Ulica Mariacka“, nes kitos tokios – niekur pasaulyje nerasite. Bent aš negirdėjau, todėl labai susižavėjau. Šios gatvės ypatybė ta, kad karo metu ji buvo visiškai suniokota, o dabar, kruopščių menininkų dėka, – vėl žiba. Mariacka gatvė iki mažiausių smulkmenų buvo atkurta iš nuotraukų, piešinių ir dokumentų. Patys smulkiausi ornamentai, detalės – viskas taip, kaip atrodė prieš karą. Būtinai pastebėkite, kokie ten lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Vanduo teka iš drakonų ir kitokių gyvių burnos, nosies ir kitų kūno vietų. Meno pasaulyje tokie architektūrinio dekoro elementai vadinami gargolomis. Įsiminkite šį žodį ir atrodysite labai protingi keliautojai. Tos gargolos patiks vaikams, patiks mėgstantiems pasakas, sužavės architektūros mėgėjus.
Ši gatvė neilga, joje pilna suvenyrų prekiautojų ir įvairių kavinukių, kuriose prekiaujama šviežiomis bandelėmis ir pyragais. Ar žinote kiek kartų „coffeshopai“ Lenkijoje pigesni už lietuviškus? Du kartus. Toje įspūdingoje gatvėje kava ir skanėstai dvigubai pigesni nei pas mus. Tas džiugina.
Visuose kelionių giduose rekomenduojama aplankyti ir gotikinę Gdansko Katedrą. Nes tai pati didžiausia plytinė katedra Europoje. Nežinau, kaip jūs, bet aš labai mėgstu lankytis rekordinėse vietose.
Toje Katedroje šiuo metu vyksta remontas, todėl visko nepamatysite, bet pats svarbiausias dalykas vis dar yra prieinamas. Tai didžiulis astronominis laikrodis, kuris turi legendą. Ją jau pasakojau keliems draugams, jiems paliko įspūdį, tai ir jums paminėsiu. Tarp vietos lenkų kalbama, kad laikrodžio autoriui buvo išdurtos akys. Tam, kad jis niekada niekam nepagamintų kito, tokio paties, įspūdingai gražaus laikrodžio. Žiauru.
Gdanske apsimoka pabūti ilgiau nei dvi savaitgalio dienas, rekomenduočiau rinktis bent keturias.
Dvi skirkite Gdanskui, o kitas dvi keliaukite į greta esančius miestus. Visai prie pat yra Gdynia, Sopotas, kiek toliau – Malborkas. Šios kelionės metu aš pasirinkau Sopotą, kaip straipsnio pradžioje minėjau, – lenkišką Palangą. Ten veža taksi ir visokie „pavėžėjai“, nuo Gdansko centro tai kainuoja apie 6-7 eurus visam 4 žmonių ekipažui. Taip pat važiavau į Malborką, nes ten stovi istorinė ir pati didžiausia kryžiuočių pilis. Įspūdingo dydžio, stipriai mane sužavėjusi. Keliauti į Malborką geriausia traukiniu, už 3 eurus žmogui. Nuveža per valandą.
Mano atsakymas, ar apsimoka skristi į Gdanską tikriausiai aiškus. Pigiausi lėktuvo bilietai iš Vilniaus pasiteisino 200 procentų! Nežinau kiek ilgai ši kryptis gyvuos, nes lėktuvas nei pirmyn, nei atgal nebuvo pilnas, todėl paskubėkite tuo pasinaudoti.
Netrukus papasakosiu apie lenkišką maistą. Per keturias dienas priaugau 4 kilogramus. Ačiū jums, dinozaurinio dydžio glazūruotus šonkaulius gaminantys virėjai, ačiū ir jums, skaniausių mano valgytų koldūnų lipdytojai. Atsiprašau jūsų, ponas treneri, atrodo raumeningo pilvo neturėsiu dar ilgai, bet pilvo šokėju lenkiškame striptizo bare jau galėčiau dirbti.