Kelionėje lietuviai leidosi į nuotykį viešnamyje: vienas jų patyrė tokį šoką, kad išsigandęs nėrė iš kambario

Galvojau ką nors parašyti apie vasarą, šiltus kraštus, tačiau bemąstant tokių kraštų aktualumas kiek nusimušė, nes vasara atėjo pas mus pačius (kai yra rašomos šios eilutės, mūsų Lietuvoje tvyro aukštesnė nei 20 laipsnių temperatūra). Todėl persigalvojau ir, nepaisant to, jog šio teksto išsiviešinimo momentu lauke gali būti visai nebešilta (dar tik balandis, kartais tą mėnesį ir sniego būna), pasakojimą apie atostoginius kraštus atidėsiu ateičiai, o dabar pakalbėsime apie kitus ne mažiau įdomius reikalus.

Šiandien papasakosiu apie vienos kelionės metu mano draugelių svečioje šalyje prikrėstas nesąmones. Kodėl taip iš karto be paaiškinimo teigiu, kad tai buvo nesąmonės, paklausite? Gal dalykai, vieniems atrodantys nesąmonėmis, kitiems gali būti visai sąmonė, pridursite? Tokios teorijos visiškai atmesti negalime, todėl verčiau paskaitykite ir patys nuspręskite.

Artėjant vasarai, žmonėms standartiškai atsiranda polėkis veltis į įvairius nuotykius, mandravoti (jei nežinote, žodis mądry yra kilęs iš lenkų kalbos ir ta kalba reiškia protingą, išmintingą žmogų) ar, kaip būtų pasakiusi mano močiutė Salomėja Čižauskaitė, krėsti zbitkes. Taigi, vieni mano draugeliai vieną tokį pat gražų pavasarį kaip šis išsiruošė į užsienį pakrėsti zbitkių. Kodėl jie jų nekrėtė Lietuvoje? Nes savame krašte pranašu nebūsi.