Tiesa, tai nebuvo pirmoji šeimos kelionė – dar prieš susilaukdami dvynių Marius ir Lidija nenustygo vietoje ir nuolat keliavo, o dabar, kai abu yra vaikų priežiūros atostogose, su plačiuoju pasauliu supažindina ir savo atžalas. „Pirmiausia su vaikais išbandėme keliones su po Lietuvą, Lenkiją, o vėliau leidomės į tolimesnes šalis“, – apie pagausėjusios šeimos kelionių pradžia pasakoja Marius.
Į pirmą ilgą kelionę šeima buvo išvykusi balandžio mėnesį, kai kūdikiams tebuvo 6 mėnesiai. Visą mėnesį Kažemėkaičiai keliavo po Ispanijos pietus, o šią vasarą šeima išsiruošė į Slovėniją. Na bent jau taip manė išvykdami iš namų. Vis dėlto, Slovėnijoje šeima pabuvojo vos 5 dienas.
„Planas buvo praleisti daugiau laiko Slovėnijoje, tiksliau didžiąja dalį, o gal ir visą laiką. Norėjome aplankyti Triglavo nacionalinį parką, įvairius mažus miestelius, Slovėnijos pajūrį. Tačiau Triglavo nacionaliniame parke galima nakvoti tik kempinguose, nes gi tai nacionalinis parkas. O mes kempinguose apsistoti nemėgstame. Kainos Slovėnijoje taip pat pasirodė labai aukštos. Brangiau buvo viskas, išskyrus degalus kemperiui. Birželio-liepos mėnesiais litras degalų ten kainavo apie 1,70 Eur.“
Vis dėlto, tai nebuvo pagrindinės priežastys vykti į kitą šalį. Didesne paskata tapo oro temperatūra – tuo metu Slovėnijoje jau buvo arti 30 laipsnių karščio, o Italijos Alpėse – 22 laipsniai šilumos. O ir atstumas iki jų nebuvo didelis – vos 100 su trupučiu kilometrų.
„Apsisprendimą vykti į Italiją paskatino ir senas noras dar vieną kartą aplankyti vieną vietą, į kurią prieš pandemiją buvome nuvykę dviese su žmona motociklu. Ten buvo labai gera picerija, o picas kepė senučiukas dieduliukas iš Neapolio. Tada mums ta vieta paliko neišdildomą įspūdį, tad panorome ją vėl aplankyti. Iki Slovėnijos vykome tiesiog greitkeliais, kad būtų greičiau. O tada Slovėnijoje ir Italijoje jau rinkomės mažesnius keliukus, kurie garantuoja neplanuotus nuotykius. Važiuoji, o už posūkio krioklys didžiausias. Stoji, eini, mėgaujiesi. Italijos Alpėse praleidome daugiausiai laiko. Kalnų žygiai mums visiems keturiems labai patinka. Atgaivina kūną ir mintis. Aišku neturėti plano mums padėjo ir tai, kad neturėjome laiko limito. Abu su žmona šiuo metu esame vaiko priežiūros atostogose, kas leidžia neturėti griežtų datų, kada turėtume grįžti namo.“
Viešėdama Italijoje šeima beveik visą laiką apsistodavo nemokamose vietose ir vos keletą naktų praleido mokamose kemperių aikštelėse, o tai leido sutaupyti nemenką sumą pinigų. Tiek Ispanijoje, tiek Italijoje jiems pravertė programėlė „Park4Night“. Jos dėka šeima lengvai rasdavo tinkamas vietas nakvynei, tačiau Marius atkreipė dėmesį, kad apsistojant tokiose vietose reikėtų nepamiršti, jog tai nėra stovyklavietės.
„Svarbu suprasti ir gerbti kiekvienos šalies įstatymus. Tad prieš važiuojant su kemperiu reikia suprasti skirtumus tarp stovyklavimo (camping) ir nakvynės kemperyje (overnight stay). Tai labai skirtingi dalykai. Daug kur Italijoje ir Ispanijoje nakvynė kemperyje yra leidžiama, bet stovyklavimas – ne. Supratus šiuos skirtumus – nereikės bijoti policijos, baudų ar pareigūnų prižadinimo vidury nakties. Kai prie savo kemperio pasistatote kėdes, stalą, ar išskleidžiate stoginę, tai jau vadinama stovyklavimu. Netgi šoniniai kemperio langai, jei jie atsidaro į išorę gali būti traktuojami kaip stovyklavimas. O kas yra nakvojimas kemperyje turbūt didelio paaiškinimo ir nereikia. Kai tiesiog būnate kemperio viduje, nedarydami stovyklavimui būdingų veiksmų“, – paaiškina Marius.
Dabar kemperiu po Europą keliaujantys sutuoktiniai dar prieš vaikų erą keliavo pačiais įvairiausiais būdais: autostopu ir viešuoju transportu Sardinijoje, pėsti aplink dalį Maljorkos, nuomotu automobiliu po įvairiausias šalis ten nuskridus, motociklu ar lengvuoju automobiliu iš Lietuvos. Po ilgų klajonių gimus vaikams, Marius žmonai pasiūlė parduoti motociklą ir pirkti kemperį. „Žmona labai prieštaravo, bet po didelių pastangų pavyko įkalbėti. Tad atsisakėme labai mylėto bei daugybę fantastiškų akimirkų teikusio motociklo, antrojo šeimos lengvojo automobilio ir įsigijome kemperį. Dabar tiek aš, tiek žmona, neįsivaizduojame kaip galėtume gyventi be jo. Tai tiesiog, laisvė gyventi, būti kur nori ir ten veikti ką nori. Nes gi namai visada šalia.“
Šeima neslepia, kad keliaujant su nuosavais namais „ant ratų“ pavyksta nemažai sutaupyti, nes pagrindinės ir bene vienintelės išlaidos – tai degalai automobiliui. „Valgyti gaminomės namuose ant ratų, taip pat kaip namuose be ratų, todėl šių išlaidų net neskaičiuojame kaip kelionės išlaidų, nes būdami Lietuvoje išleistume tą patį. Per mėnesį degalams išleidome apie 800 eurų, dar šiek tiek kainavo kelių mokesčiai, parkingas, kelios mokamos nakvynės, bet į 1000 eurų tikrai sutilpome. Maistą pirkome kaip Lietuvoje, tai viskas labai nebrangiai išėjo“
Paklausti, ką patartų šeimoms, kurios nedrįsta leistis į ilgesnes keliones su mažais vaikais, Kažemėkaičiai siūlo nebijoti išlipti iš komforto zonos. „Mums taip pat atrodė, kad bus sunku, bet visus sunkumus atperka naujos patirtys ir išbandymai. Net ir keliaujant viskas vyksta taip pat kaip namuose. Visi kasdieniai ritualai – pirmoje dienos pusėje, o antroje – pramogos. Svarbiausias dalykas keliaujant su mažais vaikais – turėti daugiau laiko. Ne visada viskas vyksta pagal planą, reikia stoti gan dažnai, mes tai darydavome kas kelias valandas, juk reikia prasimankštinti, pasivaikščioti, pavalgyti, pažaisti… Svarbu kad kelionėje vaikų rutina nedaug skirtųsi nuo kasdienės. Kiekvieni tėvai, turbūt geriausiai žino, kas patinka jų vaikams, tai labai talkina kelionėse. Mūsų vaikams labai tikdavo vaikiškos dainelės, kai jau tapdavo neramūs. Dainuodavome visi kartu, o kelionės nuo to tik linksmesnės. Sustojus prie šviesoforo turbūt linksmai atrodydavome iš šono, kai visa gerkle traukdavome vaikiškas dainas“, – juokiasi Marius.
Šeima pataria ne iškart leistis į tolimą kelionę, o pirmiausia pasibandyti kelionę kažkur netoliese, Lietuvoje. „Mes pirmą kartą nuomotu kemperiu į kelionę išvykome dar prieš vaikus. Patiko. Su vaikais pirma išvykome porai naktų Lietuvoje. Tuomet dar kartą porai naktų. Tada savaitei į Lenkiją, o tik vėliau leidomės į šias ilgas ir tolimesnes keliones, nes jau žinojome, kad viskas bus gerai.“
Taip pat šeima stebėjosi, kad žmonės sužinoję apie jų keliones, pirmiausiai paklausia: „Ar nebijot, kad vaikai susirgs?“.
„Mums keistai skamba šis klausimas, stengiamės apie tai negalvoti ir saugoti kaip ir įprastai, tačiau turime pasiruošę vaistinėlę, kurioje yra žvakutės nuo temperatūros, vaistai nuo alergijos, nuo vabzdžių įkandimų, nuo slogos ir termometras. Svarbu – pasirūpinti šeimos draudimu, o pirmąją pagalbą galima gauti visose šalyse“, – įsitikinę Kažemėkaičiai.