Tai Nyderlandai ar Olandija?
Visi suprantame apie ką kalbame, nesvarbu ar naudojame pavadinimą Nyderlandai ar Olandija. Visgi, šie pavadinimai turi skirtingas reikšmes ir jų nederėtų painioti. Tarp pavadinimų yra reikšmingų geografinių skirtumų.
• Nyderlandų karalystė – tai Europinė Nyderlandų dalis ir Nyderlandams priklausančios kolonijos: Aruba, Saint Martenas, Kiurasao ir BES salos.
• Nyderlandai – tai Europinė Nyderlandų dalis prie Šiaurės jūros, besiribojanti su Belgija bei Vokietija.
• Olandija – dvi iš 12 Nyderlandų provincijų. Pietų Olandija (Zuid-Holland), kurios administracinis centras yra Haga ir Šiaurės Olandija (Noord-Holland), kurios administracinis centras yra Harlemas.
• Bet iš kur mes ir kitos šalys sugalvojome vadinti Nyderlandus Olandija, kuomet tai tik dalis šalies? Už pavadinimų sumaišties slypi slypi turtinga šalies istorija. Būtent Pietų ir Šiaurės Olandijos provincijos savo laiku, ir net dabar, buvo turtingiausios, užmezgusios svarbiausius verslo ryšius. Didžiausi ir svarbiausi miestai yra būtent šioje dalyje – Roterdamas, Amsterdamas, Haga, Harlemas. Tad natūralu, jog dėl Olandijos įtakos pasauliui, visai šaliai „prilipo“ Olandijos pavadinimas.
• Vis dėlto šiandien būtų teisinga šalį vadinti Nyderlandais, kad ir kaip ant liežuvio kirbėtų Olandijos pavadinimas.
• Beje, kalbant apie žmones, gyvenančius Nyderlanduose, jie visgi vadinami olandais. Ir sūris olandiškas…
Šalies savivalda, pabėgusi iš sostinės
Pagal apibrėžimą, „sostinė – svarbiausias valstybės miestas, kuriame yra aukščiausieji valdžios organai“.
Tačiau Nyderlandams apibrėžimai nė motais. Pagal konstituciją, sostinė – Amsterdamas. Tačiau dar nuo 1588 metų pagrindiniai šalies valdymo organai yra įsitaisę Hagoje. Vėl gi, tai lėmė istorinės ypatybės – Amsterdamas buvo pernelyg maištingas, jog jam būtų galima patikėti valstybės valdymą.
Įdomu tai, jog konstitucija yra vienintelis dokumentas, kuriame Amsterdamas minimas kaip sostinė. Ir tai pažymėta straipsnyje apibrėžiančiame, kur turi būti karūnuojamas naujas karalius.
Kraštas įsiskolinęs… jūrai
Nyderlandai – tai žemumų kraštas, kurio 40 proc. žemių yra tiesiogiai atkovotos iš vandens telkinių. Net 24 proc. teritorijos yra žemiau jūros lygio, dar 9 proc. yra 0-1 metras virš jūros lygio. Tad tikros žemumos, nuolat kenčiančia nuo potvynių ir audrų.
Nyderlandai turėtų būti patys geriausi kovotojai su jūra, kadangi jie išbandę ir įgyvendinę ne vieną technologinį sprendimą kaip apsaugoti žemes nuo užtvindymo. Gyvenant žemiau jūros lygio, tai yra tikras menas.
Ir toji kova yra nesibaigianti. Įvairios užtvaros, užtvankos gelbėja šiandien, tačiau globalinio atšilimo grėsmė ir kylantis vandens lygis jūrose verčia olandus rimtai žiūrėti į savo žemių saugumą, nes jie pirmi eilėje…
Kavos parduotuvė – ne visada kavos parduotuvė
Vykstant į Amsterdamą, vienas iš įdomesnių klausimų yra kaip atskirti kavinę nuo vietos, kur galima įsigyti kanapių ar kitų lengvųjų narkotinių medžiagų. Nes ir šios, ir kitos vadinamos coffeeshops. Visgi, pabuvoję Amsterdame teigia, kad sumaišyti neįmanoma.
Pavadinimų yra visokiausių, į juos koncentruotis neverta. Atskirti tikrą kavinę nuo „apsirūkiusios“ galima pagal:
• Kvapą. Jei aplink kavinę ir vos tik pravėrus duris pajuntate keistą ir neįprastą kvapą – čia galima parūkyti žolės ir įsigyti kitų stebuklingų skanėstų.
• Ženklas prie įėjimo ar lango. Baltai žalias ženklas su licencijos numeriu ryškiai matomas prieš įeinant. Kiekviena įstaiga norinti prekiauti kanapių produktais turi gauti licenciją.
Į tokias „žalias kavines“ gali užsukti tik pilnamečiai, sulaukę18 metų. Žinoma, ir čia būna kavos, kartais ir sumuštinių, tačiau norintys tiesiog kavos turi daug daugiau pasirinkimų tradicinėse kavinėse.
Nyderlanduose žmonės pamišę dėl geros kavos, tad norintys puodelio gardaus gėrimo, bet kuriame kampe ras gerą kavinę. Teigiama, jog net kavos automatai stotyse duoda aukšto lygio kavą.
Kreivi Amsterdamo namai
Kadangi Amsterdamas faktiškai pastatytas ant vandens arba ant labai minkšto pagrindo, namai lengvai krypsta. Ir nors pasitelkiamos technologijos leidžiančios sustabdyti „krypavimą“, tačiau vaikštant miesto gatvėmis galima pamatyti nemažai namų, kurie truputėlį „sukumpę“, kurių sienos gana kreivos ar pakrypusios. Situacija nėra labai bloga, tačiau atrodo įdomiai.