Todėl šiandien nusprendžiau apžvelgti vieną belangį Stokholmo viešbutį – apie kurį papasakoti manęs prašė skaitytojai, nes, kaip suprantu, jiems be galo smalsu, kaip gi ten atrodo ta belangė. Ar kaip kalėjimas?
O atrodo jis visai normaliai, ir tas belangiškumas nesijaučia, jeigu į viešbutį atvarai vidurnaktį, o išvarai ryte.
Kas jau kas, o Stokholmas viešbučių gausa, jų klasifikacijomis, klasėmis, žymėjimais tikrai išsiskiria – miestas, per metus pritraukiantis apie 15 milijonų turistų (čia priešpandeminė statistika, tačiau reikalai greitai ir intensyviai juda atsistatymo link.) Realybė yra tokia, kad vasarą miesto centre aplink nerasi nė vieno tūlo švedo – aplink grupelėmis kleketuoja, grūdasi, slankioja, makaluojasi, vaikštinėja, fotografuojasi vieni turistai – tas ypač juntama Gamla Stan (Senamiestyje) ir centre, o taip pat pagrindinėse prestižinėse populiariose parduotuvėse – „NK“, „Åhlens“ ir „Mall of Scandinavia“ (šitas kiek tolėliau nuo centro Solnos rajone ir pasiekiamas tik užmiestiniais traukiniais pendeltåg, kas, galvoju, kad yra labai nepatogu, ir greičiau jau tieskit metro liniją iki ten. Žinoma, visada galima imt Uberį arba eit pėsčiomis, bet nuo centro toli reiks kėblint).
Skaičiuojama, kad Stokholmo regione yra 346 viešbučiai arba 38749 kambarių, kas gal ir neblogai, bet nėra penkiolikai milijonų adekvatus skaičius ir jį reikėtų (ir planuojama) didinti. Stokholmas gal ir nėra Tenerifė, kur, į kurį kampą bepasisuktum, statomas naujas viešbutis, bet čia taip pat į tai nuolat investuojama. Skaičiuojama, kad didžiausias kiekis viešbučių – 79 – yra trijų žvaigždučių žymėjimo; 67 viešbučiai turi 4 žvaigždutes ir tik 8 – aukščiausią penkių žvaigždučių vertinimą. Vidutinė viešbučio kaina yra 1237 SEK (111 Eur) nakčiai.
Didžiausią dalį, kaip matome, natūraliai užima vidurinės klasės viešbučiai, kaip aš juos vadinu visokie scandica‘ai šmandic‘ai, ir, jie būkit ramūs, savo kambarius užsipildo maksimaliai, tiek sezono, tiek greičiausiai ir ne sezono metu.
Vienas iš tokių no-name‘ų ir labiau beveidis negu kažkuo išskirtinis ir yra belangis „Connect Hotel City“ viešbutis, priklausantis pigesnių, bet vis dar centre besilokalizuojančių, trijų žvaigždučių viešbučių kategorijai.
Už maždaug 800 SEK (72 Eur) jūs galite gauti bazinius dalykus: stogą virš galvos, visai puikų dušą, vonios kambarį ir net pusryčius (tiesa, aš ten vienąsyk buvau apsistojusi labai labai senai, tai nežinau, gal jie pusryčius dabar yra apmokestinę, kaip kad dabar yra populiaru daryti viešbučiuose). Vis dar esate centre (šitas viešbutis nelabai toli Fridhemsplan), skandinavišką minimalistinį interjerą ir neprastą servisą.
Gerai, tai tradiciškai prasibėkime punktais:
Kambarys: jie turi nemažai kambarių opcijų, bet aš tąsyk ėmiau vieną mažiausių (regis single cabin). Kambaryje stovėjo dviaukštė lova, mažas staliukas su kėdėm, mini televizorius. Dušas visai normalaus dydžio.
Interjeras: net ir tokiame kukliame viešbutyje kabo švedų fotografo Viktor Fremling darbai. Kaip ir labai didelėje dalyje viešbučių čia tvyro skandinaviškas minimalizmas ir kuklus, suvaldytas, neperkrautas interjeras.
Servisas: Skandinavijoje, manau, šis dalykas jiems natūraliai pavyksta gerai, ir ne tik viešbučiuose, bet didžiojoje dalyje kliento aptarnavimo vietų. Skandinavai yra orientuoti į patogumą žmogui, mokančiam pinigus už patarnavimą, o taip pat yra labai service-minded. Todėl servisą paminėčiau kaip labai gerą visur, nebent jums labai nepasisektų, ir jūs užtaikysite ant kokio nepraustaburnio idioto.
Pusryčių maistas – pasakysiu nuoširdžiai, neatsimenu, regis tik gėriau kavą. Bet maisto buvo, ir jis visai neblogai kvepėjo ir pusryčių salė buvo pilna.
Beje, Švedijos viešbučiuose, kaip ir labai didelėje dalyje šalies, neįmanoma atsiskaityti grynaisiais. Tą patį patirsite labai didelėje dalyje kavinių, restoranų, parduotuvių ir kitų serviso tiekimo vietų. Vienintelė vieta kur jūsų grynuosius iki kažkokio lygmens toleruos yra maisto prekių parduotuvės, geltoni „Pressbyrån“ kioskai arba bankai.
Jeigu klausiat apie bankus, tai jie dažniausiai atidaryti tik nuo 10.00 iki 13.00 valandos (jūs gerai perskaitėt, jums nesivaidena), tai sėkmės pataikant į darbo valandas.
Nerekomenduočiau vežtis į Švediją grynųjų, jūs nieko tuo nelaimėsite, ir greičiausiai atvirkščiai – dėlto patirsite keblumų ir trukdžių. Kaip atrodo popierinės kronos aš net neatsimenu, nes aš neturiu priežasties nusiiminėti ir naudoti grynuosius.
Kaip jaučiausi viešbučio kambaryje be lango? Žinokite, normaliai jaučiausi – aš apie tai, tiesą sakant, net nepagalvojau. Ar esate kada lėktuve gavę vietą, prie kurios nėra lango? Daugmaž va taip jaučiasi. Arba ar esate važiavę automobilio gale su užtamsintais langais? Maždaug taip jaučiausi. Uždara erdvė, ir tiek. Ar esate buvę tualete be langų? Panašus uždarumo jausmas. Su kuo dar palyginti? Spinta. Ar esate vaikystėje slėpęsi spintoje? Panašus jausmas. Ar ima klaustrofobija? Mano galva tuo metu ir taip buvo užimta kitais reikalais, tai manęs neaplankė.
Kodėl jie apskritai daro kambarius be langų? Greičiausiai tų pastatų pirminė funkcija buvo ne viešbučio, o gamyklos, sandėlių ar tiesiog senesnio tipo ofisų, kuriuos vėliau pavertė viešbučiais pakeičiant pastato funkciją. Logiška – jie tiesiog išnaudoja visą esamą vietą ir erdvę. Vietoj to, kad belanges erdves paverstų sandėliukais ar tamsiais kambariukais, jie paima ir padaro iš to kambarį, kuris jiems dargi uždirba pinigų.
Tokios opcijos yra teikiamos įvairaus plauko turistams, kurie ieško pigios, greitos ir trumpos nakvynės, bet nenori eiti į hostelį. Man asmeniškai atrodo baisiau nakvoti su keletu nepažįstamų žmonių viename kambaryje, nei miegoti kambaryje be langų. Žinoma, ilgalaikei nakvynei tai jau būtų vargas, vien jau dėl natūralios šviesos trūkumo. Belangės opcijos, žinoma, būna pigesnės nei tos su langais.
Mano vertinimas: trys žvaigždutės iš penkių.
Viešbučio informacija:
https://connecthotels.se/city/
Alströmergatan 39
112 47 STOCKHOLM
city@connecthotels.se
+46 842 00 3000.