Lietuvė pėsčiomis įveikė 800 km: ėjome kepinant 40 laipsnių karščiui, o viena nakvynė baigėsi tuo, kad likome beveik be drabužių

Dažnai „Camino de Santiago“ (Šv. Jokūbo) kelias siejamas su religiniais aspektais, tačiau vis daugiau žmonių nusprendžia išbandyti save ir įveikti kelią dėl kitokių motyvų. Dvidešimtmetė Ona Čenytė leidosi į šį žygį tam, jog padėtų įgyvendinti draugės svajonę, bet neslepia, jog kelyje atrado labai daug gražių prasmių. „Tas kelias tave tiesiog priverčia tikėti. O nuolatinė adaptacija tampa ir ieškojimu, ir atradimu“, – praėjusią vasarą nueitą „Camino de Santiago“ kelią prisimena O. Čenytė. Negana to, 2022-ųjų vasarą įveikusi 800 kilometrų, varėniškė užsibrėžė naują tikslą – leistis „Camino Lituano“ keliu.

„Tai buvo Akvilės [bendražygės] idėja, tai buvo jos didžiulė svajonė – nueiti „Camino de Santiago“, o aš buvau tik palaikanti draugė“, – praėjusių metų vasaros nuotykį prisimena mergina ir priduria: „Tiesa, tada neįstojau studijuoti, kur planavau, kažkaip norėjosi įprasminti tą „nieko neveikimą“, todėl pasiūlymą žygiuoti kartu priėmiau beveik nedvejojusi.“