Pasak jos, iš pradžių planavo aplankyti tik Materą, nes apie Graviną sužinojo kiek vėliau, kai Materos žemėlapiuose nerado filme matyto tilto.
„Abu miestai mums paliko gerokai didesnį įspūdį nei Baris, iš kurio ir keliavome į šią pusę“, – patikina keliautoja ir su „Vakarų ekspreso“ skaitytojais dalijasi kelionės įspūdžiais.
Transporto ypatybės
Matera lengvai pasiekiama autobusu nuo Bario oro uosto, vos valanda kelio (kiek teko girdėti, kelionė traukiniu trunka ilgiau, netikrinau).
Beje, kiek teko pastebėti, pietinėje dalyje „Google Maps“ yra gerokai nuviliantis tiems, kurie keliauja viešuoju transportu (traukiniais, autobusais ir pan.) ir prieš vykstant pravartu pasidaryti namų darbus.
Tarp Bario, Materos ir Gravinos lengvai ir patogiai keliauti pavyko su Ferrovie Appulo Lucano traukiniais. Nenustebkite, jeigu nebrangi ir patogi maršruto sistema sukels šiokių tokių nepatogumų stotyse, kur informacinėse lentose dažnai vietoje kelio numerio rasite ženklus N.D (no data) – apie traukinio atvykimą pranešama likus kelioms minutės per stoties garsiakalbius, dažniausiai angliškai.
Mums iš Gravinos į Barį tiesiogiai vykti turėjęs traukinys sustojo Altamuroje ir vietinio dėka sužinojome, kad turime perlipti į kitą traukinį, nors ir traukinio kontrolieriai ir informacija interneto svetainėje nurodė, kad traukinys – tiesioginis. Na, pietuose ir taip tvarkos nereikėtų labai ieškoti.
Verta apsistoti senamiestyje
Atvykę į Materą patraukėme tiesiai į senamiestį – Sassi di Matera, o naujoji miesto dalis nelabai kuo skiriasi nuo kitų Italijos miestų.
Labai rekomenduoju apsistoti senamiestyje ir nepagailėti pinigų už būstą su vaizdu – nepasigailėsite.
Vietoj tądien žadėto lietaus mes vakare gavome mėlyną gražų dangų ir švieselėse paskęstantį senamiestį, o besigrožėdami vaizdas užtrukome – 23 val. daugelis kavinių ir restoranų senamiestyje užveria duris. Užtat veiksmas naujoje miesto dalyje tęsiasi gerokai ilgiau.
Patį senamiestį apeiti užtrunka gana greitai, net ir dažnai užsukant į gatveles – akligatvius. Turbūt gražiausią miesto vaizdą išvysite saulei leidžiantis ir saulei kylant. Labai rekomenduoju pasivaikščioti ir sutemus, sustoti prie kanjono ir pasiklausyti vandens čiurlenimo. Gatvelių mieste daug, vakare rasite bent vieną kitą gatvelę sau be kitų turistų.
Žygis
Kitą rytą, paragavę Materos duonos iš vietinių kepyklėlių, leidomės į žygį jau kitoje kanjono pusėje, iš kurios atsiveria ne tik senamiesčio, bet ir kalvos vaizdas, taip pat čia galima rasti ir ne vieną uolą, iš kurios gausu nuotraukų Google su Materos bokštų vaizdais.
Žygis trunka apie 2 valandas, didelio pasiruošimo jam nereikia, bet avalynės patogios tikrai reikės – nors takai ir išminti, daugiausiai tai smėlis ir smulkūs, smailūs akmenys. Pakilus į patį viršų rasite bent keletą apžvalgos aikštelių, bet vaizdai atsiveria jau ir įpusėjus. Pakabinamas tiltas, per kurį teks persikelti, gana stabilus, nebent turistai kitame jo gale nusprendžia pasiūbuoti.
Po žygio užsukome į Musma – šiuolaikinės skulptūros muziejų ir buvusius Pomarici šeimos namus. Puiki vieta pažinti to meto gyvenimą (namų erdvės) ir išvysti įvairių meno kūrinių (daugiau modernaus meno). Senamiestyje gausu akmenyse įrengtų bažnyčių, o bilietą galima įsigyti pigiau iškart į keletą iš jų.
Gravinoje – pigiau
Nors Graviną atradome ieškodami Bondo filme matyto tilto, jis puikiai tiko ir nakvynei – palyginus su Matera, čia veiklos mažiau, bet ir kainos gerokai mažesnės.
Gravinoje nakvojome autentiškame būste su akmeninėmis sienomis (labai gerai nepraleidžia ryšio).
Gravina – mielas ir jaukus miestelis, ramus, su siauromis gatvėmis, kuriose turėsite praleisti automobilius pasilipę ant namų slenksčių.
Iki tilto nuo miesto centro vos dešimt minučių kelio pėsčiomis, persikėlę per jį galite pasigrožėti miesto ir katedros vaizdu arba iš kiek arčiau pamatyti tilto lygmenis, tik čia jau teks tarp akmenų ne tik palaipioti, bet ir jais palipti. Vakarėjant kitoje tilto pusėje rankasi vietiniai palydėti saulės.
Panašu, kad prie tilto esantys laiptai galėtų nuvesti prie pačios upės, deja, mums jų taip niekas ir neatrakino (galbūt reikia iš anksto susitarti, nežinau).
Gravinos centrinėje aikštėje po vidurnakčio verda miesto gyvenimas, galite paspardyti kamuolį su vietiniais vaikais ar šiaip prisijungti prie šurmulio. Naktinis miesto vaizdas nuo tilto galėtų būti įspūdingesnis, jeigu mieste degtų tiek šviesų, kiek Materoje. Neblogas tilto vaizdas atsiveria ir iš parko, esančio miesto dešinėje.
Apibendrinant, rekomenduoju abu miestus – skirtingi, tuo pačiu panašūs, o filmas juos išties neblogai sujungė.
P.S. rekomenduoju pasižiūrėti filmą prieš ir po kelionės.