Keliaujantys ten pat jaučia mažesnį pasitenkinimą
Priežasčių, kodėl žmonės yra linkę rinktis „jau pramintus“ atostogų takus, galima surasti ne vieną: dažnai tokia praktika reikalauja menkesnio pasiruošimo, kelia mažiau streso ir tarsi žada, jog viskas bus kaip įprasta. Kaip pranešime spaudai pastebi koučingo specialistė Daiva Babilevičienė, ieškant naujovių, net jei kalba eina apie atostogų krypties keitimą, mūsų smegenys tarsi rėkte rėkia: „Daryk tai, ką jau žinai ir bent numanai, koks bus rezultatas“. Vis tik, bet kas, į ką laikomės įsikibę (ar tai daiktai, ar darbai, ar kelionės) apriboja pokyčių erdvę: nebelieka noro pažinti, turėti naujų norų, atsiverti kitokioms veikloms, žmonėms, vietoms.
„Jei kasmet vykstame į tas pačias šalis, tai ir jos pamažu tampa rutina ir nesuteikia visapusiško atsipalaidavimo. Naujos kryptys gali sukelti įdomius ir įsimintinus prisiminimus, kurie padės atsipalaiduoti ir sumažinti stresą net po kelionės. Be to, patirtys, įgytos nepažintuose kraštuose, gali padovanoti daug naudingų pokyčių: praplėsti akiratį, padėti pažinti save, savo emocijas, sustiprinti esamus ir naujus ryšius“, – įsitikinusi D. Babilevičienė, pridurdama, jog pats iššūkio metimas sau – keliauti į naują šalį – suteikia pasididžiavimo ir pasitenkinimo savimi jausmą.
Pažinti naują šalį trukdo ir išankstiniai įsitikinimai
Visgi tendenciją, kad keliautojai tarsi prisiriša prie tam tikrų krypčių ir ne visuomet noriai priima siūlomas naujoves, stebi ir kelionių organizatoriaus „Coral Travel“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Olga Belova.
„Yra keliautojų, kurie metai iš metų renkasi ne tik tas pačias šalis, bet ir tuos pačius kurortus, viešbučius. Panašiai kaip ankščiau Lietuvoje atostogų siekiamybė buvo Palanga, dabar tarp pirmaujančių krypčių rikiuojasi Turkija, Egiptas. Kai už panašią kainą tokiems keliauninkams pasiūlome ką nors naujo, žmonės gana kategoriškai priešinasi, sako, kad „ten“ jau viskas žinoma, o svetur gal nesusikalbės, gal nepatiks“, – keliautojų įpročius komentuoja O. Belova.
Dažnai išankstiniai įsitikinimai, pasak pašnekovės, yra nepagrįsti, apipinti mitais ar nuogirdomis.
„Būna, kad įspūdį apie šalį lemia kažkur girdėti gandai, neva, „Kaimynas Petras sakė“ arba „Marytės giminės ten buvo“. Bet, iš tiesų, tai žiniomis nepagrįsti pramanai. Kaip kelionių ekspertė, aš suprantu tokias baimes arba pokyčių nenorą – juk vykstant į naują šalį, reikia įdėti daugiau laiko ir pastangų, kad pažintum ir prisijaukintum tą kryptį. Vis tik, ilgalaikė praktika turizmo sektoriuje liudija, jog patiriamas atostogų džiaugsmas naujoje šalyje viską atperka“.
Galvojo, kad Juodkalnija bus kelionė į praeitį
Ji pasakoja, kad su šiais įsitikinimais labiausiai susidūrė, kai kelionių išsiilgusiems tautiečiams šių metų vasaros atostogoms pradėjo siūlyti lig tol aktyviai nelankytą ir turistų kol kas stipriai neišpopuliarintą Juodkalniją.
„Ši Balkanų valstybė turizmo prasme nėra jokia naujiena, ji kuo seniausiai atrasta ir liaupsinama anglų, prancūzų, izraeliečių poilsiautojų. Vis tik, dalį keliautojų, ir ne tik lietuvių, lydėjo kažkokie nepagrįsti įsitikinamai – neva Juodkalnija senamadiška, nuobodi ar neturi išvystytos infrastruktūros. Daug kas net painiojo ją su Bulgarija ar kitomis šalimis“, – sako pašnekovė.
Iš tiesų, kaip pastebi O. Belova, pastaruoju metu Juodkalnija atsiranda lietuvių kelionių krypčių sąraše, nes traukia savo gamta, Adrijos jūra, paplūdimais, aktyvaus poilsio pasiūla ir kol kas tikrai prieinamomis kainomis.
„Kainos šalyje sąlyginai nėra aukštos“, – teigia O. Belova, vardindama, kad puodelis espreso kavos Juodkalnijoje siekia apie vieną eurą, o trijų patiekalų vakarienė vidutinės klasės restorane dviem žmonėms kainuotų apie 30 eurų.
Kone visą pasaulį išnaršęs kelionių entuziastas ir jų organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius pasakoja, kad Juodkalnijoje viešėjo keletą kartų ir šią šalį jis galėtų pavadinti viena gražiausių Europos krypčių.
„Aš, kaip ir daugelis priklausomybę kelionėms turinčių turistų, Juodkalniją atradau tik per pandemiją, nes ši šalis neturėjo griežtų reikalavimų. Mane iškart papirko, kad tokioje mažoje valstybėje telpa tiek daug grožio: tai ir įstabūs kalnai, ir puikūs paplūdimiai. Kurortiniai miestai čia tiesiog idealiai išvystyti ir, visų džiaugsmui, kol kas neperpildyti turistų. Be to, šalis patraukli ekonomiškai, mat kainos tikrai nesikandžioja“, – teigia R. Širvinskas-Makalius.
Ką aplankyti?
„Juodkalniją išnaršiau automobiliu, aplankydamas skirtingus miestus ir gamtos kampelius. Tikrai rekomenduoju nuvykti į Kotoro miestą, jo įlanką bei į UNESCO saugomą senamiestį. Žadą visiems keliautojams atima Taros upės kanjonas, o ekstremalių pojūčių mėgėjams – galimybė leistis per jį lynu. Nuostabius, atvirukų vertus vaizdus dovanoja Nacionalinis Škoderio ežero parkas ir dar daugybė kitų lankytinų vietų“, – lankytinas vietas vardija keliautojas.