Lietuvis pasidalijo patarimais, kaip nebrangiai nuskristi į tautiečių pamėgtą saulėtą salą: 150 eurų į abi puses ir tu jau džiaugiesi vasara

Ispanijos Kanarų salos dabar yra bene populiariausia lietuvių kryptis žiemos atostogų žemėlapyje. Tai yra normalu – Kanarus nesudėtinga ir nebrangu pasiekti, nepatiriama nei aklimatizacijos, nei kultūrinio šoko. Tiesa, aš pats, standartiškai, į tokias visuotinai populiarias vietoves nesiveržiu ir visada sakiau, kad Kanarų salos bus vienas paskutinių mano aplankytų masinio lankymų taškų, bet maža ką aš sakiau. Žmogus visada visko prisako, bet ne visada padaro.

Taip jau susiklostė, kad gana neplanuotai teko šį mėnesį paatostogauti Kanaruose, Tenerifėje. Kodėl taip padariau, kai nuolat visiems žadėjau Kanarus ignoruoti? Kovidas privertė.

Istorija prasidėjo prieš dvi žiemas, kai pandemija laikė pasaulį geležiniame kumštyje. Tada artimiausiai vasarai įsigijau bilietus iš Barselonos į JAV. Labai tuo džiaugiausi, nes jų kaina buvo nepadoriai maža, aš buvau labai pasiilgęs Amerikos, Trumpas buvo prisižadėjęs atšaukti kovidinį draudimą europiečiams keliauti į JAV, tad viskas atrodė būsią tik gerai. Bet laikas bėgo, vasara artėjo, Trumpo nebeliko, o Baidenas jo pažadų vykdyti neskubėjo. Įpusėjus vasarai ir sparčiai artėjant skrydžio dienai suvokiau, kad išskristi nepavyks, nes draudimas vis dar tebegaliojo ir pleveno tik neaiškūs pažadai jį atšaukti artimiausiu metu (realiai draudimas buvo atšauktas tik 2021 m. lapkritį). Tada puoliau kontaktuoti su ispanų oro linijomis, kurios parodė geranoriškumą ir leido mano už bilietus sumokėtus pinigus paversti į vaučerį, už kurį galėjau įsigyti bilietus į kitus jų skrydžius. Vaučeris galiojo metus, tad atsipalaidavau, kuriam laikui apsiraminau ir net pamiršau tą vaučerį.

Prisiminiau jį po metų, kai buvo likusios kelios dienos iki jo galiojimo pabaigos (gerai, kad išvis prisiminiau, būtų nuplaukęs). Tada skubiai mečiausi ieškoti skrydžių, bet buvo jau popandeminiai laikai ir skrydžių kainos buvo gerokai pašokusios į viršų. Pradžioje galvojau apie Pietų Ameriką, tačiau kainos į tą pusę buvo keturgubai didesnės nei mano vaučeris. Leisti papildomų pinigų nebuvo noro, variantų buvo likę minimaliai, tad liko paprasčiausias variantas – Kanarai. Arba jie, arba nieko.