Portugalijai priklausanti Madeiros sala yra labai žinoma, tačiau lietuvių vis dar neatrasta kryptis. Tiesioginiai skrydžiai čia vykdomi kiekvieną antradienį, atvykimo reikalavimai pandemijos metu paprasti, o grįžusių lietuvių užfiksuoti vaizdai vilioja apsilankyti, todėl drąsiai galiu teigti, kad Madeira yra mano šio sezono atradimas.
Reikalavimai kelionei
Šiuo pilnu iššūkių pasauliui metu kelionių turėjau visai nemažai, todėl drąsiai galiu teigti, kad reikalavimai atvykti į Madeirą šiuo metu yra vieni paprasčiausių iš visų siūlomų krypčių. Atvykus Jūsų paprašys įrodyti, jog nesergate COVID-19. Tam yra du būdai:
1. Atlikti PGR testą likus 72 ir mažiau valandų iki skrydžio į Madeirą (tokių testų kainos svyruoja nuo 59 iki 75 eurų).
2. Atlikti nemokamą testą oro uoste atvykus į Madeirą. Kol gausite testo rezultatą, privalote izoliuotis kambaryje. Testo rezultatai atkeliauja tą pačią naktį/paryčiais, o į viešbutį atvykstate vėlų vakarą, tad nepatogumų tai niekam nesukelia, nes bet kokiu atveju keliaujama miegoti ir ruoštis naujai pažinties su sala dienai.
Dar prieš kelionę užsiregistruojate bei suvedate duomenis keleivių registravimo sistemos formoje (ten galite įkelti ir savo COVID testo atsakymą) ir viskas – kelionei esate pasiruošę! Verta pažymėti, kad yra taikomos išimtys persirgusiems ir vakcinuotiems – testų nereikia, jeigu keliaujantys į Madeirą per pastarąsias 90 dienų yra oficialiai persirgę ir pasveikę nuo COVID-19 arba jau yra gavę 2 vakcinas nuo koronoviruso (bei nuo 2-os vakcinos praėję daugiau nei 14 dienų). Būtina turėti patvirtinančius dokumentus anglų arba portugalų kalbomis.
Aš testą atlikau prieš kelionę, kad jausčiausi tikrai ramus žinodamas, jog esu sveikas ir galėsiu mėgautis atostogomis Madeiroje. Oro uoste atsiėmus bagažą, parodžiau užpildytos anketos QR kodą, kurį nuskenavusi darbuotoja paskirsto visus keliautojus: į vieną pusę eina atlikę testą iš anksto, į kitą – norintys atlikti testą oro uoste. Kitame žingsnyje buvo patikrintas mano testo rezultatas ir buvau pasveikintas atvykęs į Madeirą. Darbuotojai buvo labai paslaugūs, pasiklysti neįmanoma net jei ir nesusikalbėčiau anglų kalba. Atostogos prasidėjo!
Pažintis su Madeira
Patogiausia kelionei po salą nuomotis automobilį – patogiais, gerais keliais aplankysite žymiausias salos vietas. Automobilį nuomojomės iš anksto, jį išsinuomoti galite ir atvykus vietoje viešbutyje (automobilis pristatomas į viešbutį, čia pat jį galėsite ir palikti). Viskam pamatyti savaitės gali nepakakti, todėl jei turite galimybę, keliaukite dviem. Orai saloje labai permainingi: štai Funšalyje vieną rytą kaitino saulė, bet vos 10 minučių pavažiavus į kalnus prasidėjo lietus, buvo didelis rūkas, matomumas tikrai netinkamas panoramomis grožėtis. Kad nereikėtų nuolat koreguoti planų arba nuvykus į kitą salos galą liūdėti dėl blogų orų, duosiu Jums du labai svarbius patarimus:
1. Nesiplanuokite savo pažinties su sala padieniui, t.y. nenusistatykite konkrečios dienos konkrečiam maršrutui. Atsikelkite ryte ir pagal orus pasirinkite tinkamiausią tos dienos maršrutą. Mes šios kelionės metu kartu su draugais susiplanavome tris dienos maršrutus, kuriuos ir pritaikėme pagal orus.
2. Orus kitoje salos dalyje, kalnuose ar prie jūros lengviausia stebėti interneto kamerose (Webcams Madeira). Labai naudinga nuoroda – paspaudus čia galėsite kiekvieną rytą žiūrėti, koks oras lankomiausiuose objektuose.
Mūsų aplankyti maršrutai
Pirmas maršrutas
Iš Funšalio (kuriame gyvenome) pajudėjome link „Vereda dos Balcoes” (PR11) – tai labai paprastas takas, apie 3 km į abi puses ir trunka apie 1,5 valandos. Tako pabaigoje atsiveria fantastiškas vaizdas į kalnus! Pakeliui galima prisėsti kavinukėje išgerti kavos ar užkąsti. Vėliau vykome iki Santana miesto aplankyti „Casas tipicas de Santana“ – tai nedidelė teritorija (nemokama) apžiūrėti Madeiros senų laikų trikampių namelių. Gražus sodas šalia, pats miestelis jaukus, šalia bažnyčia ir miesto aikštė.
Toliau mūsų maršrutas sekė iki Praia do Faial. Įdomus paplūdimys ir skardis, sustojome tik pasižvalgyti. Atvykome į Porto da Cruz miestelį. Čia apsilankėme vietinio romo distilerijoje, ragavome specialius kokteilius su plakta grietinėle už 2 Eur (vairuotojui negalima!), nukeliavome iki pajūrio, kuriame įrengtas baseinas ir yra nemažai jaukių kavinukių su nuostabiu vaizdu. Čia prisėdome „Vila Bela“ ir vos už 4 Eur ragavome „Prego” sumuštinį su karšta kepta jautiena ir kiaušiniu. Nepadarykite klaidos, kurią padarėme mes – vieno sumuštinio pakaks dviem! Na, nebent esate labai alkani. Beje, prie sumuštinių labai dera vietinis Poncha gėrimas... Irgi netinka vairuotojams.
Antras maršrutas
„Vereda do Pico Ruivo”. Prieš čia vykstant, būtinai patikrinkite kamerą nuo kalno viršūnės – ar kalnas nepaskendęs debesyse. Tai aukščiausias kalnas saloje. Didžiąją dalį galima užvažiuoti automobiliu (apie 1500 metrų), likusius 300 metrų užkopti per maždaug 1-1,5 val. į vieną pusę (apie 3 km). Sudėtingiausia paskutinė atkarpa (vien laiptai į kalną). Takas patogus, kalnų batai nebūtini. Mums tai buvo pusdienio kelionė su sustojimu papietauti nusileidus nuo kalno artimame miestelyje. Norintys ilgesnės kelionės (ir sudėtingesnės) gali žygiuoti iš Pico Ruivo į Pico Areiro kalną, tačiau turėkite omenyje, kad atgal reikės grįžti tokiu pačiu taku (apie 11 km į vieną pusę).
Trečias maršrutas
Iš Funšalio miesto keliavome link Porto Moniz (apie 1 val. kelio). Pirmas sustojimas – „Vereda do Chao dos Lauros”(PR22), apie valandos trukmės pasivaikščiojimas laurų medžių mišku. Sao Vincente miestelis – labai mažas, jaukus. Ne pandemijos metu čia galima patekti į Sao Vicente olas. Vėliau keliaujame į Seišalį (Seixal). Čia yra graži apžvalgos aukštelė į krioklį ir paplūdimį („Miradouro do Veu da Noiva”).
Šiltuoju metų laiku galėtų būti įdomus Seišalio natūralus baseinas – „Piscinas Naturais do Seixal” (apie 10 minučių kelio automobiliu nuo prieš tai lankyto Sao Vicente miestelio). Pasirūpinkite vandens batais, nes baseino dugnas labai slidus.
Juodojo smėlio paplūdimys Seixal beach – čia praleidome šiek tiek laiko stebėdami banglentininkų pamokas bei giedrėjantį dangų, kuris atvėrė nuostabius vaizdus į šalia stūgstantį kalną.
Porto Moniz natūralus vandens baseinas – čia lankantis balandžio mėnesį, vandens temperatūra nesužavėjo, bet vis tiek buvo labai smagu. 18 laipsnių šilumos, 1,5 eur įėjimas (yra galimybė persirengti, dušai). Patogios maudynės jūros vandenyje. „Skywalk Cabo Girao” – nemokamas objektas pajusti, ką reiškia stovėti 580 metrų virš jūros lygio, kai po tavimi tik stiklinės grindys! Unikali patirtis.
Ketvirtas maršrutas
Šio dienos kelionę norėjome suderinti su trumpu poilsiu savo viešbutyje (ir pasikaitinimu saulėje), todėl pažindinimasis su sala truko pusdienį: keliavome į „Vereda da Ponta de Sao Lourenco” (PR8). Palikome automobilį stovėjimo aikštelėje ir keliavome per iškyšulį apie 7-8 km (4 valandas). Paskutinis etapas sudėtingiausias – kopimas į statų kalną, nuo kurio atsiveria įspūdinga panorama. Jeigu atgal grįžti tuo pačiu taku tingėsite, vieninteliame tako pabaigoje esančiame bare galite įsigyti 10 Eur kainuojantį bilietą plaukimui geltona didele pripučiama valtimi – parplukdys į prie uosto esantį viešbučio kompleksą, nuo kurio iki automobilių aikštelės nueisite per 20 minučių (asfaltu, į kalną). Viena įspūdingiausių mūsų dienų ir nuostabūs vaizdai. Kadangi tai iškyšulys, o iš abiejų jo pusių – vandenynas, pučia stiprūs vėjai, prigriebkite kažką uždengti ausims/kaklui. Čia būtų pravertę kalnų batai, truputį gailėjausi jų neturėdamas, bet taką praėjau pakankamai nesunkiai ir su paprastais sportiniais batais.
Ką daryti, jei nevairuoju?
Neturintys galimybės vairuoti automobilio, gali keliauti viešuoju transportu (įmanoma, nors nelabai patogu) arba įsigyti ekskursijas vietoje. Pavyzdžiui, visos dienos trukmės ekskursija po rytinę salos dalį kainuoja 60 Eur suaugusiems ir 30 Eur vaikams iki 11 metų. Jos metu aplankote sodą su begale žydinčių augalų, grožitės miesto panorama, užvažiuojate į Pico do Arieiro – trečią pagal aukštį viršūnę (1818 m), vykstate į Ribeiro Frio kaimelį, Santanos miestelį, grožitės uolų kraštovaizdžiu, apsilankote panoraminėje apžvalgos aikštelėje.
Apžvalginė dienos ekskursija po vakarinę salos dalį kainuoja 63 Eur suaugusiems ir 31,5 Eur vaikams. Jos metu grožitės nepakartojamais vaizdais – Cabo Girao stikline apžvalgos aikštele, žvejų kaimeliu Ribeira Brava, Enkumenada kalnų perėja. Matote laurų mišką, per jį nukeliaujate iki Calheta miestelio. Porto Moniz kurorte grožitės lavos baseinais. Vėliau pasiekiate cukranendrių fabriką ir dalyvaujate romo degustacijoje.
Yra ir daugiau ekskursijų: Levada „Do Furado“ – žygis palei vieną iš salos drėkinimo kanalų. Pusdienio išvyka kainuoja 43 Eur suaugusiems, 21,50 Eur vaikams. Trasa – 12 km.
Levada „Rabacal“ – vidutinio sudėtingumo žygis, 13 km trasa, trunka apie 4,5 valandos. 37 Eur suaugusiems, 18,5 Eur vaikams.
Pico Ruivo viršūnė – sunkus žygis, apie 6 km. 37 Eur suaugusiems, 18,5 Eur vaikams.
Apribojimai pandemijos metu
Šiuo metu saloje 23 val. prasideda komendanto valanda. Parduotuvės, degalinės, barai, restoranai duris užveria likus valandai iki komendanto valandos pradžios. Mums šis apribojimas visai netrukdė, kadangi pavargę po kupinos įspūdžių dienos, vakare grįždavome ir eidavome vakarieniauti viešbutyje bei ilsėtis, peržiūrėti šimtus padarytų nuotraukų, nes fiksuoti vaizdus Madeiroje norisi kiekviename žingsnyje!
Viešose vietose, išskyrus paplūdimį, baseiną ir kalnų takus (levadas ir veredas) reikia dėvėti apsauginę veido kaukę. Kai kurie lankytini objektai šiuo metu nedirba dėl nepakankamo turistų skaičiaus. Viešbučių užimtumas mažas, todėl tikrai užteks vietos prie baseino ar restorane.
Svarbūs Makaliaus patarimai:
• Ši kryptis labiau tinkama aktyvesnio poilsio mėgėjams arba bent jau tiems, kas mėgsta suderinti aktyvų laisvalaikį su pasigulėjimu prie baseino.
• Užsisakykite viešbutį tik su pusryčiais ir vakariene, jeigu leisitės bent į kelias ekskursijas susipažinti su Madeiros lankytinomis vietomis. Pietums tikrai pakaks „Prego“ sumuštinio.
• Nors Madeiros klimatas šiltas (dienomis apie 20-24 laipsniai), tačiau temperatūra labai permaininga ir priklauso nuo aukščio, kuriame esate. Šalčiausia buvo 8, šilčiausia – 26 laipsniai karščio. Pasiimkite ne tik šiltesnį rūbą, bet ir neperpučiamą striukę su kapišonu. Žygiuojant kalnų takais būkite apsirengę taip, kad bet kada viršutinį rūbą sušilus galėtumėte nusiimti, sušalus – apsirengti. Man pravertė marškinėliai, kuriuos dėviu sportuodamas.
• Dabar labai palankus metas keliauti į Madeirą. Sunku nuspėti, kada dar bus tokia proga pažindintis su sala esant tokiam mažam kiekiui turistų. Tikras rojus keliautojams!