Nors tame teigime ir yra teisybės, tačiau bendras vaizdas yra gerokai pagražintas. Yra vokiečių milijonierių, bet yra ir dešimtys vokiečių benamių, nakvojančių Palmos patiltėse ir bankų prieangiuose. Ir tie patys benamiai nevienodi – kai išgirsti, kad vienas valkata apiplėšė kitą ir pavogė iš jo beveik tūkstantį eurų, tai pagalvoji: o kurio gi velnio jis nėjo miegoti į viešbutį?
Pastaraisiais metais Maljorka buvo beprarandanti prestižinio kurorto vardą. Nors saloje vasaros atostogas tebeleidžia Ispanijos karališkoji šeima su pasaulio galingaisiais, o vilas turi žymiausios pasaulio kino ir sporto žvaigždės, Maljorkos veidas gerokai pasikeitė. Airbnb ir kitos panašios kontoros sutraukė masę taupių žmonių, kurie parduotuvėje ilgai svarstė, kurį makaronų pakelį pirkti, arba vietoj to, kad pliaže sumokėtų kelis eurus už gultą, ant šunų nusiusioto smėlio pasitiesdavo atsineštą rankšluostį. Kai kuriuose miesteliuose beveik visi butų ir namų savininkai skelbėsi priimantys poilsiautojus gerokai pigiau, negu viešbučiai. Be abejo, nuomojamuose butuose apsigyvendavo taupiausi ir nemėgstantys išlaidauti atvykėliai.
Maljorkoje daugėja ir nuolatinių gyventojų. Trumpalaikis kontraktas darbui turistinio sezono metu panaudojamas kaip galimybė apsigyventi neribotam laikui saloje, ir tuo yra piktnaudžiaujama. Atvykėliams trūksta butų, daugėja pašalpų prašančių bedarbių, mokyklos perpildytos nuolat atvykstančių naujų įvairiakalbių mokinių ir dėl kalbos barjerų krenta mokinių paruošimo lygis.
Maljorka, panašiai kaip ir Palanga, nori per kelis turistinio sezono mėnesius užsidirbti pinigų visiems metams. Todėl ekonomiški poilsiautojai nėra nei mylimi, nei gerbiami. Nepasitenkinimą turistų antplūdžiu pradėjo reikšti visi – ir vietiniai gyventojai, ir tie patys poilsiautojai. Kamščiai gatvėse, keliuose, kai pėsčiomis tikslą pasiekti lengviau, negu važiuojant automobiliu, paskui šiukšlių kalnus nebespėjantys šiukšliavežiai, problemos su nuotėkomis ir sklindančiu kanalizacijos kvapu…
Maljorkos valdžia ilgai galvojo, kaip išspręsti šį galvosūkį. Pagaliau sugalvojo… ir kirto! Kirto taip, kad smūgio garsas pasklido plačiai po pasaulį. Nors priiminėti poilsiautojus gyventojams skirtuose butuose buvo uždrausta jau prieš dvejus metus, nuo šių metų rugpjūčio mėnesio įteisintos tokios baudos, kurios pagaliau pašiurpino netgi jokių įstatymų nesilaikančius būstų savininkus užsieniečius. Beveik šimtui apgyvendinimo paslaugas reklamuojančių interneto portalų buvo išsiuntinėti perspėjimai, reikalaujantys per dvi savaites panaikinti skelbimus apie Maljorkoje poilsiui išnuomojamus butus.
Nepaklususiems – bauda 400000 eurų. Butų savininkams, priiminėjantiems poilsautojus, skiriama bauda kiek mažesnė: nuo 20000 iki 40000 eurų. Jokių teismų, jokių vilkinimų. Laikraščiuose skelbiami telefonų numeriai, kuriais gali paskambinti bet kuris gyventojas, jeigu jam nepatinka kaimynystėje nelegaliai apsistoję poilsiautojai. Viešbučiai triumfuoja – daugelyje jų kainos šoktelėjo dvigubai.
Kova už prestižinę, vien turtuoliams skirtą Maljorką dar tik įsibėgėja. Jaunimas klijuoja lipdukus ant nuomojamų automobilių: „Šis automobilis yra perteklinis“. Taksistai nepatenkinti plečiamu tarpmiestinių autobusų tinklu, tenka kentėti išpuolius netgi jachtoms (aišku, ne pačioms didžiausioms). O neseniai vietiniame laikraštyje radau įdomų pasiūlymą, kaip sumažinti nuolatinių gyventojų skaičių.
Idėja paprasta: reikia leisti suteikti teisę nuolat gyventi Maljorkoje tik tiems asmenims, kurie įrodo, kad jie arba jų protėviai yra gimę ir gyvenę saloje, arba tiems, kurie turi galimybę, t.y., santaupų arba nuolatines pajamas, išleisti ne mažiau kaip 200 eurų per dieną iki gyvos galvos. Tai yra tiek, kiek vidutiniškai išleidžia turtingieji europiečiai turistai. Atvykusiems uždarbiauti sezono metu leisti tik laikinai gyventi tol, kol jie dirba, o pasibaigus kontraktui, susodinti į lėktuvus ir išgabenti iš salos.
Palyginimui pateikiamas pavyzdys, kai penkių žvaigždučių viešbučio darbuotojai reikalautų teisės nuolat gyventi apartamente tame viešbutyje, kuriame dirba. Tai nelogiška, nes Maljorka yra lyg didžiulis viešbutis, ir jame gali gyventi tik tie, kurie išgali tai daryti. Kol kas tai yra tik idėja, bet vieną dieną ji gali būti įgyvendinta.
Ore tvyro troškimas atgaivinti Maljorkos prestižą ne tik teoriškai bet ir praktiškai. Todėl jeigu svajojate pasidėti savo kelionių užrašuose paukščiuką, kad poilsiavote Maljorkoje – paskubėkite tai padaryti. Interneto svetainėse jau masiškai dingsta skelbimai apie Maljorkoje išnuomojamus būstus poilsiautojams.