Kreta padalinta į keturis regionus, todėl kiekviename jų išskyriau po penkias daugiausiai dėmesio sulaukiančias vietas. Herakliono regione: Knosos rūmai, Herakliono miestas, Matala, Gortyna ir Festos.
Jeigu domitės istorija ir mėgstate vyną, važiuokite į Herakliono regioną. Čia – didžiausias prieš 4000 metų klestėjusios Mino civilizacijos palikimas: Knoso, Festos ir Malios rūmų griuvėsiai. Čia – Romos imperijos palikimas Gortynoje. Čia – gausybė fortų likučių, bylojančių apie Venecijos Respublikos feodalų valdžią.
Prie vieno tokio forto išlikusios dar minojiečių naudotos vyno spaudyklos įrodo, kad čia jau tūkstančius metų klesti vyndarystė. Šiais laikais vien tik Herakliono regione pagaminama daugiau negu 75 proc. viso Kretos vyno. Todėl Herakliono regione istorinių vietovių apžiūrą galima derinti su viešnagėmis svetingose vyninėse.
Knosos rūmai
Pats lankomiausias archeologinis objektas Kretoje, liudijantis mitais ir legendomis apipintos Mino civilizacijos klestėjimą 2000-1300 metais prieš mūsų erą. Graikijos mitologijoje rūmai siejami su Minotauro labirintu ir jį pastačiusiu architektu Dedalu. Viena iš versijų teigia, kad patys rūmai ir buvo tuo labirintu, kuriame gyveno pusiau žmogus pusiau jautis Minotauras. Po storu žemės sluoksniu palaidotus rūmus 1878 m. atrado senienų ieškotojas Minos Kalokairinos, o 1900-aisiais juose kasinėjimus pradėjo vykdyti anglų archeologas seras Arthuras Evansas.
Šiam darbui jis skyrė net 35 metus. Kadangi archeologą labiausiai domino 1450 metų prieš mūsų erą (naujųjų rūmų) periodas visi vėlyvesnieji archeologiniai sluoksniai buvo sunaikinti. Vykdydamas kasinėjimus Arthuras Evansas tuo pat metu atstatinėjo rūmus pagal savo viziją. Todėl istorikai teigia, kad dabartiniuose Knoso rūmuose daugiau Arthuro Evanso cemento negu autentikos. Nepaisant to, tai bene vienintelė vieta Graikijoje, kurioje taip vaizdžiai pateikiamas Mino civilizacijos palikimas.
Kaip geriausia aplankyti?
Su ekskursija, į kurią būtų įtrauktas ir apsilankymas Herakliono archeologijos muziejuje. Nes jame, o ne Knose saugomi autentiški Mino civilizacijos radiniai tiek iš Knoso rūmų, tiek iš kitų minojietiškų gyvenviečių – Festos, Malios, Kato Zakros ir kt. Po stiklu Knoso rūmuose saugomos freskos – ne autentiškos: tai – kopijos, nutapytos Arthuro Evanso pavedimu. Herakliono archeologijos muziejus neseniai rekonstruotas, muziejininkai labai pasistengė, kad Mino civilizacija ir antikinė Kreta paliktų neišdildomą įspūdį kiekvienam svečiui. Lankantis tik Knoso rūmuose neįmanoma susidaryti bendro vaizdo, kaip gyveno pirmieji šiuolaikinės Europos civilizacijos žmonės – minojiečiai.
Herakliono miestas
Kretos sostinė, gyvavimą pradėjusi kaip antikinio ir bizantinio Knoso uostamiestis Iraklio, arabų saracėnų plėšikavimo metais transformuota į Rabdh El Khandak tvirtovę, o vėliau išpuoselėta venecijiečių kaip Kretos karalystės sostinė Kandija (dėl panašumo su Chanios miesto pavadinimu dažnai klystama sakant, kad Chania buvo Kretos sostine). Deja, iš venecijietiško palikimo Heraklione mažai kas telikę, nes miestas kentėjo per kretiečių kovas su Osmanų imperijos okupantais, pergyveno chaotiškų statybų bumą po Graikijos ir Turkijos gyventojų apsikeitimo 1923 metais bei galiausiai buvo gerokai sugriautas per II pasaulinį karą.
Kretiečiai dar karts nuo karto pavadina Heraklioną Didžiąja Pilimi, bet jos galybę dabar byloja tik gynybinė siena, jūros molo fortas Koules ir šalia esančių laivų statyklų likučiai. Dėl begalinių transformacijų Heraklionas yra gana chaotiškas ir ne toks jaukus kaip Chania arba Retimnas, bet neaplenkiamas keliautojų, nes jame įsikūrę trys patys didžiausi salos muziejai: archeologijos, istorijos bei gamtos, miesto prieigose – didžiausias Graikijos akvariumas „CretAquarium“.
Kaip geriausia aplankyti?
Po Heraklioną reikia vaikščioti su gerai miestą žinančiu gidu. Keliaujantiems su autobusinėmis ekskursijomis dažniausiai parodomas Herakliono archeologijos muziejus, Koules fortas, pagrindinė miesto aikštė su Morosini liūtų fontanu ir turgus, kuris vasarą labiau skirtas turistams, o ne miestiečiams. Bet Heraklionas savyje slepia daugybę įdomių istorijų, kurios atsiskleidžia pasukus nuo turistų išmintų takų.
Matala
Pietų Kretos paplūdimys, kurio nuotaiką puikiausiai iliustruoja Julian Davies vaizdo klipas hipišką gyvenimą propogavusios garsios 1970-ųjų JAV dainininkės Joni Mitchell baladei. Tūkstančiai turistų kasmet atvyksta į Matalą žinodami tik viena: Matala – tai legendinis hipių rojus, kuriame kasmet vyksta taiką ir dvasios laisvę propaguojantis paplūdimio festivalis. Bet Matala ne vien tik hipių istorijomis gyva: ji susijusi su mitu apie Dzeusą ir Europą, joje rasta įrodymų, kad Kretoje žmonės gyveno 9000 metų prieš mūsų erą, joje klestėjo miestas, kurio likučius dabar galima matyti po vandeniu. Bet dauguma poilsiautojų atvyksta čia maudytis uždaros įlankos vandenyse, degintis ant balto smėlio ir gėrėtis fantastiškais saulėlydžiais.
Kaip geriausia aplankyti?
Su ekskursija arba savarankiškai. Su ekskursija – jei norite daugiau sužinoti apie Matalos istoriją ir pasivaikščioti hipių takais, kurie veda visiškai į kitą pusę nuo garsiųjų įlankos urvų. Savarankiškai – jei norite tiesiog atsipalaiduoti viename gražiausių Kretos paplūdimių.
Gortyna
Vienas seniausių Kretos miestų, kurio istorija skaičiuojama 6000 metų. Jį mini Homeras, Platonas ir daugelis kitų antikos autorių. Miestas ypač suklestėjo 68 metais prieš mūsų erą, kai sala buvo prijungta prie Romos imperijos: tuomet Gortyna tapo salos sostine, politiniu ir kultūriniu romėnų centru Kretoje. Italijos archeologų mokykla kasinėjimus Gortynoje pradėjo 1884 metais ir tęsia iki šiol! Po žemėmis palaidoto miesto teritorija – milžiniška, didžioji jos dalis vis dar apsodinta alyvmedžiais, o turistų lankymui atidaryta tik vietovė aplink bizantiškos šv.Tito bazilikos likučius ir odeoną. Prie pastarojo saugoma didžiausia Gortynos vertybė: akmenyje dorėniniu senosios graikų kalbos dialektu iškaltų antikos įstatymų sąvadas.
Kaip geriausia aplankyti?
Su gidu, gerai žinančiu vietovę. Per daugumą masinių ekskursijų keliautojams parodoma tik lankymui atidaryta mažoji Gortynos dalis aplink šv. Tito baziliką. Norint suprasti miesto dydį ir svarbą reikia su vedliu leistis į pasivaikščiojimą tarp alyvmedžių archeologų išmintais takeliais.
Festos
Antri pagal svarbą ir dydį Mino civilizacijos rūmai Kretoje, kuriuos išgarsino paslaptingiausias radinys – Festos diskas. Tai apvali keraminė plokštelė su įspaustais įvairiais simboliais. Disko paskirtis ir ženklų reikšmė iki šiol nežinoma. Pats diskas saugomas Herakliono archeologijos muziejuje, o turistai plūsta apžiūrėti autentiškos archeologinės vietovės: 1908 metais rūmus atkasęs archeologas Federico Halbherras pasistengė išsaugoti viską taip, kaip rado. Beje, nuo Festos kalvos atsiveria nuostabus vaizdas į Mesaros lygumą, Asterousios ir Psiloričio kalnus.
Kaip geriausia aplankyti?
Su ekskursija. Nes iš pirmo žvilgsnio Festos – tik nebylūs griuvėsiai, bet vaikštant po rūmų likučius su gidu akmenys pradeda pasakoti istorijas.