Mokslininkai įsitikinę – Santorinio gyventojams ir turistams gresia pavojus: tai uždelsto veikimo bomba

Ugnikalnio išsiveržimas yra netikėtas, bet dažnai ne itin malonus žmonijai. Dauguma mūsų dar prisimena paniką, kurią Europoje sukėlė po beveik dviejų šimtų metų tylos pabudęs Islandijos ugnikalnis neištariamu pavadinimu Ejafjadlajokudlis. Tuomet Europa susidūrė su precedento neturinčia situacija, kai praėjus dienai nuo išsiveržimo pradžios didžiulis pelenų ir garų debesis greitai pasklido į rytus ir beveik visiškai uždengė Šiaurės Europą, įskaitant Švediją, Daniją, Norvegiją, Jungtinę Karalystę ir kitas šalis. Dėl to buvo sustabdyta daugybė oro uostų visoje Europoje ir atšaukta daugiau kaip 63 000 skrydžių.

Laimei, per Ejafjadlajokudlio išsiveržimą niekas nenukentėjo, tačiau taip pasiseka ne visada. Pavyzdžiui, naujame moksliniame tyrime nustatyta, kad povandeninis ugnikalnis, kurio mirtinas išsiveržimas beveik prieš 400 metų nuniokojo vaizdingą Graikijos Santorino salą, turi didėjančią, anksčiau nematytą magmos židinį, kuris per artimiausius 150 metų gali sukelti dar vieną didžiulį išsiveržimą.

Apie povandeninius ugnikalnius žinoma nedaug, tačiau iš tiesų Žemėje yra daugiau nei milijonas povandeninių ugnikalnių – daugiau nei tūkstantį kartų daugiau nei sausumoje. O tarp aktyviausių vulkaninių regionų išsiskiria Viduržemio jūros dugnas. Čia Afrikos tektoninė plokštė susiduria su Eurazijos plokšte, sukeldama drebėjimus ir ugnikalnių išsiveržimus.