Gyvybės arterija
Sėdėdama lėktuve Vilnius-Varšuva bandau suskaičiuoti didžiuosius Europos miestus, įsikūrusius prie upių. Paryžius, Londonas, Berlynas, Roma, Praha, Budapeštas; būtų galima ir toliau vardinti. Vanduo buvo viena svarbiausių priežasčių gyventi sėsliai. Taip ir trys miestai, kuriuos planuoju aplankyti, buvo įkurti prie Vyslos, ilgiausios Lenkijos upės, besidriekiančios 1047 kilometrus nuo Barania Góra Aukštutinėje Silezijoje iki Baltijos jūros.
Žmonės palei Vyslą gyveno jau prieš kelis tūkstančius metų, ir daug amžių upė buvo vienas pagrindinių ir vienas seniausių Lenkijos prekybos kelių (maršrutu Baltijos jūra–Vysla–Dniepras–Juodoji jūra gintaras keliavo į Grakiją, Egiptą ir kitas tolimas šalis). Druska, medis, grūdai, statyboms naudoti akmenys – viskas buvo plukdoma upe. O pilys ir rūmai, stovėję netoli nuo upės buvo ypač brangi nuosavybė labai patogioje vietoje.
2017-uosius Lenkijos Parlamentas paskelbė Vyslos upės metais norėdamas paminėti 550 metų sukaktį – 1467 metais, po antrosios Torunės Taikos sutarties pasirašymo, pirmą kartą istorijoje navigavimo upe kontrolė atiteko lenkams. Tai reiškė 300 metų trukmės periodo, vadinamo „Vyslos aukso amžius“, pradžią. O šiandien tai reiškia puikų turistinį maršrutą pas kaimynus.
Varšuvos staigmenos
Pirmasis miestas prie Vyslos mano kelionėje – Lenkijos sostinė, beveik du milijonus gyventojų skaičiuojanti Varšuva. Kažkada šis miestas nepaliko gilaus įspūdžio, tačiau išėjus į ekskursiją po miestą su architektu-gidu Kšyštofu pasirodo, kad viskas žymiai įdomiau, negu tikėjausi. Saulei besileidžiant Varšuvos senamiestis, sugriautas II-ojo pasaulinio karo metu ir taip kruopščiai atstatytas, kad net įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, nusidažo medaus atspalviais.
Gatvėse šurmuliuoja žmonės, lauko kavinės pilnos atsipalaidavusių turistų. Rodos, šalies sostinė niekada nesustoja (visai taip, kaip nesustojo ir po II-ojo pasaulinio karo į sugriautą miestą grįžė jo gyventojai) ir yra įvairi, kaip ir jos architektūra – nuo senojo Praga rajono, senamiesčio, sovietinio palikimo ir naujai iškilusių stiklinių dangoraižių.
Kšyštofas greitas ir energingas (kaip ir Varšuva), vos spėju paskui jį į prie šv. Onos bažnyčios prisišliejusį vienuolyną, Pilies aikštę ir karališkuosius rūmus, prie senamiestį juosusių dvigubų gynybinių sienų liekanų. Gidas neria į vieną senamiesčio gatvelę. Virš daugumos gyvenamųjų namų durų yra simbolis – kankorėžis, balandžiai, kiškis, vaza ir daugybė kitų – taip Varšuvoje buvo žymimi namai, numerių jie neturėjo.
Pasiekiame Kanonijos aišktę, kurioje stovi ne tik siausiausias Varšuvos namas – vos vieno lango pločio, – bet ir XVIII amžiaus varpas, taip niekada ir nekabėjęs jokiame bažnyčios bokšte. Jei jį paliesite – grįšite į Varšuvą, o jei apeisite tris kartus – užklups negandos.
Turgaus aikštė pilna gėlėmis nukaišytų užeigų ir restoranų, spalvotus siaurus aikštę įrėminančių namų fasadus jau gaubia prietemos. Pačioje aikštės viduryje stovi undinėlės skulptūra. Ir nors jūra tolokai – Undinėlė yra Varšuvos simbolis. Sakoma, kad Varšuvos Undinėlė, Kopenhagos undinės sesuo, keliaudama pateko į Vyslą. Vienas pirklys išgirdo ją nuostabiai dainuojant ir ją įkalino. Vietiniai žvejai ją išvadavo, už tai Undinėlė pažadėjo globoti ir saugoti miestą. Tiesa, toje pačioje aištėje yra ir baziliskas, kurio žvilgsnis žmones akmenimis paverčia.
O kalbai pasisukus apie Vyslą varšuviečiai gali apie upę šnekėti daug. Ne tik šnekėti, bet ir didžiuotis - nors pirklių laivai dabar čia neplaukioja, tačiau upės pakrantės priklauso miestiečiams. Kairysis krantas pilnas gyvybės ir pramogų – krantinė rekonstrukcija įpusėjo, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, veikia kavinės ir barai ant žemės ir vandenyje, rengiami koncertai (iš viso bus 3 km ilgio atkarpa). Dešinysis Vyslos krantas laikomas vienu unikaliausių Europoje – laukinė gamta, vasarą čia veikia 7 paplūdimiai, galima plaukioti laiveliais, o ateityje turėtų atsirasti ir upėje plaukiojantys baseinai.
Varšuvos TOP 5
Koperniko mokslo centras. Bene lankomiausias ne tik Varšuvos, bet ir visos Lenkijos muziejus. Puiki vieta apsilankyti su vaikais.
POLIN. Lenkijos žydų istorijos muziejus, apimantis maždaug 1000 metų istoriją. Moderni, interaktyvi ir labai įdomi ekpozicija.
Varšuvos Universiteto bibliotekos botanikos sodas. Vienas didžiausių ant stogo įsikūrusių sodų Europoje, nuo kurio atsiveria Vyslos ir miesto panorama. Nemokamas.
Miesto panorama. Kultūros ir mokslo rūmų 30-ajame aukšte įsikūrusi didžiulė apžvalgos terasa, iš kurios atsiveria įspūdinga miesto panorama.
Varšuvos sukilimo muziejus. Muziejus įsikūręs buvusioje elektros jėgainėje atkurta autentiška atmosfera, ekspozicija moderni ir įtraukianti.
Atsipalaidavusi Torunė
Greitasis traukinys iš Varšuvos netrunka pasiekti Torunę. Apie šį miestą žinojau tik tiek, kad čia gimė astronomas ir matematikas Mikalojus Kopernikas ir kad netoliese buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Lenkijos-Lietuvos ir Vokiečių ordino. To tikrai neužteko įsivaizduoti, kokia jauki ir įdomi išties yra 200 tūkstančių gyventojų turinti Torunė.
1233 m. prie Vyslos upės buvusios slavų gyvenvietės vietoje kryžiuočių ordinas įkūrė savo miestą ir pastatė gynybinę pilį – taip atsirado dabartinė Torunė, o kryžiuočių pilies liekanas galima pamatyti ir šiandien. Miestas greitai augo ir stiprėjo, tapo Hanzos nariu ir reikšmingu prekybos centru.
Žinoma, viskas vyko Vyslos dėka, kuri sujungė miestą su Baltijos jūra ir Skandinavijos šalimis. Miestas buvo multietninis, jame maišėsi kultūros ir religijos, virė aktyvus gyvenimas. Sakoma, kad Torunė buvo vadinama vienu pažangiausių ir gražiausių Europos miestų. Tuo nesunku patikėti, nes senamiestis saugomas UNESCO ir yra įtrauktas į Septynių Lenkijos stebuklų sąrašą.
Gotika pramaišiui su manierizmu ir baroku dominuoja dideliame Torunės senamiestyje. Aikštėse ir parkuose šurmuliuoja studentai – vien Mikalojaus Koperniko Universitete studijuoja apie 25 tūkstančius. Centrinėse gatvėse apstu kavinių ir restoranų, o kiek toliau nuo pagrindinių senamiesčio arterijų galima mėgautis ramybe. Čia jaukiau nei Varšuvoje ir ramiau nei Gdanske, o ir veikti yra ką: pasiplaukiojimas laivu Vyslos upe (nuo vandens atsiveria gotiškoji miesto panorama), mažųjų miesto skulptūrų ir legendų „medžioklė“, kopimas į miesto rotušės bokštą ir daugybė kitų pramogų. Vakarais šiltuoju metų laiku galima praleisti šokančiojo fontano pasirodymo.
Torunės TOP 5
Miesto rotušė. Nebijanties aukščio ir pasirengusiems laiptais įkopti į aukštą bokštą skirta rotušės apžvalgos aikštelė. Nuo jos matyti visas žavingas Torunės senamiestis, Vyslos upė ir net miesto apylinkės.
Miesto skulptūros. Vaikštinėjant po senamiestį galima rasti smagių skulptūrų netikėčiausiose vietose: fontano varlės Turgaus aikštėje, asilas, šuniukas, angelai ir t.t.
Tony Halik keliautojų muziejus. Lenkų keliautojo muziejus – privalomas visiems kelionių mėgėjams. Jame galima rasti pačio Tony kelionių istoriją ir daugybę egzotiškų daiktų, kuriuos jis ir žmona parsivežė iš tolimų kraštų.
Meduolių muziejus. Muziejuje galima susipažinti su torunietiškų meduolių gamybos procesu. Kiekvienas mažasis lankytojas gali pats pasigaminti meduolį.
Šokantis fontanas „Cosmopolis“. Šiltuoju metų laiku vakare Torunėje suskamba gražiausia filmų muzika, pagal kurią šoka ir skirtingomis spalvomis pasidabina šokantis Torunės fontanas.
Laisvės miestas Gdanskas
Lenkijos pajūryje nusitęsęs trijų miestų – Gdansko, Gdynios ir Sopoto – konglomeratas vadinamas urbanistiniu fenomenu. Skirtingų charakterių, istorijos ir žmonių miestai tarpusavyje puikiai dera ir sugyvena.
Sopotas – žavus ir elegantiškas pajūrio kurortas ieškanties ramybės, Gdynia – gyvybingas uostamiestis, na, o Gdanskas neabejotinai yra tarsi vyšnia ant torto – galingas Hanzos miestas, kultūros lopšys, čia prasidėjo II-asis Pasaulinis karas ir gimė pasipriešinimo komunizmui judėjimas.
Didžioji dalis senamiesčio atstatyta pokario metais, tačiau tą sunku įtarti. Ties Auksiniais vartais prasideda svarbiausia ir gražiausia Gdansko gatvė Długa. Kiekvienas namas verčia stabtelėti ir patyrinėti jo fasadą, kuriame greičiausiai užkoduotos ten gyvenusių žmonių istorijos ir vertybės.
Netikite? Susiraskite veterinaro namą – jį atpažinsite iš įvairiausių gyvūnų. Gatvė baigiasi rotuše, prasideda Długi Targ aikštėje. Čia stovi bene gražiausi miesto rūmai - Dwór Artusa, - kuriuose susitikdavo ir reikalus aptardavo pirkliai. Priešais juos yra Nepūno fontanas. Aikštė baigiasi pasiekus Žaliuosius vartus, pro kuriuos patenkama prie kanalo. Gdansko centre nesunku pasimesti, turiu omenyje ne fiziškai – miesto centras primena kažką tarp Barselonos Las Ramblas, Regent Street Londone, Kopenhagos ir Amsterdamo. Tik kainos ženkliai maženės!
Gdanske, ypač palei kanalą ir pagrindinėse gatvėse visada šurmuliuoja minios turistų. Rodos, per dešimtį metų nuo mano pirmojo apsilankymo jose mažai kas pasikeitė. Senovinis uosto keltuvas – Gdansko simbolis kranas „Žuravis“ – unikali struktūra, laikoma seniausia Europoje, stovi savo vietoje blykčiojant fotoaparatams ir spragsint asmenukėms.
Tiek čia, tiek Długi Targ visuomet kas nors vyksta – gatvės artistai rengia pasirodymus, vietiniai susitinka ir eina gerti kavos, turistai ragauja vietinės virtuvės patiekalus. Na, o visą šurmulingą semiestį ir zujančius laivus galima apžvelgti iš viršaus – tereikės užkopti 400 laiptelių į didžiausios plytinės katedros Europoje bokštą. Mano primygtina rekomandacija – būtina aplankyti Europos Solicarumo centrą ir II-ojo Pasaulinio karo muziejų.
Gdansko TOP 5
II-ojo Pasaulinio karo muziejus. Viena didžiausių pasaulyje ir retai pasitaikančio įspūdingumo muziejaus ekspozicija po žeme pristato II-ąjį pasaulinį karą, jo priežastis, pasekmes ir paprastų žmonių istorijas.
Išvyka laivu į Westerplatte. Karibų jūrų piratus primenantis laivas plukdo kanalu per Gdanską, pro laivų statyklą iki Westerplatte, kur prasidėjo II-asis PK (nuo prieplaukos iki paminklo apie 15 min. pėsčiomis).
Gdansko zoologijos sodas. Netoli nuo miesto įsikūręs zoologijos sodas kviečia mažuosius miesto lankytojus susipažinti ne tik su vietiniais, bet ir su egzotiškais gyvūnais.
Europos Solidarumo centras. Moderniai įrengtas muziejus, pasakojantis „Solidarumo“ judėjimo gimimą ir istoriją.
Kašubų virtuvė. Besidomintys gastronomija turėtų užsukti į kašubų (pamario etninės grupės) virtuvės patiekalus siūlančias užeigas, pvz.: Tawerna Mestwin, Velevetka.