Būdama Neapolyje ji stengiasi neišsiskirti iš minios, o turistams pataria nesipuošti į akį krintančiais papuošalais, laikrodžiais, neiti į atokius miesto rajonus ir nevaikščioti tamsiomis gatvėmis naktį.
„Pietavome Tore Anunciatoje tiesiog ant jūros kranto. Visi sakėsi esantys laimingi gyvendami tose vietose ir be vaizdo į jūrą paprasčiausiai nebūtų galėję egzistuoti. O man užtenka sieloje išsaugoti prisiminimą apie tai“, – rašė Wolfgangas Goethe kelionės po Italiją dienoraštyje.
Vos pusvalandis kelio į pietus nuo Neapolio – ir jūs taip pat galite atsidurti Tore Anunciatoje, kur tvyro ramybė, prieplaukoje sūpuojasi laiveliai, o tolumoje stūkso Vezuvijus. Pagrindinėje miesto aikštėje stovi XIX amžiaus pastatas, kuriame įsikūrę svečių namai „Il Giardino di Tonia“, priklausantys Brunai Scafa ir Aldo Avvisati. Ne mažiau svarbi ir senelės Tonios figūra – ne tik svečių namai pavadinti jos vardu, bet Tonia jau 50 metų rūpinasi ir čia pat esančių citrusinių vaismedžių sodu.
Bruna – anglų kalbos mokytoja, Aldo – advokatas, bet, kaip dažnai nutinka Italijoje, jiedu nėrė į avantiūrą ir jau ne vienerius metus svečių širdis užkariauja nepaprastu nuoširdumu.
– Bruna, kaip jūsų, rodos, ir taip užimtame gyvenime, atsirado laiko svečių namams „Il Giardino di Tonia“?
– Į naują veiklą pasinėrėme šiek tiek iš poreikio, šiek tiek iš meilės. 2008 metais gavome paskolą iš banko ir įsigijome antrą mano vyro šeimai priklausiusio pastato pusę su nemažai kambarių. Prieš tai per dešimtį metų buvome išmaišę net tik Italiją, bet ir Europą, o keliaudami visuomet apsistodavome svečių namuose. Kartą pasakėme sau – „įkurkime svečių namus Tore Anunciatoje ir mes!“.
Pagalvojome, kad tokia veikla galėtų padėti sumokėti banko paskolos įmokas. Bet imtis naujos veiklos paskatino ne tik finansinės aplinkybės, bet ir meilė mūsų miestui bei jo apylinkėms. Norėjome parodyti, kad turistai laukiami ir čia, ne tik Amalfyje, Kapryje ar Pozitane.
– Svečių namuose apsistoję turistai lieka sužavėti jūsų nuoširdumo. Kokiomis vertybėmis vadovaujatės darbe?
– Kadangi turime ir kitus darbus, į naują veiklą pasinėrėme tarsi į nepaprastą nuotykį ir su dideliu entuziazmu. Jaučiamės tarsi vykdydami misiją, tarsi būdami mūsų apylinkių ambasadoriais. Puikiai suprantame, kad Kampanijos regioną lydi neigiama reputacija – esame pristatomi, kaip blogi žmonės, o regionas kaip pilnas pavojų.
Tai žinodami visada stengiamės, kad mūsų svečiai jaustųsi gerai ir saugiai, kad galėtų pasimėgauti geriausiais neapolietiškos kultūros aspektais, nurodome kokias vietas verta aplankyti, ką reikėtų nuveikti. Ir tai nebūtinai visiems žinomos vietos ar pramogos.
Tačiau, kad galėtume tai daryti, pirmiausia turime užsitarnauti svečių pasitikėjimą, įveikti jų įtarumą. Stengiamės užmegzti asmeninį ryšį su kiekvienu. Vertiname paprastumą ir aiškumą, bendraudami tuo ir vadovaujamės. Manau, kad mums pavyksta, o mūsų svečiams nuo to tik geriau.
– Dar vienas dalykas, krentantis į akis – ekologija jūsų namuose. Kaip puoselėjate aplinką?
– Mes su vyru labai mylime gamtą, taip pat puikiai suprantame, kad ateities kartoms turime palikti tai, ką gamta mums padovanojo. Ekologiją praktikuojame gyvenime konkrečiais veiksmais, ne tik žodžiais – naudojame saulės baterijas pagamintą energiją vandeniui šildyti, kaip kurių patalpų apšvietimui.
Naudojame tik aukščiausios energetinės klasės elektros prietaisus, pastato stogą padengėme specialia termine medžiaga, neleidžiančia švaistyti šilumos. Mūsų automobilis yra varomas metano dujomis, tačiau labai dažnai važinėjame viešuoju transportu arba einame pėsčiomis.
– O vietoj sodo neįrengėte automobilių stovėjimo aikštelės, kaip kažkas rekomendavo.
– Be citrusinių vaismedžių sodo tiesiog neįsivaizduojame mūsų pastato ir svečių namų – tai yra neatskiriama komplekso dalis, ją taip suprojektavo mūsų protėviai. Be to, šiais laikais išsaugoti sodą miesto centre reiškia išsaugoti „žalią plautį“. Dėl visų išvardintų priežasčių mūsų svečių namai gavo „Eco-Label“ sertifikatą.
– Bruna, minėjote neigiamą Kampanijos regiono reputaciją. Ir aš esu ne kartą girdėjusi perspėjimą nevykti į Neapolį tiek iš kitų turistų, tiek iš pačių italų. Ar iš tiesų čia taip pavojinga?
– Daug keliavome po Europą, todėl man atrodo, kad turistų Neapolyje laukia tokie patys pavojai, kaip ir kituose dideliuose ir turistų gausiai lankomuose miestuose. Visuose juose vagišiai laukia išsiblaškiusių ar neatidžių turistų, ieškodami progos nugvelbti piniginę ar telefoną.
Kai būnu Neapolyje, stengiuosi neišsiskirti iš minios – rengiuosi paprastais drabužiais, nesipuošiu į akį krintančiais papuošalais ar laikrodžiu. Žinoma, perspėjame neiti į atokius miesto rajonus arba nevaikščioti tamsiomis gatvėmis naktį.
Jei kalbame apie Tore Anunciatos miestą, vietų, į kurias nerekomenduojame eiti ar važiuoti, nėra.
– Ką rekomenduojate aplankyti Tore Anunciatos apylinkėse?
– Italija yra didelė ir graži, kupina vietų, kurias verta aplankyti, ir produktų, kurių būtina paragauti. Žinoma, pradėti siūlyčiau nuo žymiausių ir kiek mažiau žinomų archeologinių vietovių – Pompėjos, Erkolano, Oplončio, Boskorealės, Stabijos. Galima net nuvažiuoti iki Paestum vadinamos įspūdingos graikų laikų šventyklos ant jūros kranto.
Privaloma aplankyti ir Neapolį. Pasivaikščiojimas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame miesto centre paliks neišdildomą įspūdį – siauros gatvelės, įspūdingos aikštės, barokinės bažnyčios, baugūs Neapolio požemiai, pilys, nuo kalvų atsiverianti miesto ir Vezuvijaus panorama. Verta aplankyti Nacionalinį archeologijos muziejų, kuriame saugomi radiniai iš Pompėjos ir kitų archeologinių vietovių. Nacionalinis Kapodimontės muziejus taip pat vertas dėmesio, nes yra vienas didžiausių meno muziejų Italijoje.
Iš Tore Anunciatos nesunku pasiekti ir labai ypatingą geologiniu požiūriu zoną, itališkai vadinamą Campi Flegrei. (žodis „flego“ reiškia „degintas“). Pocuolio įlankoje esanti zona iš tiesų yra apie 12 km pločio iš dalies po vandeniu paniręs ugnikalnio piltuvas.
– Kampanijos regionas gali pasigirti įvairia virtuve. Ko reikėtų paragauti?
–„Geras maistas – gera sveikata“ – šis posakis tinka tiek visos Kampanijos, tiek ir mūsų namų virtuvėje. Visuomet renkamės vietinius produktus, jei tik įmanoma – ekologiškus. Tuo tarpu turistai, valgydami vietinius produktus ir patiekalus, gali dar geriau ir artimiau pažinti lankomą regioną.
Vezuvijaus apylinkėse siūlau paragauti daržovių ir vaisių: pomodorino del Piennolo del Vesuvio rūšies pomidoriukų, baklažanų, cukinijų, paprikų, brokolių, abrikosų, figų, vynuogių, obuolių ir t. t. Būtinai turiu paminėti šviežią žuvį ir buivolių pieno mocarelą, alyvuogių aliejų ir vyną.
Taip pat turime įvairios duonos ir makaronų, o Tore Anunciata praėjusiame amžiuje net buvo praminta „capitale dell‘arte bianca“, t. y. „baltojo meno sostine“ – tai yra aliuzija į makaronų ir duonos gamybą.
Svarbiausias neapolietiškos virtuvės bruožas, kad visus šiuos ir daugybę kitų šviežių ir kokybiškų produktų galima derinti tarpusavyje ir gauti nesuskaičiuojamą daugybę unikalaus skonio patiekalų.
– Ar jūsų sode augančios citrinos yra tik dėl grožio?
– Iš mūsų sode augančių citrinų senelė Tonia, mano vyro mama, namuose gamina limoncello, citrinų likerį. Juo vaišiname pas mus apsistojančius svečius ir metame jiems savotišką iššūkį – jei keliaudami po Kampanijos regioną rastų skanesnio limončelo, gali nusipirkti butelį, atsivežti jį pas mus, o mes grąžinsime išleistus pinigus. Iki šiol dar niekas neprašė grąžinti pinigų, tik senelės Tonios limončelo butelio.
– Vezuvijus buvimas justi visur – istorijoje, peizaže, kasdieniame gyvenime. Ar egzistuoja ypatingas ryšys tarp vietos gyventojų ir ugnikalnio?
– Nėra nė vienos dienos, kad bent kartą nepažvelgtume į Vezuvijų – bandome atspėti jo nuotaiką, planus. Jis – tarsi šeimos narys. Be to, kalbėjome apie mūsų teritorijos turtus, daržoves, vaisius – už visa tai turime dėkoti būtent Vezuvijui. Vulkaninis dirvožemis yra ypač derlingas.
Kalbant apie galimus pavojus – pasitikime geologijos tarnybomis ir tikime, kad būsime laiku perspėti apie pavojų. O dabar suprantame, kad Vezuvijus mums suteikia unikalumo, kurio ieško turistai iš viso pasaulio. Todėl atvykite, Kampanijos grožį ir svetingumą patirkite patys!
