Muzikos apstu
Brėmenas – tinkamas pasirinkimas ieškantiems, kur turiningai praleisti savaitgalį, bet nemėgstantiems triukšmingų didmiesčių. 2–3 dienų ekskursijų paketą šiame mieste galima susidėlioti tobulai. Kozerinė patrauklumo korta – Brėmeno muzikantų legenda. 1951 m. centrinėje turgaus aikštėje pastatytas Brėmeno muzikantų paminklas yra Brėmeno simbolis ir lankomiausia vieta mieste.
Panorėjus išgirsti linksmųjų gyvūnėlių melodijas, tereikia įmesti monetą į čia pat esantį vandens nuotekų vamzdį. Įdomu tai, kad žymiojo asilo, šuns, katino bei gaidžio kvarteto žavesiui neatsispiria ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Kaip kitaip gali būti – su brolių Grimų pasakomis užaugo ne viena karta.
Dar vienas miesto simbolis – jauno legendinio riterio Rolando statula, simbolizuojanti miesto laisvę ir nepriklausomybę. Ji stovi tarp miesto rotušės bei Pirklių gildijos rūmų. Brėmeniškiai ją tiesiog taip ir vadina: Brėmeno Rolandas. Pasak legendos, Brėmenas išlaikys savo nepriklausomybę tol, kol Rolandas jį saugos.
Net ir darbo dieną po pagrindinę Rotušės aikštę liejosi smuiko stygų virpesiai. Susidaro įspūdis, kad Brėmeno turizmo „rinkodaristai“ kuria nesibaigiančią šventę. Ją paįvairina nemokamos muilo burbulų gaudymo ir sprogdinimo varžybos, teatralizuoti spektakliai ar alaus bei rūšių vyno degustacijos kad ir Rotušės rūsyje.
Lankytinos vietos aplink
Be abejo, vykstant į Brėmeną, reikia kiek pastudijuoti kultūrinio pasaulio dienotvarkę. Štai už keliasdešimt kilometrų esančiame jaukiame menininkų kaimelyje Worpswede ekskursijos anglų kalba vedamos tik kas keletą valandų.
Tačiau visa susisiekimo infrastruktūra idealiai pritaikyta atvykėliams – tramvajai, įskaitant ir oro uostą, rieda kas 20 minučių, traukiniais gali per 1,5–2 valandas nukakti iki Hamburgo ar netoliese esančio Nyderlandų Groningeno.
Kas kelias valandas anglų kalba vedamos ekskursijos ir po senąją, dar 1405–1410 metais statytą miesto Rotušę. Būtent ji, o ne senamiestis, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.
Iškilmingoje, gausiai dekoruotoje viršutinėje Rotušės salėje posėdžiaudavo ir miesto Dūma. 1,5 valandos ekskursijoje detaliai pasakojama apie kaizerio apsilankymus bei jo įtaką miesto vystymuisi, prekybą su Šiaurės šalimis ir iš kur jūriniu-upiniu keliu atkakdavo mediena ar geležies rūda.
Kaip atrodo senieji sandėliai ir romantiškos krantinės, galima akivaizdžiai pamatyti iš valandą trunkančios ekskursijos laivu Vėzerio upe. Pasiplaukiojimo bilietai kainuoja 19 eurų.
Penas gomuriui ir iš dalies smegenims – „ūkiškos“ vokiečių virtuvės patiekalų porcijos. Savaitgalį nedidelės kavinukės bei lauko staliukai apgulti turistų ir miestelėnų. Visgi greitai pasistiprinti galima nusipirkus puikaus skonio dešrelę su bandele. Ar tai būtų nedidukė užkandinė, ar prabangi šefo virtuvė – Brėmeno gyventojai žino, kaip mėgautis gyvenimu. Tikriausiai niekur kitur istorija, kultūra ir gyvenimo būdas nėra taip glaudžiai persipynę, kaip čia.
Visai į kitokią plotmę turistai panardinami Brėmeno operos teatre. Patys neoklasikinio stiliaus teatro rūmai pripažinti kaip vieni gražiausių Europoje. Bilietų kainos čia prasideda nuo 15 eurų, o lankytojai bent jau spektaklyje „Angels in America“ nukeliami į 1980-ųjų Niujorką, kur kausto nežinomybė ir dėl ŽIV protrūkio ribojimų, ir lyties pasirinkimo.
Absurdo ir fantasmagorijos pastatyme gausu. Panašus kūrinys apie lietuviškas lyties transformacijų realijas būtų įdomus ir pas mus. Vokiškąjį variantą mūsų akimis reikėtų žymėti „S“ raide, nes kai kurios scenos suvaidintos atvirai bei nedviprasmiškai.
Netoli operos teatro esantis Brėmeno meno muziejus saugo Europos meno darbus nuo viduramžių iki XX a. ir yra privaloma meno mėgėjų stotelė. Čia rasite Salvadoro Dali, Klodo Monė, Peterio Paulo Rubenso, Vincento Van Gogo paveikslų. Muziejus nedidukas, todėl nėra problemos nusivaryti nuo kojų kaip kad Orsė ar Luvro muziejuose Paryžiuje.
Ir, be abejo, vyšnaitė ant torto – tramvajumi nuriedėti į antrą pagal dydį Europoje Rododendrų parką, kur 46 hektarų teritorijoje yra tūkstančiai augalų.
Įvairiausių spalvų rododendrų kolekciją sudaro apie 3,5 tūkst. veislių. Parke saugomi medžiai-senoliai, kai kurie iš jų skaičiuoja jau ne vieną šimtmetį. Galingų platanų, bukų, ąžuolų pavėsyje nusidriekę rododendrų gojeliai traukte traukia žvilgsnį.
Žalumos Brėmenui galima pavydėti – tai tiesiog miestas parke. Mūsų Bernardinų sodas Vilniuje ar japoniškas sodas šalia Kretingos, palyginti su Brėmeno rododendrynu, yra tarsi mažyčiai inkliuzai.
Pats rododendrų parkas mums, lietuviams, sufleruoja keletą minčių – turi būti patogiai pasiekiamas, suskirstytas į funkcines zonas, žydintis nuo labai ankstyvo pavasario iki vėlyvųjų šalnų.