Tyliai snaudžianti žavingų kaimynų – Budapešto, Vienos ir Prahos šešėlyje – Bratislava gal ir negali pasigirti amą atimančia architektūra ar trūks plyš reikiamomis pamatyti įžymybėmis. Ji ramesnė, bet tai nereiškia, jog neįdomi. Po tokių didingų miestų čia kaip tik gera atsikvėpti, neskubėti ir tiesiog mėgautis miesto vaizdais. Čia nereikia lakstyti po pasaulinio lygio muziejus, mokėti dešimčių eurų už įėjimo bilietus (miesto lankytinas vietas apeisite neišleidę nė euro). Tai miestas – atgaiva, su šiltais žmonėmis ir pigia maisto kultūra. Tai viena mažiausių Europos sostinių – turi apie 420 tūkst. gyventojų. Miesto istorinis centras nedidelis ir labai patogus pėstiesiems. Apeiti visas pagrindines turistines vietas tikrai galima per pusdienį, tik tam reikia gerai sudėlioto plano.
Susisiekimas tarp šių dviejų sostinių tiesiog puikus. Traukiniai tarp Vienos ir Budapešto kursuoja reguliariai ir kainuoja 11 Eur, o autobusas Jus nuveš už 5 Eur. Labai patogu vykti autobusu, jeigu skrydis į/iš Vienos, nes autobusas sustoja prie pat oro uosto. Vasaros metu galima rinktis ir vandens transportą, mat tarp šių kaimynių Dunojumi kursuoja ir laivai. Kelionė trunka 75 minutes, kaina 30 Eur. Daugiau informacijos rasite čia.
Daugeliui turistų Bratislava tik vienos dienos miestas, trumpa stotelė pasivaikščioti ir pigiai pavalgyti prieš išvykstant į kitas puošnias sostines. Mes čia pasirinkome praleisti porą dienų, mat iš čia vėliau traukiniu judėjom link Budapešto. Neslėpsiu, išlipus iš traukinio, lyg laiko mašina grįžau 20 metų atgal. O pirmi pasitikę vaizdai labiau priminė ne centrinės Europos sostinę, o mūsų Kauno ar Panevėžio atokesnes gatves. Bratislavoje vis dar daug išlikusios brutalios komunizmo architektūros, bet miestas keičiasi ir stengiasi atsikratyti, ar paslėpti buvusius komunistinius elementus po šiuolaikinio meno niša.
Štai senasis viešbutis „Kyjev“ dominavęs miesto panoramoje nuo 1973 m., savo formomis menantis komunizmo erą, stovi jau daugelį metų uždarytas, o naujam gyvenimui atgimė 2018 m., kai gatvės meno festivalio metu vietinis fotografas, žinomas kaip Lousy Auber, vadovavo tapytojų grupei, kuri liūdną fasadą pagyvino ryškia optine freska (žemiau Youtube video klipas kaip buvo keičiamas pastatas).
Šiuolaikinio meno pavyzdžių mieste gausu – dairykitės! Istorinis miesto centras kaip didelė šokolado saldainių dėžutė, tik ją reikia išpakuoti: akmenimis grįstos gatvės, bažnyčių bokštai, pasislėpę gatvių labirintai, jaukios lauko kavinės ir suvenyrinės bei šypseną keliančios linksmos skulptūros, pabirusios senamiesčio gatvių raizgalynėje. Bene žymiausia ir labiausiai fotografuojama – „Čumil“, kas reiškia stebėtoją. Ją rasite Laurinská ir Panská gatvių sankirtoje.
Turbūt garsiausia miesto vieta yra jos balta su raudonais bokštais Bratislavos pilis. Užkopus į viršų, atsiveria romantiški vaizdai į Dunojų ir Naująjį tiltą su UFO restoranu, primenančiu ateivių laivą, bei spalvingus senamiesčio stogus. Jeigu bus giedra, nuo kalno galite pamatyti ir tolumoje esančias Vengrijos bei Austrijos žemes. Kopimas pareikalavo šiokių tokių pastangų, nes stūmėm vaiko vežimėlį, o atkarpomis kelias laiptuotas, tad teko ir nešti. Pilies viduje veikia muziejus, kaina 10 Eur.
Perėję gatvę nuo pilies, atsidursite šalia gotikinės Šv. Martyno katedros. Šioje bažnyčioje nuo XVI iki XIX a. buvo karūnuota devyniolika Vengrijos karalių, tarp jų ir karalienė Marija Terezė. Dėl to bažnyčios 85 metrų aukščio bokštą puošia Vengrijos karaliaus karūna. Tai tipiška viduramžių bažnyčia, kadaise buvo miestą juosusių įtvirtinimų dalis, be jokių įmantrybių. Užėję į vidų būtinai nusileiskite į kriptą su katakombomis. Požemyje yra kelios kriptos, iš kurių lankytojams atvertos dvi. Čia amžinojo poilsio atgulę buvę arkivyskupai bei kardinolai. Katedros lankymas nemokamas.
Eidami nuo katedros leiskite sau pasiklysti gatvių labirinte ir tiesiog klaidžiokite. Perspektyvos tapybiškai gražios bei fotogeniškos, su raitytais gatvių kampais bei spalvotais namų fasadais. Į senamiesčio šurmulį pateksite pro Šv. Mykolo vartus – vienintelius išlikusius iš buvusių keturių. 51 metro aukščio bokšte yra puiki apžvalgos aikštelė bei veikia ginklų muziejus. Nuo jų leidžiasi Šv. Mykolo pėsčiųjų gatvė, abipus apsodinta restoranais, kavinėmis bei suvenyrų krautuvėlėmis.
Eidami ja pateksite į pagrindinę miesto aikštę su viduryje trykštančiu renesansinio stiliaus Rolando fontanu bei miesto rotuše. Gerai apsidairykite, čia Jūsų laukia dar kelios linksmos skulptūros!
Vos keli žingsniai nuo aikštės yra simpatiški rausvi Primatial rūmai. Stovėdama priešais juos akimirkai pamiršau, kad esu Bratislavoje, nes prašmatnus fasadas priminė Vieną (pasirodo, architektas buvo austras). Viena įdomiausių ir istoriškai svarbiausių pastato įdomybių – įspūdingai įrengta Veidrodžių salė, kurioje 1805 metais Napoleonas pasirašė Pitsburgo sutartį.
Nepatingėkite ir nueikite į rytinėje senamiesčio dalyje, ramioje Bezručova gatvėje esančią Mėlynąją bažnyčią. Pakely pamatysite įspūdingą gausiai vijokliais apaugusį namą, kuris, mums lankantis rudens metu, buvo nusidažęs įvairiomis spalvomis. Bažnyčia statyta XX a. ir buvo skirta Vengrijos princesei Elžbietai bei pavadinta jos vardu, tačiau mėlynas lyg giedras dangus fasadas suteikė maldos namams naują vardą.
Jeigu lankysitės šeštadienį, būtinai užsukite į senajį Bratislavos turgų (Stará tržnica), savo istoriją skaičiuojantį nuo 1910 m. Turgus dirba nuo 9 – 15 val. Čia tarp šurmuliuojančių ir besišnekučiuojančių žmonių rasite gausybę vietinės ūkininkų produkcijos: sūriai, mėsos, duona ir kvepiančios bandelės, naminiai vynai ir vaisiai ir t.t. Turgus nėra labai didelis, bet atmosfera labai smagi. Čia skamba gyva muzika ir netgi vyksta koncertai. Turguje galima ne tik apsipirkti, bet ir puikiai padegustuoti bei pavalgyti. Mus suviliojo vienos šeimos čia pat vietoje kepamos „lepioškės“ ant specialaus akmens, su ančių taukais, česnaku ir prieskoniais, arba mėsos įdaru. Nedidelėje turgaus aikštėje privažiuoja įvairiausią maistą siūlantys maisto furgonėliai, tad pasirinkimas tikrai platus.
Jeigu jau pradėjome kalbėti apie maistą, tai slovakų virtuvė tikrai nėra ta, kurią galėčiau valgyti dažnai. Ji riebi. Kulinarinėje padangėje dominuoja bulvės, grybai, kopūstai ir mėsa. Lankantis Slovakijoje būtina paragauti bryndzové halušky – bulvių virtinukai su avies sūriu bei kumpio ir grietinės padažu. Dar populiarūs tokie bulvinukai su rūkyta mėsa, dažniausiai patiekiami su grietinėlės ir svogūnų padažu. Tradicinio maisto restoranų gausu senamiestyje, jeigu nenorite eiti vidun, vietinio maisto galima nusipirkti ir gatvėje. Mes pasukome į atokiau, Obchodná gatvėje, esantį Slovak Pub restoraną. Tai populiari vieta tiek tarp vietinių, tiek tarp užsienio svečių. Restorano salių ir atskirų kambarėlių labirintas labai jaukiai įrengtas ir talpina labai daug žmonių.
Čia rasite platų tradicinio maisto bei alaus rūšių pasirinkimą už tikrai geras kainas. Mes pasirinkome bendrą lėkštę, kurioje buvo ir standartiniai troškinti kopūstai su bulvėm, koldūnai su sūriu ir bulvinukai su padažu. Toks rinkinys ir du alaus – 15 Eur. Beje, Bratislavoje į alaus gaminimo meną žiūrima taip pat rimtai kaip ir kaimyninėje Prahoje. Jeigu esate alaus mylėtojas, čia Jums patiks, nes mieste gausu mikro alaus barų, siūlančių savo gamybos alų. Bratislavoje didelio alaus bokalo kaina, net ir miesto centre, retai kada viršija 2 Eur.
Toje pačioje Obchodná gatvėje rasite ir legendinį pirôžky langelį. Kaip vietiniai sako: “Kol pirôžky langelis atviras, viskas yra OK“. Pirôžky yra vienas iš nedaugelio verslų, išgyvenusių komunizmo, vėliau „Aksominės revoliucijos“ neramumus, atlaikęs 90-ųjų mafijos nusikaltimus ir šiuolaikines maisto madas. Čia rasite riebokas, šviežiai keptas ir labai gardžias spurgas, užpildytas aguonų, džemo, riešutų ar obuolių įdarais. Viena tokia kalorijų bomba – 0,5 Eur.
Nenuvertinkite Bratislavos, ji tikrai verta šanso. Juk ne visi miestai turi būti vienos, prahos ir paryžiai, kartais reikia kažko paprastesnio, kad būtų galima tiesiog ramiai pabūti ir atsipalaiduoti.