Vos spėjo nudžiūti Miuncheno grindinys nuo alaus, išlieto per spalio mėnesį vykusią didžiausią pasaulyje alaus šventę, visą gruodį jis jau laistomas kitu gėrimu, kuriuo garsėja Vokietija – karštuoju vynu. Tiesiog raudonuoja miesto gatvės, parkai ir aikštės nuo jo purslų.
Vokiečiai viešai geria, vieni kitus vaišina. O ten sutikti lietuviai patyliukais krizena į kumštį: „Jeigu tai pamatytų mūsų Veryga, jis čia visiems velnių duotų“. Bet žinokit, greičiausiai nesupyktų gerbiamas Veryga, Vokietijoje tokia atmosfera, kad jeigu ne vyno gėrikai, tai meduolių kepėjos trumpais sijonukais mūsų sveikatos ministrą įtrauktų į šėliones.
Jeigu nesugalvojate, kur žiemos sezonu reikėtų keliauti – net neabejokite, pati svarbiausia kryptis yra Vokietija. Jos miestuose ir miesteliuose žmonės sukuria neįtikėtinus dalykus. Ten būdamas supranti, kad Kalėdos tikrai didžiulė šventė. Ir niekada neiškyla tas lietuviškas klausimas: „na, ar jau jauti, kad Kalėdos artėja?“. Manęs to dažnai klausia draugai ir bendradarbiai. Ir dažnai jie patys kraipo galvas sakydami, kad nieko nejaučia, nes per darbus nemato šventiško džiaugsmo.
Blogai, labai blogai, jeigu taip yra. Vokiečiai net ir po labai sunkių darbų – vis tiek, kiekvieną gruodžio vakarą ateina į savo tradicines Kalėdų muges. Bent vienam skanėstui, bent vienai valandai prieš miegą. Tris vakarus jose praleidau ir supratau, kad ten tvyro kažkokia magiška aura. Skaičiuojama, jog kasmet Vokietijos Kalėdų mugėse apsilanko apie 85 milijonus žmonių.
Mugės Vokietijoje tokios populiarios, kad net mažytis, vos 75 gyventojus turintis Velen miestelis prie Olandijos sienos sulaukia tiek turistų, kad tiesiog paprašė jų nustoti ten važiavus. Be galo jaukus, kalnais apsuptas miestelis nebesusitvarkė su tūkstančiais olandų ir belgų, kurie ten atvykdavo kiekvieną savaitgalį ir siausdavo pagal vokiškas tradicijas. Velen miestelio žmonės užsigeidė, kad mugė būtų skirta tik jiems, ir daugiau niekam. „Važiuokite į didelius miestus, ten ir švęskite“, - paprašė miestelėnai.
Visų pirma, nėra geresnės vietos lankyti Kalėdų muges, nei Vokietija jau vien todėl, kad jos būtent čia ir pradėtos rengti. Ir ne bet kur Vokietijoje, o būtent Bavarijos sostinėje Miunchene. Čia tokia žiemos prekyba užfiksuota jau 1310 metais. Seniausios tradicijos, įdomiausia programa, na, Miunchenas tikrai įtraukia kiekvieną atvykėlį.
Daug kas nustemba sužinoję, kad į šį Vokietijos miestą skrenda lėktuvai iš Lietuvos. Pasirodo taip: pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais turime tiesioginius skrydžius iš Vilniaus oro uosto su skrydžių kompanijos „Airbaltic“ lėktuvais. Aš mėgėjas keliauti trumpam laikui, pasirinkau išvyką savaitgaliui. Penktadienį vakare, po darbų nuskridau į Miuncheną, o pirmadienį sugrįžau atgal į Vilnių. Geras dalykas, kad kaip tik šiuo metu bilietus šia kryptimi „Airbaltic“ parduoda po 34 eurus.
Nors Miunchenas tiesiog milžiniškas, trečias pagal dydį Vokietijos miestas – būnant ten gruodžio mėnesį atrodo, kad atvykai į kažkokį mažą, jaukų miestelį, kur niekam niekas nerūpi – tik Kalėdos visų galvose. Tokio atsipalaidavimo aš seniai nematęs. Įlipi į taksi automobilį – ten visu garsu groja George Michaelo „Last Christmas“, sėdynių atlošai papuošti mirksinčiomis girliandomis. O vairuotojas ne šiaip klausia, kur važiuosime. Jis teiraujasi: nuo kurios Kalėdų mugės šiandien pradėsime savo kelionę?
Nustebau. Klausiu jo: negi visi vyksta į muges? Jis pusiau juokais, pusiau rimtai ėmė aiškinti, kad šiuo metų laiku absoliučiai visų keleivių maršrutai prasideda arba baigiasi būtent mugėje. Pats atvykęs iš Irano prieš trisdešimt metų, vairuotojas Volkan paaiškino, kad šios mugės vokiečiams tokios svarbios ir taip stipriai visus metus laukiamos, kad daug kas jų metu švenčia net labiau nei per savo gimtadienį ar kokią kitą sukaktį.
Draugai ir giminės visus metus nesusitinka, bet per Kalėdų muges tyčia ar netyčia visų keliai susieina. Stovint eilėje prie karštų meduolių ar laukiant savo keptos dešrelės – visada sutiksi kažką matyto. Beje, tai galioja ne tik vietiniams. Per tris dienas Miunchena Kalėdinėse mugėse sutikau... šešias lietuvių kompanijas. Keturios iš jų atvykusios į Vokietiją, pasigrožėti visu tuo grožiu. O dvi poros buvo emigrantai, gyvenantys šioje šalyje. Netyčia susitikę, su kai kuriais net apsikabinome. Ir pasidalinome, kur ir ką skanaus ragavome. Visi kartu pasvajojome, kad ir Lietuvoje kada nors mugės virstu tokia visuotine švente.
Pagrindinė mugė Miunchene yra „Christkindlmarkt“ Marienplatz aikštėje, pačiame miesto centre, kur visos pagrindinės parduotuvės, restoranai, bažnyčios ir rotušė. Mugė neturi nei aiškios pradžios, nei pabaigos. Į kokią gatvelę benusuktumėte – visur pamatysite medinius kioskelius, kuriuose kažką parduoda. Prekybininkai šiek tiek susiskirstę į kelis pogrupius.
Pavyzdžiui, rankdarbių miestelis, kur parduodami tik rankų darbo daikčiukai, suvenyrai, žvakės ir panašiai. Labai populiaru Vokietijoje namuose ar net darbo vietoje darytis asmeninę „prakartėlę“. Daug kas net varžosi, kieno ji bus įspūdingesnė ir įdomesnė. Todėl tarp mugės prekeivių pamatysite labai daug tokių, kurie prekiauja būtent prakartėlėms skirtais personažais bei detalėmis.
Vos tik prekyboje pasirodo kokia įdomesnė dalis, vos tik koks menininkas sukuria įmantresnį Jėzaus lopšį ar kokią gražesnę avelę – pas jį nusidriekia eilės pirkėjų. Tad prakartėlių prekiautojai – atskira ir labai svarbi rūšis. Vokiečiams tai tradicija, o turistams įdomi atrakcija. Sutikti atvykėliai iš Japonijos stovėjo akis išpūtę, negalėjo patikėti, kad tai parduodama ir dar taip populiaru.
Miunchene labai daug ir kalėdinių žaisliukų pardavėjų. Tam atidaromos specialios parduotuvėlės arba kioskai, kuriuose parduodami ne fabrikiniai gaminiai, o rankų darbo kūriniai. Žaisliukų kainos nuo kelių eurų iki kelių šimtų. Mat kai kurie gaminami iš porceliano, pasidabruojami ar net paauksuojami. Į tokius prekybos taškus atvyksta kalėdinių žaisliukų kolekcininkai iš įvairių pasaulio šalių. Beje, Miunchenas jų maršrute – labai svarbi stotelė.
Vis tik didžiausia dalis Miuncheno Kalėdinės mugės lankytojų ten ėjo ne kažko naujo nusipirkti, o pavalgyti. Didžiausios eilės rikiavosi prie karšto vyno, nealkoholinio obuolių punšo, tradicinių dešrelių, bulvinių blynų ir prie žuvies sumuštinių.
Noriu būti naudingas jums, todėl surašysiu specialią atmintinę, tiems, kas lankysis vokiškoje Kalėdų mugėje. Valgiai, kuriuos privalu pabandyti kiekvienam:
1. Mums pažįstami bulviniai blynai, tačiau jie pateikiami su skirtingais padažais: galima rinktis obuolienę, grietinės su žolelėmis ir net su krevetėmis. Kaip ir panašu į lietuviškus, tačiau visada smagu palyginti. Rinkausi su obuoliene ir tai buvo kažkas nepaprasto. Porcijoje, kuri kainuoja 3,5 Eur – trys blyneliai ir didelis šaukštas uogienės. Traškūs, pilni skonio. Ypač patiko, kad juose jautėsi svogūnas, šiek tiek aštrumo. Bet obuolienę tą pikantiškumą nugesino, labai labai geras derinys.
2. Žinoma, tarp privalomų valgių „Wurst“ dešrelės. Galite rinktis kokios norite: ilgos, storos, plonos, mažos, pjaustytos ar ne. Bandelėje ar lėkštutėje. Tam tikrose vietose siūlo daug skirtingų priedų: džiovintų svogūnų, marinuotų agurkų, troškintų kopūstų ir t.t. Pats populiariausias pasirinkimas „CurryWurst“, tai dešrelė aplieta kario padažu. Dešrelių kaina priklauso nuo vietos, kur pirksite. Bet jos nėra didelės. Net pati didžiausia „XXL Wurst“ dešrelė, kurios vienas žmogus greičiausiai nepajėgs įveikti, todėl siūlau imti ant dviejų – kainuoja apie 5 Eur (į kaina įskaičiuota ir bandelė, ir padažas).
3. „Flammkuchen“ (maža gurmaniška vokiška picukė). Tokias visus metus parduoda didžiųjų miestų metro stotyse. Labai jas mėgstu, bet tai tikrai didelė nuodėmė, jeigu bandote saugoti savo tobulą figūrą. Picukė tam tikrai nepadės.
4. „Lángos“ – į čebureką panašios bandelės su visokiais priedais. Jas labai mėgsta vaikai, todėl dažnai stovi ilgos eilės.
5. „Glühwein“ daugeliui lietuvių pažįstamas žodis, kuris vokiškai reiškia „karštas vynas“. Jį parduoda specialiuose, tradiciniuose puodeliuose arba bokaluose. Pats karštas vynas kainuoja apie 3-4 Eur už 200 ml. porciją, tačiau pardavėja dažniausiai paprašys dvigubai didesnės sumos. Taip yra todėl, kad pusė sumos jai lieka kaip puodelio užstatas. Jeigu jūs jo negražinsite, kas yra oficialiai leidžiama, nes juos galima pirkti, kaip mugės suvenyrą – ta permoka lieka pardavėjai. Jeigu vis tik gražinsite – ji jums atiduos permokėtus pinigus atgal.
Vokiečiai kasmet pasilieka sau bent vieną puodelį atminimui. Iki senatvės vokiečiai surenka ištisas jų kolekcijas. Ant karšto vyno puodelio būna pateikiama visa svarbiausia informacija. Metai, kada vyko mugė, miestas, net vietovė (rajonas ar gatvė).
6. Keptas „Camembert“ sūris. Šį delikatesą pagrinde renkasi „ofisiniai“ darbuotojai, kurie į muges užsuka po darbo. Užsisako vyno ir sūrio. Stengiasi išlikti snobiški.
7. „Eierpunsch“ – gėrimas iš kiaušinių trynių, vyno ir prieskonių. Jis iš Vokietijos nukeliavo į daug kitų šalių, pavyzdžiui, labai populiarus tam tikruose Kanados ir JAV regionuose.
8. „Pretzeliai“ - minkšti ir traškūs vokiški riestainiai, daugelyje mugių jie kainuoja apie 1-2 Eur. Priklauso nuo riestainio dydžio. Būna standartiniai ir labai dideli.
9. „Kinderpunch“ (vaikiškas punšas – liet.) - šildytos, natūralios obuolių sultys su prieskoniais. Dažniausiai su cinamonu arba gvazdikėliais.
Desertui palikau jums pačią pagrindinę rekomendaciją. Niekur pasaulyje nemačiau kažko panašaus, ką išvydau Miunchene.
Mugė, kurią pavadinčiau atskiru miesteliu. Tai tarsi kažkokia neformalų, hipių šventė. Milžiniškos palapinės, primenančios cirką. Bent ne viena, ne dvi, o kokios keturios, penkios tokios. Aplink jas – daug mažų namelių, kiek primenančių Amerikos laukinius vakarus.
Oficialus šios, kiekvieną gruodžio dieną vykstančios šventės pavadinimas „Tollwood žiemos festivalis“, kurį rasite Theresienwiese parke. Tiksliai ten, kur spalį būna organizuojamas garsusis Oktoberfestas, didžiausias pasaulyje alaus festivalis, į kurį suvažiuoja alaus mėgėjai iš viso pasaulio. Kaip Oktoberfestas yra didžiausias alaus festivalis, taip „Tollwood žiemos festivalis“ yra viena didžiausių, unikaliausių ir keisčiausių Kalėdų mugių pasaulyje. Patartina ją aplankyti jau sutemus, kai visas parkas šviečia tūkstančiais lempučių. Kai ima suktis disko gaubliai, pradeda groti kviestinės grupės ir uždainuoja švęsti nusiteikę vokiečiai.
Tai visiškai ekologiška žiemos šventė – tiek joje statomi statiniai, tiek prekės – draugiški aplinkai. Pavyzdžiui, visi indai, kuriuose parduodamas maistas ir gėrimai yra iš specialių, gamtoje suyrančių medžiagų.
Nuo 1991 metų vykstančio „Tollwood“ organizatoriai save vadina „Idėjų muge“, nes kiekvienoje palapinėje rasite meno parodų, renginių šeimai ir labai daug skirtingų prekių, gausybę organiškų, vegetariškų ir veganiškų gėrybių. Aplinkai ir menui neabejingi jauni ir madingi žmonės eina būtent čia. Jei ieškosite originalios siuvinėtos rankinės, jaunų dizainerių kurtų drabužių ar panašių dovanų su idėja, čia ta vieta, kur jų pilna.
„Tollwood“ rengiamas ne tik žiemą, dar yra ir specialusis „Tollwood vasaros festivalis“. Tiesą sakant, šiltuoju metų laiku jis pradėtas rengti dar anksčiau. Tai 30 tūkstančių kvadratinių metrų užimantis muzikos renginys, kasmet sutraukiantis 900 tūkstančių lankytojų. Ten, kaip ir žiemą, galima rasti ne tik muzikos, bet taip pat ir parodų, performansų ir ekologijos. 50 vietų maisto ir 200 prekybos vietų būna atidarytos 25 dienas.
Tiek vasaros, tiek žiemos festivalyje rasite bent du gyvos muzikos pasirodymus per dieną, nuo bavariško ska iki hip hopo, polkos, fanko ir džiazo.
Niekas šiame festivalyje nėra paprasta. Šiais metais čia puikuojasi aštuonių metrų aukščio šviečianti eglutė ir net dizainerio kurta tvora. Vaikščioti ir dairytis galima visą dieną.
Ne veltui čia skiriami pasimatymai, organizuojamos draugų vakarienės. Juk valgytojams siūlomas pats plačiausias meniu iš viso pasaulio: amerikietiški burgeriai, itališkos picos, indiški kariai, afrikietiški troškiniai ir kuskusas, jei pageidaujate, žinoma, ir klasikinė vokiška Bratwurst dešrelė. Man didelis atradimas buvo šokoladiniai kebabai. Tai toks blynas, į kurį pritarkuoja daug šokolado, jį išlydo, o ant viršaus prideda plaktos grietinėlės. Dar labai patiko mažos bulvytės apkeptos su rozmarinais ir pagardintos kelių rūšių padažais.
Per visą gruodį, iki pat Kalėdų „Tollwood“ mugėje vyksta 25 cirko pasirodymai, specialiai įrengtame teatre – daugybė spektaklių, po kelis kiekvieną dieną.
Festivalis baigiasi dideliu Naujųjų metų vakarėliu. Šiemet jame vyks didžiulis „Circus Oz“ pasirodymas, penkių patiekalų organiško maisto vakarienė, gyva muzika ir didžėjus, kad nepasirodytų per maža. Jei trūksta informacijos apie renginius, viską galima rasti ČIA.
Mugė yra nemokama, kaip ir dauguma renginių, tačiau į kai kuriuos vis tik teks įsigyti atskirus bilietus. Taigi, prieš ten keliaujant patariu pasidomėti, kokie renginiai nusimato, ar norėsite ten patekti, ir ar verta tam atsidėti pinigų.
Pigiausias bilietas į „Circus Oz“ – 38 eur., brangiausias – 74 eur.
Naujų metų vakarėlis kainuoja nuo 142 Eur Tačiau yra ir paprastesnis vakarėlio variantas be kažkokio ypatingo pasirodymo ir šventinės vakarienės, kuris kainuoja 29 Eur.
Kelios kitos mugės, kurias privaloma aplankyti Miunchene:
„Residenz Christmas Village“ - šventinis kaimelis įsikūręs šalia karališkų rūmų, dvelkia ne tiek prabanga ir puošnumu, kiek jaukumu ir tikra Kalėdų magija. Tiesa, čia galima pamatyti ir lėlių ekspozicijų, kurias kai kurie vadina bauginančiomis, o kiti – nuostabiomis. Mugė – maža ir populiari, tad nerekomenduojama klaustrofobams.
Adresas: Courtyard, Residenzstrasse 1.
„Chinese Tower Christmas Market“ – įsikūręs Miuncheno pakraštyje, viename didžiausių miesto parkų pasaulyje, pagal dydį net lyginamam su Niujorko centriniu parku. Ramioje gamtos aplinkoje vykstanti mugė kasmet sutraukia tikrus romantikos mylėtojus. Čia savaitgaliais net galima pasivažinėti arklio tempiamomis karietomis. Tobulas pasimatymas.
Adresas: Chinese Tower (Chinesischer Turm) in English Garden.
„Viduramžių Kalėdų mugė“ – šioje mugėje patiks istorijos mėgėjams, nes viskas joje kvepia tolima praeitimi. Čia žmonės vyną geria iš tikrų ragų ir net galite išvysti teatralizuotų pasirodymų.
Adresas: Wittelsbacher Platz.