Kelios valandos po vidurnakčio. Ėjau centrine, didžiausiu turistų traukos objektu tapusia La Rambla gatve. Pasukau į kiek siauresnę Carrer de Ferran gatvę. Ir ten, tarp dviejų populiarių greitojo maisto restoranų „Mc'Donald's“ ir „KFC“ mane sustabdė trys gražuolės. Sunkiai nusakomo amžiaus, maždaug tarp 25 – 38 metų. Prieš mane pastebėdamos jos šnekučiavosi tarpusavyje, rūkė. Tikrai neatrodė pavojingos. Staiga cigaretes metė ant grindinio, ir nutaisiusios saldžius balselius puolė ispaniškai vilioti.
Prisimenu vienintelį žodį „chico“, kurį jos pakartojo bene dešimt kartų. Ispaniškai jis reiškia „vaikinas“. Lietuviškai tai skambėtų maždaug taip: „ooo vaikinas vaikinas vaikinas“. Kažkas panašaus.
Puikiai žinojau, kad Barselonoje pilna vagių, ir kad niekada negali žinoti, kur ir kada jie tave sustabdys. Bet kaip tik tą akimirką apie tai visiškai negalvojau. Juk tamsi naktis, trys liūdinčios merginos gatvėje. Na, kas gi gali nutikti. O pasirodo gali.
Tos trys gražuolės užtvėrė kelią ir kažką toliau kalbėjo ispaniškai. Iš balso tono atrodė, kad nekalba nieko negražaus, labiau gal kažką panašaus į komplimentus. Vis dar nenujaučiau pavojaus. Tada viena iš tų merginų priartėjo visai arti manęs ir pabandė apsikabinti. Draugiškai leidau jai tai padaryti.
Tada pribėgo kita, irgi užkėlė rankas man ant kaklo. Ir tada jau pasidarė nejauku. Gatve ėjo ir kiti žmonės, bet į mūsų situaciją niekas nekreipė dėmesio. Ot pamanysi: turistas nusikabino tris ispanes. Laimingas turėtų būti turistas – tikriausiai galvojo praeiviai.
Bet man jau nebuvo juokinga. Merginos tarsi užblokavo mane savo glėbyje ir tada viena jų ėmė kišti rankas man už striukės. Staiga jaučiu, kad kišenėje juda telefonas. Jis ne tik juda, jis jau keliauja iš kišenės. Ir tą akimirką, jeigu ne greita reakcija, tikriausiai neturėčiau savo telefono. Čiupau tos merginos ranką. Ėmiau stumti jos draugę, pradėjau garsiai angliškai piktintis. Merginos bandė ispaniškai raminti, o gal jau ir keiksnoti mane, nesupratau, ką sako. Bet tada jau teko bėgti. Situacija buvo labai nemaloni.
Kitą dieną pasakodamas, kas man nutiko viešbučio administratorei sužinojau, kad pakliuvau į visiškai klasikinę gatvėje vagiliaujančių moterų situaciją. Būtent meilikaudamos ir apsimesdamos, kad vilioja, jos švarina naivuolių kišenes. Kiekvieną naktį tai kartojasi įvairiose Barselonos vietose. Dažniausiai viliotojos veikia ne vienos, būna bent trys ar keturios vienoje krūvoje. Ir vilioja ne dideles kompanijas vyrų, o vieną, daugiausiai du. Ir tai tik vienas iš daugybės būdų, kaip apvogti turistą Barselonos gatvėse.
Labai liūdna pripažinti, bet mano mėgstamiausias Europos miestas yra mūsų žemyno kišenvagių sostinė. Oficialioji statistika kalba pati už save: 2018 metų pradžioje čia įvykdavo vidutiniškai po 289 smulkias vagystes per dieną. Ir tai tik tos, apie kurias sužinojo policija.
Tarp miestų, kuriuose ši problema taip pat opi, minimi ir Madridas, Roma, Praha ir Paryžius. Bet nei viename jų vagišių nėra tiek daug.
Pasaulis modernėja, kišenvagiai irgi nestovi vietoje. Barselonoje jie prisigalvoja tiek keisčiausių būdų, kad norėdami nuo viso to apsisaugoti – turėsite būti itin budrūs. Vis dėlto, labai panikuoti ir atšaukti savo bilietų ten tikrai nereikėtų. Saugantis ir žinant kelias pagrindines taisykles, viskas bus gerai.
Atminkite, kad vagiliautojams neegzistuoja jokios taisyklės, jokios etikos normos, jiems nėra šventų vietų. Tad ištraukti piniginę, nusegti brangią apyrankę ar pasiknisti jūsų rankinėje jie gali praktiškai bet kur. Pradedant viešuoju transportu, baigiant bažnyčia ar, kaip labai labai populiaru – batų parduotuve.
Ten į jų pinkles pakliūva net ir patys budriausi. Paprasčiausiai, kol matuojatės naujų batų porą – šalia jūsų prisėda negeras žmogus, kol žvalgotės į veidrodį, ar gerai naujas pirkinys atrodo ant kojų – vagišius jau kiša rankas į jūsų daiktus, kuriuos dauguma pirkėjų pasideda kur nors šalia. Nes juk su rankinėmis nepatogu matuotis. Jeigu nieko nepirksite – ilgai nepastebėsite, kad rankinėje neliko piniginės. Net nesuprasite, kada ir kur tai nutiko. O jeigu pirksite tuos batus, kol nueisite prie kasos, vagišius jau bus pasprukęs į lauką, ir žinoma, su visu grobiu.
Atvirose vietose vagysčių pasitaiko retai, tad pavojus kyla ten, kur esate apsupti žmonių. Ten grupelėmis veikiantys vagiliautojai imasi savo triukų. Barselonos gyventojai jau įpratę prie labai keistų situacijų, kurios nuolat nutinka jų miesto gatvėse. Tačiau vietiniai į daug dalykų tiesiog nekreipia dėmesio, o štai trumpam čia pasisvečiuoti atvykę lietuviai – tikrai gali užkibti ir patikėti tuo, kas vyksta.
Pristatau pačius populiariausius vagiliavimo būdus, kurie metai iš metų Barselonoje sugadina atostogas tūkstančiams turistų. Jeigu jums taip nutiks – bėkite kuo toliau, neatsigręždami. Nes kitaip – neteksite brangaus turto.
Gėlių dovanotojos. Moteriškės prieina jums neva dovanoti gėlių, tačiau iš tiesų – tai būdas prieiti arčiau ir ištuštinti turistų kišenes. Davusios gėlę pareikalauja pinigų, tuomet, jums pagailus moteriškės ir išsitraukus piniginę, jos apžiūri, ką gero turite ir imasi darbo. Turistai dažniausiai apgavystę pastebi tik vėliau.
Balandžių išmatų valytojai. Vagys apipurškia turistus baltais dažais ar užmeta kažką balto, tuomet prieina ir sako, kad jus apkakojo balandis, o jis padės nuvalyti. Sutrikę turistai meta savo daiktus, pasimeta, ima dairytis, o tuo metu vagies bendrai čiumpa jūsų daiktus, o pats geradarys valydamas taip pat pasiima brangius daiktus kišenėse.
Grūsčių metodas. Vagišiai eilėse, ant eskalatorių ar kitose siaurose vietose, ypatingai viešajame transporte, pasiųs savo bendrą prieš jus, kad jis sudarytų kamštį: parkristų, kažką pamestų. Tuo metu, susidarius grūsčiai, vagišiai turi progą prie jūsų prisiglausti, ir žinoma, apšvarinti. Taigi, reikia būti budriems, ir, kad ir kaip blogai beskambėtų, nepulti padėti kiekvienam parkritusiam ar ieškančiam monetų.
Apklausų atlikėjai. Jie priartės, jums po nosimi pakiš lapą, o tuo metu apšvarins. Panašiai daro apsimetėliai turistai su žemėlapiais ar net klubų reklamuotojai su skrajutėmis, kurias ragina paskaityti.
Restoranų terasos – vienas mėgstamiausių vagiliautojų „taškų”. Atsipalaidavę turistai savo daiktus kartais labai neatidžiai pasideda ant žemės ar pakabina ant kėdės. Žmonių dažniausiai būna daug, todėl, braudamiesi per sustatytas kėdes, kišenvagiai prasieis ir pro jūsų daiktus. Jei paims ne visą rankinę, tai bent piniginę ir dokumentus ištrauks.
Turgus ir gatvės prekeiviai – kol dairotės sau tinkamų prekių, arba deratės dėl geresnės kainos – pardavėjo tikslas kuo ilgiau išlaikyti jūsų dėmesį, kad akimirkai pamirštumėte apie savo daiktus. Tuo metu pardavėjo bendrai jau darbuojasi jūsų rankinėje ar kuprinėje. Ypač tai populiaru tarp Barselonos gatvėse prekiaujančių afrikiečių emigrantų. Iš vargingų šalių atvykę pardavėjai taip tikisi uždirbti daugiau ir greičiau.
Apsimetėliai policininkai. Prie turisto prieina žmogus kažko paklausti, o tada prisistato apsimetėliai policininkai, sakantys, kad ieško to žmogaus, o jūs dabar – jo bendrininkas. Liepia duoti dokumentus, asmeninius daiktus apžiūrai, kartais net PIN kodus. Naivuoliai dažnai ima ir viską duoda, juk policininkas prašo. Nesvarbu, kad apsimetėlis net be uniformos.
Jaunimas dažnai papuola ant netikrų narkotikų platintojų kabliuko. Visoje Barselonoje, ypač sutemus, gatvėse atsiranda tokie veikėjai, kurie praeiviams kartoja raktines frazes: “koka, čiokolad, ekstazi”. Tai reiškia, kad jie apsimeta parduodantys kokainą, hašišą ir ekstazį. Pirmas būdas apgauti – tai, ką parduoda turistams, tikrai nėra tikri narkotikai. Džiaukitės, jeigu ne kokie nors žiurknuodžiai.
Bet tokiems pardavėjams paimti iš jūsų pinigus už netikrą prekę dar yra per mažai. Vos nužingsniuosite tolyn, prie jūsų vėl gi prisistatys apsimetėliai policininkai. Parodys pažymėjimus, sakys, kad jie iš kovos su narkotikais skyriaus. Lieps parodyti kišenes, ištraukti dokumentus. Ir tada lieps susimokėti baudą. Kitaip grasins pasodinti už grotų.
Labiausiai kišenvagiai siaučia La Ramba, Plaza de Catalunya, Barrio Gotico, aplink Picasso muziejų ir Carrer de la Princesa, tačiau atminkite: budriems, reikia būti visur, kur esate apsupti žmonių.
Keli labai paprasti patarimai, kurie jums padės išvengti vagystės, net tik Barselonoje, bet ir kituose miestuose:
Iš ir į oro uostą keliaukite autobusu, ne metro ar traukiniu. Metro situacija tokia, kad vagims užtenka vieno bilieto, ir jie gali vagiliauti ten visą dieną. O štai už autobusą reikia susimokėti kaskart jam išjudant iš taško A į tašką B.
Nešiokitės tik tai, ko labiausiai reikia. Nors sako, kad visuomet su savimi reikia turėti dokumentą, iš tiesų net ir dokumento nuotrauka telefone ar skenuota jo kopija naktinio klubo apsaugininkams ar policijai puikiai tiks.
Senas, bet tikrai patikrintas būdas: savo kuprinę neškitės priekyje, kad visuomet ją matytumėte. Jei esate išgėręs ar labai pavargęs, kvieskite taksi, jokiu būdu vienas neklaidžiokite gatvėmis.
Jei jus apvogė, patariama apžiūrėti aplinkines šiukšliadėžes – neretai vagiliautojai pasiima pinigus ir brangius daiktus, o pačią piniginę, kartais ir dokumentus, tiesiog išmeta.
Dar viena svarbi taisyklė – nuolat dairytis. Jei pajutote, kad jus kažkas seka, nebijokite tam žmogui parodyti, kad jį pastebėjote ir kad jums tai nepatinka. Jei jaučiate, kad esate apsuptas ir nepažįstamieji prie jūsų labai arti (tarkime, sausakimšame metro), nebijokite pasirodyti paranojiškas ir prisitraukti savo daiktų arti savęs. Jei ką nors pasakysite arba parodysite savo įtarimus, tikras vagišius tuojau patrauks ieškoti lengvesnės aukos. Tik nebūkite agresyvūs.
Jeigu vis dėlto nepavyko išvengti susidūrimo su kišenvagiais, štai, ką reikia daryti: Jei praradote banko korteles, jas blokuokite. Taip pat ir su telefono kortele.
Tuomet keliaukite į policiją užpildyti raporto apie incidentą. Centrinėje miesto dalyje siūlau kreiptis čia: Guàrdia Urbana nuovada La Rambla gatvėje dirba visą parą. Carrer la Rambla, 43, Barselona, Ispanija.
Vietinės policijos nuovados mieste tikriausiai bus tikrai ne tuščios. Pasiruoškite, kad eilės gali būti varginančios, o policininkai nebūtinai kalbės angliškai. Ispaniškas žodis, kurio jums prireiks yra „denuncia“ – tai reiškia, kad norite rašyti pareiškimą. Jį užpildyti galite angliškai. Jeigu naktinėje pamainoje nėra anglakalbių pareigūnų, nesijaudinkite, turistų pilname mieste – dieninėje pamainoje tokių tikrai atsiras.
Einant į policiją reikia būti šiek tiek pasiruošus. Jūsų paprašys asmens dokumento, o jeigu jis pavogtas, bent pagrindinių duomenų: vardo, pavardės, asmens kodo, namų adreso ir kontaktinio telefono. Taip pat lieps sudaryti kiek įmanoma aiškesnį pavogtų dai
Liūdnas, bet įdomus faktas. Vagysčių Barselonoje įvyksta tiek daug, kad kai kurie viešbučiai jau leidžia pareiškimus pildyti vietoje, tad pasidomėkite. Gal net ir nereikės eiti į policiją.
Dar vienas būdas – dabar pareiškimą galima pildyti internete, į policiją reikės atvykti tik jį pasirašyti per 72 valandas. Tai galima padaryti ČIA.
O dabar liūdnesnė dalis, tiems, kurie tikėsis atgauti savo pavogtus daiktus. Barselonoje gyvenantys lietuviai, kurie ir patys buvo pakliuvę į vagių pinkles man aiškino, kad didžioji dalis su kišenvagiais susijusių bylų būna neišspręstos ir turistui atgal į savo šalį tenka grįžti nieko nepešus.
Kodėl šiame gražiame mieste tiek daug vagišių? Todėl, kad tai didžiausias turistų traukos centras Ispanijoje. Kur daugiausiai žmonių – ten daugiausiai nusikaltimų. O pagal Ispanijos įstatymus, jei pavagi kažką, verto mažiau nei 400 eurų, tai yra nusižengimas, o ne nusikaltimas. Jeigu vagį pagauna, jam skiriama bauda, galbūt vos 50 eurų. Net jei tokį nusikaltimą padarys pakartotinai, kišenvagiai bus baudžiami taip pat.
Todėl kai kurie kišenvagiai į tokias baudas žiūri labiau kaip į mokesčius už savo veiklą nei į bausmę. Tad jie nelabai ir bijo teisingumo. Nors bandymų pakeisti šią situaciją tikrai yra, visada atsiranda kažkas aukščiau prioritetų sąraše. Tad geriausia, ką galima padaryti – saugotis. Net per atostogas negalima atsipalaiduoti per daug.