Įsigaliojus draudimams keliauti, 2020 m. turistų Čekijos sostinėje sumažėjo 73 proc., rodo statistiniai duomenys. Turizmas – viena kertinių sričių Prahos ekonomikai, kita vertus, jo nelikus, daugybė gyventojų iš naujo atrado gimtąjį miestą, džiaugėsi jo grožiu ir lėtesniu gyvenimo tempu, rašo CNN.
Prahos istorinis centras atgijo, o miesto politikai, komunikacijos lyderiai ieško būtų, kaip išlaikyti ramybę, kai sugrįš turistų srautai.
„Staiga ėmė matytis visos gražios vietos, – teigė Matejus Velekas. – Nelikus turistų, neliko pigių blizgučių, niekučių, suvenyrų, kurie viliodavo išleisti pinigus.“
Prahoje gimęs M. Velekas priklauso gausėjančiam vietinių kontingentui, kurie nori atgaivinti daugelį pamirštų miesto vietų. Jis priklauso grupei iniciatyvių žmonių, kurių dėka senuose kariuomenės bendrabučiuose (juos nuniokojo 2002 m. Prahoje buvęs potvynis) ir aplinkinėje teritorijoje buvo įrengtas pramogų centras „Kasarna Karlin“; čia yra baras, kinas po atviru dangumi, žaidimų aikštelė, o nebeveikiančiame baseine įrengta kavinė.
M. Velekui ir jo komandai pavyko įtikinti miesto valdžią leisti naudoti apleistus pastatus bendruomenės reikmėms. Nuo 2017 m., kai ėmė veikti minėtos pramogos, „Kasarna Karlin“ tapo viena mėgstamiausių rajono vietų. Laikui bėgant ją atrado ir turistai. Prahoje tai dar nėra įprasta – juk vietiniai vengia turistų lankomų vietų, o turistai retai kada išeina už istorinio centro ribų.
Praha nuo seno buvo tikras turistų magnetas, tiesa, vis gausėjantys jų srautai jau ėmė kelti rūpestį ir pasipiktinimą vietos gyventojams. Prahos meras Zdenekas Hribas teigė CNN, kad per 2019 m. miestas sulaukė 9 mln. lankytojų.
„Lygiai tiek, kiek Roma, kuri yra dvigubai didesnė už Prahą“, – pabrėžė jis ir pridūrė: – kadangi daugelis atvyksta pasilinksminti, gyventojams kyla daug problemų.“
Kaip ir daugelis panašioje situacijoje esančių miestų, Praha turi išsirinkusi vadinamąjį naktinį merą, kurio užduotis – rasti būtų, kad naktinis gyvenimas vyktų, tačiau netrukdytų gyventojams.
Z. Hribo komanda trokšta atnaujinti Prahą, kad ji nebūtų miestas, į kurį vykstama švęsti bernvakarių.
„Norime sąmoningesnių turistų, kurie suvoktų, kad turizmas neturi trukdyti vietinių žmonių gyvenimui. Praha negali būti muziejus po atviru dangumi turistams, kita vertus, turime sustabdyti vietinių bėgimą iš miesto centro“, – pabrėžė jis.
Dauguma užsienio turstų nežengia toliau istorinio miesto centro, o Z. Hribas norėtų parodyti, kad Prahoje – apstu įdomybių. Pastaraisiais metais čia vyko daug kultūrinių renginių, miesto valdžios, savanorių ar nepriklausomų bendruomenių dėka, apleistos vietos virto miesto pramogų centrais.
Per dešimtmetį Rasin Riverside rajonas upės pakrantėje tapo ne tik hipsteriškas – jį pamėgo ir turistai, bent jau tie, kurie nori pamatyti įvairesnių, kitokių vietų.
Holesovice rajoną irgi nusiaubė 2002-ųjų potvynis. Dabar jis neatpažįstamai pasikeitęs – čia įsikūrę daug menininkų dirbtuvių, galerijų, kavinių.
Buvusioje gamykloje atidarytas šiuolaikinio meno centras DOX iš karto tapo rajono meno epicentru, aplink kurį kūrėsi įvairios galerijos, dirbtuvės, barai ir pan.
„Kultūrinį gyvenimą Prahoje vis dar kuria daugiausia vietos gyventojai, tarptautinių renginių maža – dėl to, kad trūksta atlikėjų ir auditorijos“, – teigė Z. Hribas. Iš daugiau nei dešimties miesto teatrų visuose, išskyrus vieną, statomi čekų dramaturgų kūriniai. Z. Hribas pabrėžė – „jei norime pritraukti turistų, turime pagalvoti, ką jiems pasiūlyti“.
Tuo ėmė rūpintis buvęs Čekijos prezidentas, vienas garsiausių Prahos gyventojų – Vaclavas Havelas. 1993 m. viešint tuometiniam JAV prezidentui Billui Clintonui, V. Havelas parodė jam pilį, o paskui nuvežė į džiazo klubą „Reduta“.
Holesovice rajonas pastarąjį dešimtmetį tapo įkvėpimo šaltiniu kitiems Prahos rajonams. Ne pelno organizacijos „Za Trojku“ vadovė Marie Kasparova teigė: „Holesovice – puikus pavyzdys, kaip galima iš pagrindų atnaujinti rajoną ir paversti praktiškai oficialiu meno rajonu. Organizacija „Za Trojku“ kuruoja du visuomeninius kultūros centrus Prahos Zizkovo rajone. Šis rajonas stipriai atsinaujino, jame stengiamasi organizuoti daugiau įvairių renginių gyventojams, kad, M. Kasparovos teigimu, „jie įprastų ateiti į patinkančius renginius, pažiūrėti meno kūrinių“.